Lietuvos viešojo transporto sektorius nuolat tobulėja, siekiant užtikrinti patogų ir prieinamą susisiekimą visiems gyventojams, įskaitant ir neįgaliuosius. Šiame straipsnyje apžvelgsime žemagrindžio transporto reikalavimus neįgaliesiems, naujoves ir pokyčius, kurie vyksta Lietuvoje.
Nauji autobusai regionuose ir miestuose
Naujosios Akmenės autobusų parką papildė du nauji elektriniai „Zhongtong V7“. Pasak parko direktoriaus Dariaus Janušausko, jie veš keleivius skirtingais rajono maršrutais. Tai - pirmosios elektra varomos transporto priemonės Naujosios Akmenės autobusų parke.
Kitą savaitę į Ukmergę atvyks paskutinis iš trijų Ukmergės autobusų parko įsigytųjų elektrinių „Zhongtong N12“. Be šių, Ukmergės autobusų parką papildys dar penki „IVECO Feniksbus“ bei du IVECO mikroautobusai.
Jonavos autobusai parką netrukus papildys 4 nauji elektriniai autobusai. UAB „Jonavos autobusai“ baigė atsiskaitymo sistemos modernizavimą - visuose įmonės autobusuose įdiegti nauji, šiuolaikiniai kasos aparatai, leidžiantys keleiviams už bilietus patogiai atsiskaityti banko kortelėmis ir mobiliaisiais įrenginiais.
Alytaus rajonas - viena pirmųjų savivaldybių Lietuvoje, kurioje keleiviai bus vežami tiktai aplinkai draugiškais autobusais. Jau lapkričio 3-iąją į Alytaus rajono kelius išvažiuos pirmieji 10 naujų pilnai elektrinių autobusų.
Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. Rugsėjo 2-ąją Klaipėdoje pristatyti nauji bendrovės „Kautra įsigyti ispaniški „IRIZAR e-Mobility“ elektriniai autobusai. Pirmieji 11 autobusų išriedėjo į uostamiesčio gatves jau rugsėjo 1-ąją, likusieji į miestą atvyks iki lapkričio pabaigos.
Trakuose pristatyti dar keturi nauji elektriniai autobusai. Bendrovė „Trakų paslaugos“ įsigijo keturis „King Long“ autobusus.
Šilalės rajono savivaldybės autobusų parką papildė naujas autobusas ISUZU INTERLINER KENDO, pagamintas 2025 metais. Transporto priemonėje įrengta 1 vieta keleiviui su negalia, užtikrinanti patogų ir saugų keliavimą visiems.
Naujosios Akmenės autobusų parką papildė du nauji autobusai. „IVECO Daily“ - 19 sėdimų vietų, taip pat galima vežti du asmenis neįgaliojo vežimėliuose. Įvažiavimo rampa įrengta transporto priemonės gale.
Vilniaus savivaldybė nusprendė papildyti viešojo transporto parką: tarybos sprendimu įsigyjami dar aštuoni žemagrindžiai troleibusai. Į Vilniaus gatves riedės „Solaris Trollino 18“ modelis - 18 metrų ilgio, žemagrindis ir nuo senesnių modelių ergonomiškesnis troleibusas. Šie troleibusai pakeis seniausius parkui priklausančius modelius, tokius kaip „Škoda 14 Tr“ ir „Solaris Trollino 15 AC“.
Naujieji troleibusai pasižymi žemagrindės konstrukcijos sprendimais, geresne keleivių prieinamumu, modernesne salono apdaila ir pažangesniais varikliais bei valdymo sistemomis. Nors konkrečios komplektacijos detalės priklauso nuo sutarties su gamintoju, „Trollino 18“ tradiciškai siūlo didesnę keleivių talpą nei 15 m klasės modeliai, patogesnes vietas stovintiems keleiviams ir pritaikymą neįgaliesiems.
Alytaus miestas žengė didelį žingsnį į priekį, pritaikydamas viešąjį transportą neįgaliesiems. Ilgą laiką Alytus buvo vienintelis iš didesniųjų miestų, kur keleivius vežė negalią turintiems žmonėms nepritaikyti mikroautobusai. Tačiau dabar situacija pasikeitė iš esmės.
Prieš Kalėdas naujieji autobusai išvažiavo į Alytaus miesto gatves. Alytiškiams pateikti 27 mikroautobusai ir 5 didesni vidutinės klasės autobusai. Visi jie - žemagrindžiai, patekti į juos visi keleiviai turi galimybę pro tas pačias priekines duris.
„Esame patenkinti nauju viešuoju transportu ir pagerėjusia jo kokybe. Tikimės, kad daugiau miestiečių persės iš nuosavų automobilių į autobusus, o antrajame ketvirtyje atsiradus elektroniniam bilietui keliauti bus dar patogiau“, - sako V. Ramanauskienė.
