Vairuotojams, susidūrusiems su automobilio gedimu, svarbu žinoti, kaip saugiai ir tinkamai atlikti jo techninę pagalbą. Vienas dažniausių klausimų - kaip užvesti automobilį velkant ar naudojant užvedimo laidus. Nors šie metodai gali padėti išspręsti problemas, ypač šaltuoju metų laiku, svarbu išvengti lemtingų klaidų, kurios gali sukelti papildomų gedimų ar net avariją.
Bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus Ramūno Vėlavičiaus teigimu, laidais užvesti galima tik techniškai sutvarkytą automobilį su nepažeista instaliacija, nesant apnašų sluoksnio ant akumuliatoriaus korpuso ar gnybtų. Be to, automobilio su automatine pavarų dėže negalima užvesti velkant. Tad pastarajam lieka tik pridegimo būdas.
Bandyti užvesti automobilį nuo kitos transporto priemonės vertėtų tik išsikrovus akumuliatoriui. Ištikus kitoms bėdoms (elektros grandinės ar didesnėms), geriau iškart nutempti neužvedantį automobilį į dirbtuves. Antraip ne tik išsikraus ir „donoro“ akumuliatorius, bet ir brangiai kainuos pataisyti jo elektros sistemos pažeidimus.
Automobilio užvedimas laidais: saugumo priemonės
Pasak R. Vėlavičiaus, bandymas automobilį užvesti laidais - ne į sveikatą visiems automobiliams. Geriau akumuliatorių išimti ir įkrauti, bet tuo būtina pasirūpinti iš vakaro. „Nesveikatingojo“ būdo griebiamasi tuomet, kai šaukštai jau po pietų.
Laidus gerai pritvirtinus prie gnybtų, automobilio „donoro“ variklis turėtų ramiai padirbėti 10-15 min. Taip bus išvengta elektros įtampos svyravimų ir kažkiek pasikraus išsėkęs akumuliatorius. Spartinti šio proceso spaudžiant akceleratorių negalima, nes atsiras įtampos šuolių.
Prieš bandant užvesti nuo šalčio užmigusį automobilį, reikėtų išjungti energijos „donoro“ variklį ir visus elektros prietaisus. Net ir nepavykus užvesti, negalima tuo pat metu sukti abiejų automobilių starterių. Staigiai krintanti įtampa gali sugadinti generatorių ir net sukelti gaisrą. Saugumo sumetimais nepatartina būti pasilenkus ties užvedamo automobilio akumuliatoriumi. Pasitaikė atvejų, kai jis sprogo. Tai gali atsitikti įvykus cheminei reakcijai - atsiskyrus rūgščiai ir užšalusiam vandeniui.
Automobilio vilkimas: Kelių eismo taisyklių reikalavimai
Pasirūpinti ženklais - svarbus aspektas, užtikrinant saugumą eisme. Net ir trumpai tempiant automobilį būtina laikytis Kelių eismo taisyklių. Lanksčioji vilktis turėtų būti 6 m ilgio, atstumas tarp automobilių - 4-6 m. Lynu tempiamas automobilis privalo turėti dvi veikiančias stabdžių sistemas, o jungtis turi būti pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis arba ryškios spalvos ir ne siauresnėmis nei 55 mm juostelėmis.
Tempiant bet kuriuo paros metu turi būti įjungti avariniai žibintai. Jeigu avarinės šviesos signalizacija sugedusi, velkamosios transporto priemonės gale turi būti pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas. „Jeigu įspėjamasis trikampis nėra pastatytas, kiti vairuotojai negali tinkamai įvertinti situacijos kelyje ir pasiruošti reikalingiems manevrams dėl kelyje tempiamo automobilio“, - sakė Sportinio vairavimo centro vadovas Andrejus Savčenko.
