Greičio kontrolė keliuose yra vienas svarbiausių eismo saugumo užtikrinimo elementų, siekiant sumažinti skaudžių eismo įvykių skaičių. Lietuvoje diegiama nauja sistema - sektoriniai greičio matuokliai, kurie fiksuoja vidutinį transporto priemonės greitį tam tikrame kelio ruože. Šie modernūs įrenginiai pakeis tradicinius momentinio greičio matuoklius ir turėtų ženkliai prisidėti prie saugesnio eismo.
Kaip veikia sektoriniai greičio matuokliai?
Sektorinių greičio matuoklių veikimo principas nėra sudėtingas - fiksuojamas įvažiavimo į sektorių ir išvažiavimo iš sektoriaus laikai bei elementariais matematiniais veiksmais apskaičiuojamas vidutinis transporto priemonės greitis. „Vairuotojui pravažiavus pirmąją kamerą, užfiksuojamas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris ir siunčiamas į centrinę programinę įrangą. Kelio ruože esanti antroji kamera atlieka analogiškai tą patį procesą ir tik tuomet centrinėje programinėje įrangoje gauti duomenys iš abiejų kamerų yra sulyginami, išskaičiuojamas vidutinis greitis. Jeigu užfiksuojamas vidutinio greičio viršijimas, centrinė programinė įranga išsiunčia apjungtą duomenų paketą į Administracinių nusižengimų registrą, kur ir suformuojamas pažeidimo protokolas“, - teigė Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistas Laurynas Slapšys.
Sektoriniai greičio matuokliai turi po dvi kameras, bei du laikrodžius. Viena kamera atpažįsta numerius, o kita fiksuoja bendrą vaizdą. Be to, dėl papildomo apšvietimo, jos puikiai identifikuoja numerius tamsoje. Prie kiekvienos kameros, apie 20 m atstumu, sumontuoti infraraudonųjų spindulių prožektoriai, kurie tamsiu paros metu nuolatos veikia siųsdami spindulius į nukreiptą zoną, kurioje apšviečiami valstybiniai transporto priemonės registracijos numeriai ir šalia esanti kamera, nukreipta į tą pačią zoną, juos užfiksuos. Siekiama, kad kuo geriau būtų matomas ne tik fotografuojamas automobilis, bet ir jame sėdintys žmonės. Pati kamera taip pat turi panašų žibintą, bet jo užtenka tik numeriui apšviesti. Naktį padaryta nuotrauka būtų juoda, o matomas - tik numeris. Papildomos blykstės leidžia padaryti gražius kadrus, kuriuose matoma automobilio markė, modelis ir netgi salonas.
Atstumas tarp kamerų - tiksliai pamatuotas ir pagal užfiksuotus laikus suskaičiuoja vidutinį greitį. Įranga stebi abiem kryptimis važiuojančias transporto priemones. Ruožo pradžioje užfiksuojama galinė, o pabaigoje - priekinė dalis. Tai reiškia, kad atsakomybės neišvengs motociklininkai ir žemės ūkio ar kitos specialios paskirties technikos vairuotojai. Bandomojo važiavimo pažeidimų kontrolės ataskaitoje matyti, kad atstumas tarp radarų buvo išmatuotas metro tikslumu. Fotografavimo laikai fiksuojami tūkstantosios sekundės dalies tikslumu.
Nors vairuotojai neretai piktinasi, kad matuokliai paslėpti, taip nėra. Įrenginiai statomi akivaizdžiai, niekur nepaslėpti, tačiau siekiant kuo mažiau blaškyti vairuotojų dėmesį, jie nestatomi prie pat kelio. Vairuotojai visada atkreipia dėmesį į matuoklius, nukreipia žvilgsnį nuo kelio ir taip išsiblaško. Dėl to kartais greičio matuoklis pastatomas taip, kad pažeidimus fiksuoja „stebėdamas“ ne atvažiuojantį, o nuvažiuojantį transportą. Tokia taktika naudojama prevenciškai, kad vairuotojai įprastų, jog leistinu greičiu reikia važiuoti ne tik pamačius greičio matuoklį, kurį pravažiavus vėl didinamas greitis, tačiau visą laiką.
Kur bus įrengti naujieji radarai?
Iš viso bus įrengti 25 nauji sektoriai. Viešą konkursą, kuriame dalyvavo dvi įmonės, laimėjo UAB „Fima“. Nors atkarpų ilgis skirtingas, daugumos sektorių ilgis svyruoja nuo 4 iki 7 kilometrų. Planuojama, kad sektoriniai greičio matuokliai bus pastatyti šiuose keliuose:
- Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas (A12) - dvi atkarpos
- Šiauliai-Palanga (A11) - dvi atkarpos
- Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas (A7) - viena atkarpa
- Vilnius-Varėna-Gardinas (A4) - viena atkarpa
- Vilnius-Lyda (A15) - viena atkarpa
- Vilnius-Minskas (A3) - viena atkarpa
- Vilnius-Prienai-Marijampolė (A16) - viena atkarpa
- Kaunas-Zarasai-Daugpilis (A6) - dvi atkarpos
- Panevėžys-Šiauliai (A9) - viena atkarpa
- Panevėžys-Aristava-Sitkūnai (A8) - viena atkarpa
- Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (A5) - viena atkarpa
- Panevėžys-Pasvalys-Ryga (A10) - viena atkarpa
- Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas (A12) - viena atkarpa
- Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda (141) - dvi atkarpos
- Mažeikiai-Plungė-Tauragė (164) - viena atkarpa
- Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys (122) - viena atkarpa
- Vilnius-Švenčionys-Zarasai (102) - viena atkarpa
- Vilnius-Polockas (103) - viena atkarpa
- Klaipėda-Liepoja (A13) - viena atkarpa
- Vilnius-Prienai-Marijampolė (A16) - viena atkarpa
- Kaunas-Prienai-Alytus (130) - viena atkarpa
- Kaunas-Zarasai-Daugpilis (A6) - viena atkarpa (rezervinė vieta)
- Panevėžys-Aristava-Sitkūnai (A8) - viena atkarpa (rezervinė vieta)
Kada pradės veikti naujieji radarai ir kokie ženklai informuos vairuotojus?