Nauji autobusai patiko ir juos apžiūrėjusiems negalią turintiems žmonėms. „Nuo šiol judėjimo apribojimų turintys alytiškiai be problemų galės naudotis viešuoju transportu“, - džiaugiasi K. Dūdonytė.
V. Ramanauskienė priduria, kad žmonės džiaugiasi ir pačių autobusų patogumu, ir vairuotojų kultūra bei aptarnavimu. „Kautros“ rinkodaros vadovas Gintautas Pakusas sako, kad bendrovė džiaugiasi galėdama pristatyti alytiškiams tai, ką turi geriausia, bet pabrėžia, kad darbų Alytuje dar liko daug: „Laukia pereinamasis laikotarpis, per kurį ne viskas gali būti sklandu. Tikimės, kad miestiečiai bus tolerantiški, o mes esame nuoširdžiai pasiryžę dirbti jų labui.“
Sutartis dėl viešojo transporto pasirašyta septyneriems metams su galimybe pratęsti dar trejiems, teikiamas paslaugas įvertinus gerai. Viešojo transporto paslaugų vertė dešimčiai metų sudaro per 18 mln. eurų, o technologinių sistemų - 1,4 mln. eurų.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Nauji autobusai ir mikroautobusai | 27 mikroautobusai ir 5 didesni autobusai |
| Pritaikymas | Žemagrindžiai, prieinami visiems per tas pačias duris |
| Sutarties trukmė | 7 metai (galimybė pratęsti dar 3 metams) |
| Bendras paslaugų vertė (10 metų) | 18 mln. eurų |
| Technologinių sistemų vertė | 1,4 mln. eurų |
Techniniai sprendimai ir patogumai neįgaliesiems
Šilalės rajono savivaldybės autobusų parką papildė naujas autobusas ISUZU INTERLINER KENDO, pagamintas 2025 metais. Transporto priemonėje įrengta 1 vieta keleiviui su negalia, užtikrinanti patogų ir saugų keliavimą visiems.
Naujosios Akmenės autobusų parką papildė du nauji autobusai. „IVECO Daily“ - 19 sėdimų vietų, taip pat galima vežti du asmenis neįgaliojo vežimėliuose. Įvažiavimo rampa įrengta transporto priemonės gale.
Naujieji troleibusai pasižymi žemagrindės konstrukcijos sprendimais, geresne keleivių prieinamumu, modernesne salono apdaila ir pažangesniais varikliais bei valdymo sistemomis. Nors konkrečios komplektacijos detalės priklauso nuo sutarties su gamintoju, „Trollino 18“ tradiciškai siūlo didesnę keleivių talpą nei 15 m klasės modeliai, patogesnes vietas stovintiems keleiviams ir pritaikymą neįgaliesiems.
Žemagrindis autobusas
Žmonės, turintys judėjimo negalią, jiems pritaikytų tarpmiestinių autobusų atsiradimą Lietuvoje prilygina stebuklui. „Iki šiol negalėjome skųstis valstybės parama - įsigyjant tolimojo susisiekimo autobusų bilietus, mums galioja net aštuoniasdešimties procentų nuolaida. Tačiau kas iš to, jei šia nuolaida praktiškai negalėjome pasinaudoti?
Pasak jos, anksčiau žmogui neįgaliojo vežimėlyje, pasiryžusiam keliauti autobusu, tekdavo susitaikyti su nepatogumais ar net pažeminimu. „Vairuotojui tokį žmogų tekdavo įnešti į autobusą ant rankų. Tačiau pasitaikydavo atvejų, kai prireikdavo į transporto priemonės saloną tiesiog šliaužte įšliaužti. Jai antrina taip pat neįgaliojo vežimėlyje sėdinti Jurgita Masiulionytė. „Vairuotojams tekdavo didelė našta įkelti neįgalųjį į autobusą, pasirūpinti jo vežimėliu. Kai kuriems vairuotojams būdavo fiziškai sunku susidoroti su tokia užduotimi. Džiugu, kad pagaliau baigėsi laikai, kai mus tekdavo tampyti it maišus.
Kad neįgalieji važinės specialiai jiems pritaikytomis keleivinio transporto priemonėmis, džiaugiasi ir TOKS vairuotojas Zbignevas. „Žinoma, esu patenkintas, kad pagaliau sulaukėme neįgaliesiems pritaikytų autobusų. Iki šiol ne vienus metus teko nešioti šiuos žmones ant rankų.