Planuojamas maršrutas ir vairavimo ypatumai vilkimo metu
Ruošiantis tempti automobilį, būtina pareguliuoti šoninių veidrodėlių padėtį, kad būtų matyti, kas vyksta už tempiamo automobilio. Važiuoti reikia iš lėto ir švelniai, neatliekant staigių pagreitėjimų. Vairuojant svarbu nepamiršti, kad tempiamo automobilio galas gali atsidurti už kelio ribų.
„Tempiant automobilį, patartina kruopščiai suplanuoti maršrutą, kad būtų galima išvengti sudėtingų posūkių. Ypač derėtų nepamiršti, kad traukiamuoju lynu sukabintų automobilių apsisukimas intensyvaus eismo kelyje - ne tik sudėtingas, bet ir pavojingas manevras“, - priminė A. Savčenko.
Apribojimai ir pavojai vilkimo metu
Kelių eismo taisyklės draudžia vilkti automobilį su sugedusia vairo arba stabdžių sistema, daugiau nei vieną automobilį (išskyrus tam skirtą transporto priemonę). Greitkelyje draudžiama tempti automobilį su priekaba. Vienintelė išimtis - tempimas specialia transporto priemone iki artimiausio išvažiavimo iš greitkelio.
„Dažniausia avarijų, kylančių vilkimo metu, priežastis - išjungti ar neveikiantys varikliai. Automobiliai tuomet būna sunkiai valdomi, nes neveikia nei vairo, nei stabdžių stiprintuvas, salono šildymo ir vėdinimo bei stiklų apipūtimo sistema. Dėl neefektyviai veikiančių stabdžių pailgėja automobilio stabdymo kelias, neveikiantis vairo stiprintuvas apsunkina automobilio valdymą, dėl užrasojusių, užšalusių stiklų gerokai sumažėja matomumas“, - pastebėjo A. Savčenko. Neretai kaltas ir nedėmesingumas bei patirties vilkti ar būti velkamam stoka - vairuotojams dažnai stinga reikiamų įgūdžių tinkamai įvertinti situaciją ar kritiniais momentais pasirinkti tinkamiausią sprendimą.
Atsakomybė už žalą vilkimo metu
Pasak teisės žinovo Leono Jucevičiaus, vilkimo metu susidūrusios transporto priemonės neretai patiria tik nedidelių įbrėžimų, o kartais velkama transporto priemonė apgadinama nebepataisomai. „Vilkimo metu vairuotojų patirtos žalos dydis svyruoja nuo kelių šimtų iki 3 tūkst. eurų“, - teigė L. Jucevičius. Anot jo, apmaudžiausia, kai į pagalbą atskubėjęs draugas, įvykus eismo įvykiui, prisidaro rūpesčių. „Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad už vilkimo metu patirtą žalą yra atsakingas automobilio, kuris velka, vairuotojas. Taigi, padėti norėjęs draugas ar šeimos narys turi prisiimti atsakomybę už eismo įvykį“, - priminė teisės žinovas.
Vairo stiprintuvo veikimo ypatumai
8.24. Vairo stiprintuvas. Jei hibridinė sistema neveikia arba ją išjungus važiuojant, vairo stiprintuvas neveiks. Bus sunkiau valdyti vairą. Jei hibridinei sistemai veikiant užsidega elektrinio vairo stiprintuvo įspėjamoji lemputė, vairo stiprintuvas nustos veikti. Jūs vis dar galėsite valdyti automobilį, tačiau vairuoti bus daug sunkiau.
Elektrinio vairo stiprintuvo sistema yra skirta vairavimo jėgai važiuojant sustiprinti, kad vairą galėtumėte sukti nedidele jėga. Kai vairas sukamas pakartotinai arba nuolat, pavyzdžiui, statant automobilį arba važiuojant labai nedideliu greičiu, vairo stiprintuvo jėga bus sumažinta. Taip elektrinio vairo stiprintuvo sistemą siekiama apsaugoti nuo perkaitimo ir gedimo. Kai vairo stiprintuvo jėga sumažinama, vairą sukti sunkiau. Kai elektrinio vairo stiprintuvo sistemos temperatūra nukrinta, atkuriama įprastinė vairo stiprintuvo jėga. Venkite kartoti tokius vairavimo veiksmus, kurie gali sukelti elektrinio vairo stiprintuvo sistemos perkaitimą.