Tiksli data, kada pradės veikti naujieji radarai, dar nėra aiški, tačiau planuojama, kad tai galėtų būti šių metų pabaiga arba kitų metų pirmasis ketvirtis. Visi vairuotojai žino, kad prieš greičio matuoklius statomi specialūs apie tai įspėjantys kelio ženklai. Kaip bus pasižymėti sektoriniai greičio matuokliai - kol kas neaiškia. „Šiuo metu dar yra svarstomas galutinis sprendimas, koks tiksliai kelio ženklas bus statomas vidutinio greičio matavimo ruožuose. Tačiau esamas informacinis kelio ženklas - „Automatinė eismo kontrolė“, vadovaujantis KET, puikiai tam tiktų, kadangi jis ir informuoja apie kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai“, - teigia LAKD atstovas.
Nuo 2024 m. gruodžio 1 d. pasikeitė Kelių eismo bei Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo įrengimo taisyklės. Atnaujintose taisyklėse patikslinta, kad nuo 2024 m. gruodžio 1 d. kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ yra naudojamas kelio ruože, kuriame įrengti stacionarūs (nekilnojami) Taisyklių pažeidimus, išskyrus nustatyto greičio režimo pažeidimus, fiksuojantys automatiniai prietaisai. Prieš kiekvieną sektorinių/vidutinio greičio matuoklių kelio ruožo pradžią yra įspėjamasis kelio ženklas, kuris praneša vairuotojui apie tai, jog šiame kelio ruože yra matuojamas vidutinis greitis.
Kiti pažeidimai ir rinkliavos
Lietuvos automobilių kelių direkcijos intelektinių transporto sistemų skyriaus vedėjas Laurynas Ivinskis sakė, kad daugumos ruožų ilgis svyruoja nuo trijų iki penkių kilometrų. Juos parinko LAKD specialistai atsižvelgdami į eismo saugumo situaciją. Vien per praėjusių metų gruodžio mėnesį sektoriniai radarai iš viso užfiksavo 1,66 mln. transporto priemonių, iš jų apie 44 tūkst. pažeidė taisykles. Daugumą jų sudarė greičio viršijimas iki 20 km/val. Tačiau buvo ir pažeidėjų, kurie leistiną vidutinį greitį viršijo daugiau nei 50 km/val.
L. Ivinskis priminė, kad pagal sektorinių radarų kamerų užfiksuotus registracijos numerius bus baudžiami ir be draudimo ar techninės apžiūros važinėjantys vairuotojai. Taip pat ir kelių mokesčio vengiantys verslininkai. „Užfiksuoti transporto priemonių numeriai siunčiami ir kitą - daugiafunkcinę sistemą, kurioje tikrinami visi kiti pažeidimai. Šis procesas šiuo metu jau vyksta“, - komentavo specialistas. Už šiuos pažeidimus baudas kol kas skiria tik Lietuvos transporto saugos administracija, kuri koncentruojasi į krovinių vežėjus. L. Ivinskio teigimu, planuojama, kad programavimo darbai bus baigti iki metų pabaigos. Tuomet visa informacija pasieks administracinių nusižengimų registrą, o nuobaudos visiems pažeidėjams bus skiriamos automatiškai.
Sektorinių greičio matuoklių efektyvumas ir palyginimas su kitais matuokliais
Specialistas sakė, kad stacionarių greičio matuoklių, kurie Lietuvoje naudojami pastarąjį dešimtmetį, efektyvumas buvo labai ribotas ir siekė vos keletą šimtų metrų. „Jie puikiai tiko prie mokyklų, ar kitose problematiškose vietose, bet kai prireikia užtikrinti, kad greičio būtų laikomasi ilgesniame kelio ruože - padeda būtent sektorinės kontrolės priemonės“, - konstatavo L. Ivinskis. Jis paaiškino, kad sektorinių radarų veikimo principas yra visiškai kitoks nei stacionarių momentinio greičio matuoklių.
Anot skyriaus vedėjo, kontroliuojamo ruožo pradžioje įrengta kamera užfiksuoja transporto priemonės numerius ir laiką, ta patį padaro ir pabaigoje esanti įranga. Surinkta informacija siunčiama į centrinę sistemą, kurioje ir apskaičiuojamas vidutinis greitis. „Atstumas tarp kamerų - tiksliai pamatuotas ir pagal užfiksuotus laikus suskaičiuoja vidutinį greitį“, - aiškino pašnekovas.
Kiekvienam vairuotojui, kuris važiuoja su transporto priemone pagal Kelių eismo taisykles, papildoma kontrolė neturi reikšmės. Važiuokite leistinu greičiu ir už nieką mokėti nereikės.
Kaip veikia vidutinio greičio kameros
tags: #veikentis #radarai #autostradoje