Pasak įvažą išbandžiusių merginų, ji - patogi, nuolydis - nedidelis, įvažiuoti vežimėliu į saloną nesunku. Lietuvos žmonių su negalia sąjungai vadovaujanti Rasa Kavaliauskaitė naujų neįgaliesiems pritaikytų autobusų įsigijimą vadina istoriniu įvykiu. „Džiaugiuosi, kad pagaliau ir mūsų žmonės galės po Lietuvą keliauti patogiai.
Kad tai - ne tuščios viltys, patvirtina ir Susisiekimo ministerijos atstovai. „Šiuo metu derinamas 2014-2020-ųjų Europos Sąjungos paramos veiksmų programos 4 prioriteto 519 priemonės „Viešojo transporto paslaugų prieinamumo didinimas“ projekto finansavimo sąlygų aprašymo projektas. Numatyta finansuoti tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų, tarpmiestinių traukinių, taip pat keltų pritaikymą žmonėms su specialiaisiais poreikiais. Tolimojo susisiekimo autobusus eksploatuojantys vežėjai galės pretenduoti į šią paramą, pritaikant transporto priemones judėjimo, regos ar klausos negalią turintiems keleiviams. Kartu su pritaikymu dviračiams vežti, tam numatyta skirti 868 860 eurų.
Konkursuose ketina dalyvauti ir vilniečių TOKS bei kauniečių „Kautros“ įmonės, prieš vasaros sezoną įsigijusios po du modernius vokiškus autobusus „Setra 431 DT“. „Nuolat bendraujame su judėjimo negalią turinčiais kauniečiais. Žinome jų poreikius, į juos visada stengiamės atsižvelgti. Esame socialiai atsakinga įmonė, tad mūsų tikslas - sudaryti sąlygas patogiai keliauti kiekvienam žmogui. Tikimės, kad naujosios transporto priemonės padės neįgaliesiems labiau integruotis į bendruomenę, gyventi visavertį gyvenimą.
„Naujuosius autobusus įsigijome artėjant vasaros atostogoms, kuomet lietuvaičiai daugiau keliauja. Tikimės, jie padės žmonėms su judėjimo negalia lengviau ir patogiau pasiekti pajūryje esančias poilsiavietes. Norint pritaikyti autobusus neįgaliesiems, Vokietijos gamintojams Lietuvos vežėjų užsakymu teko šiek tiek pakeisti kėbulo konstrukciją. Modifikuotas „Setra“ rėmas, paplatintos durys, kad prie jų būtų galima įmontuoti atlenkiamą rampą neįgaliųjų vežimėliams įvažiuoti. Salono viduje sumontuoti specialūs bėgiai, taip pat vežimėlio tvirtinimo sistema. Taip tobulinti vieną autobusą vežėjams kainavo apie septynis tūkstančius eurų.
„Dalyvausime ir projektuose, kurie suteiks galimybę gauti lėšų iš Europos Sąjungos fondų tolimojo susisiekimo autobusams pritaikyti žmonėms su negalia. Naujieji „Setra 431 DT“ - dviaukščiai, juose - 76 sėdimosios vietos. Nors salone numatyta viena vieta neįgaliojo vežimėliui pastatyti, pasak Gintos ir Jurgitos, šiek tiek patobulinus tvirtinimo įrangą, nesunkiai galėtų tilpti ir du. Be to, neįgaliojo vežimėlius galima palikti bagažinėje ir keliauti įsitaisius ant minkštos, patogios autobuso sėdynės. „Dviaukščio autobuso bagažinė - erdvesnė, tad čia nesunkiai tilps ir neįgaliųjų vežimėliai. Keliaujančiųjų patogumui autobusuose veiks nemokamas belaidis internetas, bus įrengta mediateka.
Susisiekimo ministerija siekia, kad Lietuvoje kursuojantis viešasis transportas būtų patogus be išimties kiekvienam keliaujančiajam. Tad nuo lapkričio 1 d. Pirmą kartą Lietuvoje nuo lapkričio 1 d. registruojamos viešojo transporto priemonės turės atitikti visus šiuos kriterijus.
„Lietuvoje tik kiek daugiau nei trečdalis viešojo transporto priemonių pritaikytos asmenims su individualiais poreikiais, o tolimojo susisiekimo statistika dar niūresnė. Dėl to šis žingsnis tiesiog būtinas mažinant skirtingų visuomenės grupių atskirtį, kuriant jiems priklausančias galimybes pilnavertiškai įsitraukti į mokslus, darbus, laisvalaikio veiklas. Man nuoširdžiai keista, kad tai nebuvo padaryta iki šiol. Nenormalu, kad dvidešimt pirmojo amžiaus Lietuvoje žmogus laukia ne tinkančio autobuso, o tokio, į kurį fiziškai galėtų patekti“, - teigia susisiekimo ministras M. Naujose nuostatose apibrėžiama, kad viešojo transporto priemonės, vežančios keleivius vietinio, t. y. miesto ar priemiestinio susisiekimo maršrutais, turi būti žemagrindės.