Kai vairą sukinėjate greitai, galite išgirsti triukšmą. Tačiau tai nėra gedimas. Jei elektrinio vairo stiprintuvo įspėjamoji lemputė įsižiebia veikiant hibridinei sistemai, tai gali rodyti, kad elektrinio vairo stiprintuvo sistema veikia netinkamai ir jai reikia techninės priežiūros. Kreipkitės į NISSAN atstovą ar kvalifikuotą techninės priežiūros centrą, kad šie patikrintų elektrinio vairo stiprintuvo sistemą. Jei hibridinei sistemai veikiant užsidega elektrinio vairo stiprintuvo įspėjamoji lemputė, vairo stiprintuvas nustos veikti. Automobilį vis tiek galėsite valdyti.
Dažniausios pagalbos kelyje iškvietimų priežastys
Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimo“ pagalbos kelyje tarnybos duomenimis, daugiau kaip 80 proc. pagalbos iškvietimų buvo dėl gedimų, pasibaigusio kuro, avarinio durelių atrakinimo. Eismo įvykiai sudarė apie 18 proc. visų iškvietimų. Trimis atvejais iš keturių automobilius prireikė transportuoti iki dirbtuvių.
„Nemažai rūpesčių kelia elektros sistemos - kuo naujesni automobiliai, tuo daugiau juose įvairios elektronikos. Šiai sustreikavus, sistema neretai iškart dėl saugumo blokuoja variklio darbą ir tenka tvarkyti problemą servise. Senesniuose automobiliuose bėdų sukelia susidėvėjusi elektros instaliacija, netvarkingi laidai“, - sako „Lietuvos draudimo“ pagalbos kelyje tarnybos „Euro Asista“ atstovas Tomas Kliučinskas. Elektros sistemos gedimai sudaro apie penktadalį techninės pagalbos iškvietimų. Antra pagal dažnumą iškvietimų priežastis - eismo įvykis. Kartais klientai paskambina tik pasikonsultuoti dėl eismo įvykio deklaracijos pildymo, tačiau dažniausiai - kai prireikia transportuoti automobilį iš įvykio vietos.
Statistiškai, transportavimas yra dažniausiai suteikiama pagalbos kelyje paslauga ne tik eismo įvykių, bet ir kitų gedimų atvejais. „Gana nedaug situacijų, kai profesionalią pagalbą įmanoma suteikti vietoje arba telefonu - 77 proc. atvejų klientų automobilius tenka gabenti iki serviso. Mūsų tarnybos duomenimis, vidutiniškai šių metų pirmą ketvirtį vienas iškvietimas vairuotojams būtų kainavęs apie 87 eurus, jeigu jie neturėtų pagalbą kelyje suteikiančio draudimo“, - sakė „Lietuvos draudimo“ Žalų skyriaus vadovas Artūras Juodeikis.
Nemažai bėdų vairuotojams pridaro ir variklio sistemos - jų gedimai trečia populiariausia priežastis, sudaranti apie 12 proc. visų iškvietimų. „Paprastesnius gedimus vairuotojai gali susitvarkyti patys ar padedami aplinkinių vairuotojų. Tačiau dauguma gedimų vietoje nesutvarkomi: elektros gedimai, greičių dėžės problemos, sankabos, generatoriaus, pakabos bėdos. Tokiais atvejais gabename automobilį specialiu vilkiku į remonto dirbtuves. Lyno niekada nenaudojame - bėdos ištiktas vairuotojas nebūtinai turi patirties valdyti velkamą automobilį, o juk velkant dažnai neveikia jo vairo stiprintuvas, todėl sudėtinga įvažiuoti į posūkius, reikia stebėti, kad būtų įtemptas lynas. Todėl mes visada transportuojame pakraudami automobilį ant specialios priekabos“, - aiškina T. Kliučinskas.