M. Susisiekimo ministerija, bendradarbiaudama su savivaldybėmis, siekia iki 2027 m. visą viešąjį transportą Lietuvoje pritaikyti individualių poreikių turintiems žmonėms. Viešojo transporto ir transporto infrastruktūros pritaikymui individualių poreikių turintiems žmonėms žaliosios transporto transformacijos kontekste ministerija iš 2021-2027 m. investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės planuoja skirti apie 0,5 mlrd.
Praėjusių metų duomenimis, Lietuvoje gyveno daugiau kaip 220 tūkst. Įgyvendinus projektą SPTŽ turės panašias galimybesnaudotis paslaugomis kaip ir kiti keleiviai ir nebus diskriminuojami. Projektu skatinama aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus. Sudarę galimybę vežtis dviračius, padidinome viešojo transporto patrauklumą gyventojams, kurie šiuo metu naudojasi asmeniniais automobiliais. Įgyvendinus projektą tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusai pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms ir dviračiams pervežti. Pritaikytos viešojo transporto priemonės atitinka visų visuomenės grupių poreikius. Įdiegus suplanuotas priemones padidintas viešojo transporto patrauklumas ir prieinamumas gyventojams ir specialių poreikių turintiems žmonėms.
Automobilio pritaikymas žmonėms su negalia apima daugybę etapų - nuo institucinių dokumentų iki sudėtingų techninių sprendimų. Pirmiausia įvertinami žmogaus fiziniai ir funkciniai poreikiai: kaip jis juda, kaip valdo rankas ar kojas, kokį automobilį naudoja, ar reikalinga keliamoji įranga. Tada paruošiami visi dokumentai kompensacijoms gauti ir parenkama žmogaus poreikius atitinkanti įranga. Tam, kad procesas būtų aiškus ir sklandus, viskuo gali pasirūpinti autopritaikymas.lt specialistai. Daugybė žmonių nežino, kad net turint rimtų sveikatos sutrikimų galima vairuoti saugiai ir savarankiškai. Rankinio valdymo sistemos leidžia automobilį valdyti tik rankomis, kai žmogus negali naudotis kojų pedalais. Pusiau elektroninis valdymas nereikalauja didelės fizinės jėgos ir gali būti pritaikomas labai individualiai. Ant šios įrangos integruoti valdikliai leidžia viena ranka valdyti daugumą automobilio funkcijų - posūkius, žibintus, valytuvus ar garso signalą. Mechaninė Push-Pull tipo sistema (VIDEO)- paprastas, patikimas ir plačiai naudojamas sprendimas. Traukiant svirtį aktyvinamas akseleratorius, o stumiant - stabdis. Pedalų pritaikymas reikalingas tada, kai žmogui sudėtinga pasiekti standartinius automobilio pedalus arba reikia pakeisti jų išdėstymą dėl anatominės, fizinės ar neurologinės būklės. Taip pat galima atlikti akceleratoriaus perkėlimą į kairę pusę, kai žmogus negali naudoti dešinės kojos - tokiu atveju vairavimas tampa pilnai saugus ir funkcionalus. Daugeliui žmonių su negalia būtent įlipimas į automobilį yra didžiausias iššūkis. Todėl modernūs pritaikymo sprendimai skirti tam, kad šis procesas būtų kuo saugesnis, patogesnis ir nereikalautų papildomos fizinės jėgos. Šiuolaikinės pritaikytos sėdynės leidžia žmogui į automobilį įsėsti sklandžiai ir be skausmo. Jos gali judėti įvairiomis kryptimis, ir taip palengvinti persėdimą iš vežimėlio ar stovimos padėties. Išsikeliančios sėdynės - sėdynė išsisuka į automobilio išorę ir nuleidžiama iki žmogaus vežimėlio aukščio. 2. Galinės ir šoninės įvažiavimo platformos - leidžia žmogui saugiai įvažiuoti vežimėliu į automobilio vidų. Išsiaiškina Jūsų poreikius.Įmonė išklauso esamą situaciją - ar planuojate vairuoti patys, ar automobilis skirtas keleiviui su negalia. Padeda sutvarkyti dokumentus kompensacijai. Paima Jūsų automobilį. Suderina Jums patogų laiką ir atvyksta pasiimti automobilio. Sumontuoja reikiamą įrangą.Įmonė įdiegia pasirinktą įrangą: rankinio valdymo sistemą, keltuvą, pasukamą sėdynę ar kitą sprendimą. Atlieka techninę ekspertizę. Atlikus įrangos montavimą, įmonė organizuoja transporto priemonės techninės ekspertizės atlikimą. Automobilį pristato Jums į namus. Po visų darbų įmonė pristato automobilį Jums į namus. Suteikia 6 metų garantiją įdiegtai įrangai.
Praėjusiais metais Lietuvos Vyriausybė priėmė įstatymą, pagal kurį vežėjai, teikiantys viešojo transporto paslaugas, pirkdami naujus autobusus, turi numatyti specialią sėdimą vietą neįgaliesiems ir(ar) riboto judumo asmenims, kad šie keleiviai galėtų patogiai ir saugiainaudotis viešuoju transportu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo (įstatymo įsigaliojimo data 2022 m. sausio 11d.) norminių aktų pakeitimais Nr. Ši nuostata netaikoma tarptautiniam susisiekimui naudojamoms viešojo transporto priemonėms“. Nepaisant to, kad Vyriausybė nustatė pereinamąjį laikotarpį įmonėms turimas transporto priemones laikui bėgant pakeisti ir pritaikyti jas neįgaliesiems ir(ar) riboto judumo asmenims. Bendrovė „Transrevis” jau pernai pradėjo keisti autobusus, pritaikytus neįgaliems keleiviams arba turintiems ribotą judumą, kad jie galėtų patogiai ir saugiainaudotis viešuoju transportu Alytaus, Prienų ir Šiaulių miestų maršrutais.
Automobilis gali būti pritaikytas tiek vairuotojui, kuris turi judėjimo negalią, tiek keleiviams. Pagal dabar galiojančią tvarką kompensaciją gali gauti pilnametis asmuo su negalia, kuris turi vairuotojo pažymėjimą ar šeima, auginanti vaiką su negalia. Kaip nurodoma „Sodros“ puslapyje, šeimos turi teisę gauti šią kompensaciją ir toliau, jeigu vaikui su negalia, sukakus 18 metų, nepertraukiamai nustatyta visiška negalia, specialusis nuolatinės slaugos poreikis, pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Lengvojo automobilio įsigijimo kompensacijos dydis Lietuvoje šiuo metu yra 64 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio - 4 480 eurų. O lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos dydis yra iki 128 BSI dydžio - iki 8 960 eurų, tačiau pabrėžiama, jog išmoka yra ne didesnė už automobilio techninio pritaikymo faktines išlaidas. Šiuo metu galiojančioje tvarkoje numatyta, jog pritaikymo (įsigijimo ir įrengimo) išlaidos yra kompensuojamos, jei automobilyje buvo modifikuotos pavarų dėžės, modifikuotos stabdymo sistemos, modifikuotos akceleratoriaus sistemos. Taip pat, jeigu įrengtos pedalo pritaikymų ir pedalo apsaugos priemonių, kombinuotos darbinio stabdžio ir akceleratoriaus sistemos, kombinuotos darbinio stabdžio, akceleratoriaus ir vairo mechanizmo sistemos. Galima gauti kompensaciją ir dėl modifikuoto valdymo mechanizmų (šviesų jungiklių, priekinio stiklo valytuvų arba priekinio stiklo apliejiklio, garsinio signalo, posūkių rodiklių ir pan.) išdėstymo, modifikuoto vairo mechanizmo, modifikuotų galinio ir šoninio vaizdo matymo įtaisų, pritaikytos vairuotojo sėdėjimo padėties, vežimėlio tvirtinimo ir keleivio apsaugos sistemos, keltuvo (lifto, rampos, nuovažos) asmeniui ir vežimėliui įkelti į lengvąjį automobilį, pasukamos sėdynės, padedančios įsėsti į lengvąjį automobilį ar persėsti automobilyje. Pagrindinė sąlyga yra ta, jog pirmiausia turi būti sumontuota įranga, o automobilio registracijos dokumente yra žyma SV arba SH, kurios pažymi, jog tai yra žmogui su negalia pritaikyta transporto priemonė. Tik tada asmuo gauna kompensaciją už patirtas išlaidas. Daugiau informacijos apie kompensacijų sąlygas ir reikiamus dokumentus galite rasti čia.