Padangų problemos ir degalų gedimai
Kas dešimtas kreipėsi dėl pradurtos padangos. Anot T. Kliučinsko, kas dešimtas skambutis į pagalbos kelyje tarnybos skambučių centrą būna dėl pradurtos padangos. „Šią bėdą lengvai galime sutvarkyti kelyje, vis dėlto net ir tokiu nesudėtingu atveju neretai tenka transportuoti automobilį iki serviso. Priežastis paprasta - labai dažnai vairuotojai neturi, nesivežioja arba pamiršta gražinti į vietą laikinai išimtą atsarginę padangą. Kartais jos tiesiog nėra automobilio komplektacijoje, o kartais padanga yra - bet jau seniai sutrūnijusi ir iš jos jokios naudos“, - sako T. Kliučinskas.
Pasak jo, tam tikrais atvejais pradūrus padangą pakanka ir konsultacijos telefonu. „Dalis vairuotojų turi padangas, kurias pradūrus dar galima važiuoti nustatytą atstumą laikantis tam tikrų greičio apribojimų, vadinamąsias „run-flat“ - išsiaiškinus tai telefonu, pakonsultuojame, kaip saugiai nuvažiuoti iki serviso“.
Tradiciškai, žiemos sezoną daug iškvietimų dėl išsikrovusių akumuliatorių - dėl to skambino kas dešimtas bėdos ištiktas vairuotojas. Jeigu jau teko keliskart akumuliatorių „gaivinti“, specialistai pataria jį pilnai įkrauti arba pakeisti nauju. Apie 7 proc. iškvietimų pirmą ketvirtį buvo dėl problemų su degalais: sugedus degalų siurbliui, tiesiog pamiršus laiku papildyti degalų baką arba įsipylus ne tos rūšies degalų.
„Dažniausiai, netinkamų degalų įsipilama pasiskolinus automobilį arba jį pakeitus - pavyzdžiui, anksčiau pildavosi dyzelino, o dabar turėjo piltis benzino, bet automatiškai įsipylė įprastų degalų. Jei taip nutiko - labai svarbu neužvesti variklio, kad degalai nepatektų į sistemą, o kviesti pagalbą ir transportuoti automobilį iki serviso, kur degalų sistemą išvalys ir nuostoliai nebus tokie dideli, kaip jau užvedus variklį su netinkamais degalais“, - pataria „Lietuvos draudimo“ pagalbos kelyje tarnybos atstovas.
Konsultacijos telefonu ir KET reikalavimai
Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ pagalbos kelyje tarnybos šių metų pirmo ketvirčio iškvietimų duomenys, telefonu dažniausiai suteikiamos konsultacijos, kai vairuotojai sunerimsta dėl užsidegusių lempučių prietaisų skydelyje, nežino, kaip užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nesugeba atsiblokuoti vairo. „Užsidegus geltonai lemputei prietaisų skydelyje, važiuoti galima - bet ji įspėja, jog reikėtų apsilankyti servise, greičiausiai, jau metas keisti kažkurią susidėvėjusią detalę. Užsidegus raudonai lemputei, važiuoti toliau negalima. Telefonu pakonsultuojame ir kaip atblokuoti užsiblokavusį vairą.}
Kaip užvesti transporto priemonę iš kibiro – Les Schwab
Transporto priemonių vilkimas - tai procesas, kai viena transporto priemonė tempia kitą (sugedusią ar be variklio galią). KET nustato aiškias taisykles, kaip turi būti vykdomas vilkimas, kad būtų užtikrintas saugumas kelyje.
Leistinas vilkimo greitis: Vilkti kitą transporto priemonę galima dviem būdais - standžia vilktimi (tvirtas sukabinimas, pavyzdžiui, vilkimo strypas) arba lanksčia vilktimi (vilkimo lynas/trosas). Kelių eismo taisyklės numato maksimalų greitį: naudojant standžią vilktį - ne daugiau kaip 70 km/h, o naudojant lanksčią vilktį - ne daugiau kaip 50 km/h.
Reikalavimai vilkimo įrangai: Lanksčios vilkties (trosas, lynas) ilgis turi būti tarp 4 ir 6 metrų. Ji turi būti pažymėta ryškiaspalve vėliavėle ar skydeliu (dažniausiai raudonos spalvos), kad būtų aiškiai matoma kitiems vairuotojams. Standi vilktis (trikojis strypas) gali būti iki 4 m ilgio.
Vilkimo metu velkamos transporto priemonės vairuotojas privalo turėti įjungtą avarinę šviesos signalizaciją (avarinius žibintus). Kas leidžiama vilkti: Leidžiama vilkti tik vieną motorinę transporto priemonę vienu metu. Tai reiškia, kad negalima tempti „traukinuku“ kelių automobilių - tik vieną. Taip pat leidžiama vilkti priekabas, puspriekabes pagal jų jungimo taisykles (tai atskira tema).
Vairuotojo nebuvimas: Draudžiama vilkti transporto priemonę, jei joje nėra vairuotojo. Išimtis taikoma tik vilkimui ant platformos ar pakėlus dalį automobilio - tuomet nereikia vairuotojo viduje. Sugedęs vairo mechanizmas: Jei velkamos transporto priemonės vairo mechanizmas sugedęs (pvz., ratai nesisuka), vilkti ją tempiant draudžiama. Sugedę stabdžiai: Transporto priemonę, kurios pagrindiniai stabdžiai sugedę, draudžiama vilkti lanksčia vilktimi. Jei stabdžiai neveikia, galima tempti tik standžia vilktimi ir tik tada, kai velkamos transporto priemonės masė neviršija pusės velkančiosios masės.
Prastas kelias (ledo ar sniego danga): Lanksčia vilktimi draudžiama vilkti, jei kelio danga apsnigta ar apledėjusi. Vilkimas automagistralėje: Keliuose, pažymėtuose „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“ ženklais (t. y. greitkeliuose), draudžiama vilkti lanksčia vilktimi. Transporto priemonių tipai: Draudžiama vilkti motociklu be lopšelio (šoninės priekabos) kitą transporto priemonę, taip pat draudžiama, kad pats motociklas būtų velkamas (nebent jis užkeltas ant tralo).
Laikantis šių taisyklių, transporto priemonės vilkimas bus saugesnis visiems eismo dalyviams. Visada geriau kviesti profesionalią techninę pagalbą, jei abejojate dėl vilkimo sąlygų.
| Transporto priemonės tipas | Leidžiamas vilkimo būdas | Didžiausias greitis |
|---|---|---|
| Automobilis | Standi arba lanksti vilktis | Standi: 70 km/h; Lanksti: 50 km/h |
| Motociklas be lopšelio | Draudžiama vilkti kitą transporto priemonę | - |
XXVIII. 214. Velkamą standžia arba lanksčia vilktimi transporto priemonę vairuoti gali tik asmuo, turintis teisę ją vairuoti. Transporto priemonė, kurios vairo mechanizmas sugedęs, velkama užkelta ant vilkiko platformos ar specialaus atraminio įtaiso.
215. Lanksčios vilkties ilgis turi būti nuo 4 m iki 6 m, ji turi būti pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis (skydeliais) arba turi būti ryškios spalvos ir ne siauresnė kaip 50 mm. Standi vilktis neturi būti ilgesnė kaip 4 m.
216. Velkamoji transporto priemonė bet kuriuo paros metu turi važiuoti su įjungta avarine šviesos signalizacija. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji neveikia, velkamosios transporto priemonės gale turi būti kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas.
217. Velkančiosios transporto priemonės vairuotojas atsako už tai, kad būtų laikomasi šio skyriaus reikalavimų.
tags: #velkant #masina #su #vairo #stiprintuvu