Automobilį prisitaikė, bet kompensacijos negauna Jolita iš Jonavos augina dukrą Elzę, kuri turi negalią. Moteris pasakoja, jog kol mergaitė buvo maža, buvo paprasta ją įkelti arba iškelti iš automobilio, o dukrai paaugus ją kelti tapo sunku, moteris susidūrė su nugaros skausmais, todėl ėmė ieškoti informacijos, kaip galėtų palengvinti savo kasdienybę - automobilyje įsirengė važinėjančią sėdynę. „Ji su pagalba juda ir domėjomės, kaip galime palengvinti jos keliones ir tėvų naštą. Mano automobilis nebuvo seniai įsigytas, o kiek seniau domėjausi, buvo tik du variantai - pritaikymas pačiam vairuotojui arba pritaikyti įvažiavimą vežimėliu pro galą, mums jie netiko. Mano dukra nėra ta, kuri visą laiką sėdi vežimėlyje, mes stengiamės, kad ji judėtų, kiek įmanoma, pavyzdžiui, sėdant ar atsistojant. Radau vaizdo įrašą su išvažiuojančia sėdyne ir pagalvojau, kad šis variantas - mums tiks“, - istoriją pradėjo Jolita. Pasak jos, atvykus į Vilnių, reikalai pajudėjo - sėdynė įrengta, o šeima labai tuo džiaugėsi, tačiau greitai džiaugsmą pakeitė nežinia. Automobilis negauna reikiamo žymėjimo, o kur kreiptis ir ką dėl to daryti - neaišku. Institucijos ėmė mėtyti viena nuo kitos. „Džiaugiuosi, nes nebegalėdavau važiuoti be vyro pagalbos, pati esu po stuburo operacijos ir pakelti jos nebegaliu. Elzė prieina, mes tą sėdynę nuleidžiam, aš ją prilaikau, ji atsisėda ir įvažiuoja. Vyras gali dirbti savo darbus, o aš - rūpintis dukra. Mums nereikėjo keisti automobilio, o jei planuosiu tą padaryti, sėdynę galėsime perkelti. Pasiskambinau į „Sodrą“, kad norime pritaikyti automobilį, pagal dukros poreikius tai tinka ir sako prisitaikykite, dokumentus atvešite. Juos gavome, nuėjau į „Sodrą“, o ten sako, jog nėra dokumente reikiamos žymos - reikia važiuoti į „Regitrą“. Ten pasakė, kad reikia ekspertų pažymos“, - pasakojo Jolita. Šeima pristatė automobilį atgal jo pritaikymu užsiėmusiems meistrams. Įranga sumontuota rugpjūtį, tačiau reikiamų dokumentų nepavyko gauti iki šiol. Reikiama sėdynė kainavo daugiau nei 9 tūkstančius eurų, dalį jų skolino įranga pasirūpinusi įmonė, todėl moteris vis dar tikisi gauti kompensaciją, jog galėtų juos grąžinti. Vis dėlto, moteris neslepia apėmusio nevilties jausmo. „Tobulėja technika, įvairūs techniniai sprendimai ir žmonės su negalia yra individualūs, kaip ir jų poreikiai ir kas tinka vienam, gali netikti kitam. Mes, tėvai, esame pavargę ir kiekvieną kartą tokie iššūkiai apsunkina mūsų kasdienybę. Užuot rūpinęsi savo dukra, mes turime kažkur važinėti ir ieškoti. Auginti vaiką su negalia yra nelengva ir fiziškai, ir psichologiškai. Mes su vyru ne kartą susidūrėme su iššūkiais įvairiose srityse, jautiesi nevilty, galvoji, kad vėl turėsi kovoti, nors viskas turėtų būti paprasčiau, turi nuolat kažką įrodinėti“, - graudinosi moteris.
Įranga yra, bet pažymų gauti nepavyksta Šeima automobilį pristatė atgal į įmonę „Auto Pritaikymas“, kurioje buvo sumontuota žmonėms su negalia pritaikyta išvažiuojanti sėdynė, tačiau jos vadovas Nerijus Briedis teigia, jog ir jie atsidūrė akligatvyje - pagalbinė įranga sertifikuota, bet ekspertai išvadų nerašo. „Esmė, kad Lietuvos žmonės su negalia negauna jiems priklausančios paramos, nors pagal įstatymą viskas atrodo gražiai. Mes negalime gauti tinkamų dokumentų, bet gaminys yra sertifikuotas Europos Sąjungoje. Mūsų įmonė irgi yra sertifikuota gamintojo, kad mes galime įrangą montuoti, tai atlieka žmonės, kurie perėjo specialius mokymus. „Sodra“ sako, jog kompensuoti gali tik tada, kai techniniame pase bus reikiama žyma. „Regitra“ sako, kad jų technikai nežino ir siunčia į ekspertizę. Ekspertai sako, jog nežino, kaip tą įrangą patikrinti, sertifikuoti, nes neturi teisės aktų, nėra tam pasiruošę, nežino ką daryti“, - sakė N. Briedis. Pasak jo, ekspertai gali patvirtinti tik mechaninį rankinį valdymą ir pro bagažinę išvažiuojantį liftą. Įmonės kieme pristatyta ir kitų automobilių, pavyzdžiui, mažo ūgio asmeniui įrengti specialūs pedalai, kuriuos jis galėtų pasiekti. Vairuotojui, kuris sėdi neįgaliojo vežimėlyje įrengtas įtaisas, padedantis atsisėsti į automobilį - visi jie negali gauti paramos, nes negauna reikiamos pažymos iš ekspertizės. Be to, net ir tie įrengimai, kuriems seniau pavykdavo be vargo gauti reikiamas žymas, dabar yra patobulėję, o naujausios versijos Lietuvoje jau negali jų gauti dėl tos pačios priežasties - niekas nežino, kaip jas patikrinti. „Yra kasetiniai liftai, kurie mikroautobuse išvažiuoja ne iš galo, bet iš šono. Tai yra patogu, nes gale dar gali sėdėti ir kiti žmonės. Su senais modeliais - viskas gerai, juos sertifikuoja, bet yra naujausi liftai, kurie yra mažesni, pridėti išmetimo sistemos, ekologijos bakai. Gamintojas yra pasirašęs sutartis su automobilių gamintojais, jog juos galima įrengti ir net automobilio garantija nedingsta. Vokietijoje apie 5000 „Volkswagen Transporter“ mikroautobusų pritaikoma, o Lietuvos automobilių transporto saugos administracija (LTSA) atsakė, jog negalima to daryti, nes bus pažeista transporto priemonės išmetimo sistema“, - pastebėjimais dalijosi N. Briedis. Jis siūlo, jog tokią įrangą montuojančios įmonės pačios galėtų išduoti reikalingas pažymas, nes produktai jau turi sertifikatus, esą viskas, ką gali patikrinti ekspertai - kokiais varžtais papildomi įrengimai yra prisukti. Visgi, „Auto pritaikymas“ vadovo teigimu, institucijos su jais nesišneka ir problema nėra sprendžiama.
Reikia keisti teisės aktus Lietuvos asmenų su negalia draugijos teisininkė Agnė Klemanskienė sako, jog šiuo metu institucijos turėtų susėsti ir peržiūrėti galiojantį teisinį reglamentavimą, nes tik jo pokytis galėtų atverti galimybę gauti suteikiamą kompensaciją. „Atsižvelgiant į tai, jog LTSA dabar nesiima lyderystės, manytina, jog jos turėtų imtis Susisiekimo ministerija, nes tai jai pavaldi įstaiga. Šiai dienai asmenų su negalia situacija yra bloginama, ženkliai bloginama, jiems poreikiai išlieka, jie yra individualūs ir toks institucinis abejingumas situacijos nekeičia. Žmonės laukia, skolinasi pinigus, ieško kitų finansinių sprendimų, bet grįžtamojo ryšio nesulaukia ir valstybė šiuo klausimu nepadeda. Labai gaila, kad asmenų su negalia įtrauktis yra stabdoma“, - komentavo A. Klemanskienė. Teisininkės teigimu, valstybė turi spėti keistis, nes rinkoje atsiranda daug patobulėjusių technologijų, kurios gali palengvinti žmonių su negalia gyvenimus. Visgi, esą ir įmonės, teikiančios tokias paslaugas turi būti atviros ir perspėti klientus apie galimus nesklandumus gaunant reikiamus dokumentus. „Inovacijos keičiasi, techninės priemonės tobulėja ir valstybė turi spėti su pokyčiu ir nesivadovauti ankstesniais teisės aktais, kažkokiomis techninėmis ribomis, kurios nepadeda. Žmonės patys domisi, randa daug gerųjų pavyzdžių, kuriuos norėtų pritaikyti savo praktiniame gyvenime ir mūsų pozicija yra tokia, kad situacija dabar yra nesprendžiama. Čia yra valstybės pareiga. Žmonės pateikia pateikia dokumentus, kad yra sertifikuoti, vykdo tokią veiklą [automobilių pritaikymą - red.], tai daro teisėtai. Dabar svarbiausi yra politiniai sprendimai, kaip įgyvendinti, kad žmonės gautų visą pagalbą. Kitas svarbus momentas - esant tokiais situacijai labai svarbu, kad pati įmonė informuotų žmones, jog kompensacijos gauti negali. Taip, klientų poreikis didėja, bet situacija nesisprendžia, vadinasi žmogus turi žinoti, jog įmonės galimybės plačios, bet užbaigti reikalo iki kompensacijos gavimo ir tai reikia labai aiškiai iškomunikuoti, nes kitaip lūkestis išlieka“, - tikino A. Klemanskienė.
LTSA žada situaciją spręsti Administracijos Transporto veiklos skyriaus vadovas Virginijus Čiškauskas patvirtino, jog žmonių su negalia automobiliai gali būti pritaikyti pagal jų poreikius, tačiau turi gauti reikiamą pažymą. „Neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims padėti valdyti transporto priemonę gali būti įrengtos įvairios techninės priemonės, tokios kaip rankinio valdymo įranga, keltuvai, lifto sistemos, specialūs sėdynių pritaikymai, pedalų perstatymas ar transporto priemonės pritaikyti kitiems specialiems asmenų poreikiams tenkinti. Svarbu, kad įranga būtų įrengta ir veiktų teisingai, automobilis ir toliau atitiktų techninius reikalavimus, o tokiai transporto priemonei atlikta techninė ekspertizė, kurios metu ta įranga ir tinkamas jos veikimas bus įvertinti“, - portalui „Delfi“ komentavo V. Čiškauskas. Anot jo, nėra vieningų reikalavimų tokiai įrangai ir ji nėra sertifikuojama, kaip tai įprasta patiems automobiliams. Esą dažnu atveju papiloma įranga yra universali arba kažkiek pritaikyta konkretiems automobilių modeliams. Priduriama, jog skundų nėra gauta, bet tema nagrinėjama ir pokyčių bus. „Administracija yra nagrinėjusi šią temą ir yra parengusi tam tikras standartinių atvejų instrukcijas, kurios tikimės padės tokią įrangą montuojantiems specialistams ją įdiegti tinkamai ir saugiai. Tokių pasiūlymų projektą tikimės paskelbti greitu metu. Dėl išskirtinių atvejų ar nesutarimų su techninių ekspertizių vertintojais rekomenduojame kreiptis į Administraciją. Administracija nėra gavusi daug oficialių skundų, tačiau yra nagrinėjusi kelis individualius atvejus, kai neįgalieji susidūrė su sunkumais dėl įrangos įrengimo. Be to, esame atviri diskusijai ir stengiamės palaikyti dialogą su socialiniais partneriais, siekdami identifikuoti sistemines problemas ir gerinti procesus. Tai rodo, kad problema vis dėl to egzistuoja, tačiau kiekvienu atveju siekiame dialogo su visomis suinteresuotomis šalimis, nepaisant to neturime pamiršti ar nekreipti dėmesio į vairuotojo ir kitų eismo dalyvių saugumą“, - akcentavo LTSA Transporto veiklos skyriaus vadovas.
Incidentai ir keleivių teisės
Kaune kilo incidentas, kai autobuso vairuotojas pareikalavo, kad moteris su vaiku vežimėlyje išliptų iš autobuso. Bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis patvirtino, kad apie įvykį žino. Jis teigė, kad vis dėlto jeigu autobuse buvo laisvų vietų, vairuotojas galėjo įspėti moterį, kad saugiau važiuojant atsisėsti, nors to keleivių taisyklės nereikalauja. Tačiau vairuotojas norėjo gero ir greičiausiai prisiminė senus laikus, kuomet buvo kiti reikalavimai, o vaikiški vežimėliai ne tokie saugūs, kaip dabar.
Kiti svarbūs įvykiai ir iniciatyvos
LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ jau penktus metus iš eilės pristato išskirtinai kalėdiniam laikotarpiui papuoštus traukinius.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pristato e-mokymosi kursą, kuris skirtas supažindinti vairuotojus su ekonomiško, ekologiško ir saugaus vairavimo (toliau - ekovairavimo) principais.
Vaiko teisių gynėjai bendradarbiaudami su Susisiekimo ministerija parengė metodines rekomendacijas viešojo transporto kontrolieriams, kaip elgtis su vaikais, kurie keliaudami viešuoju transportu neturi lengvatą patvirtinančio dokumento ar kelionės bilieto.
Talinas pradėjo naują iniciatyvą, kuria siekiama kasdienes keliones paversti kalbų mokymosi galimybėmis. Projektas pavadintas „Išmokite estų kalbos kelyje!“. Trumpos frazės ir iliustracijos dabar rodomos autobusuose, tramvajuose ir stotelėse visoje sostinėje.
Nuo šiol planuoti keliones autobusais iš Radviliškio rajono tapo daug paprasčiau, nes visi vietiniai maršrutai, tvarkaraščiai ir kita aktuali informacija tapo pasiekiami vienoje vietoje - informacinėje sistemoje autobusubilietai.lt.
Apibendrinant, Lietuvos viešojo transporto sektorius sparčiai žengia į priekį, diegiant naujas technologijas, užtikrinant prieinamumą ir patogumą visiems keleiviams.
tags: #vaziuoja #zemagrindes #transporto #priemones #pritaikytos #neigaliesiems