Laivų avarijos jūrose ir uostuose - tai sudėtingi ir pavojingi įvykiai, kurie gali turėti katastrofiškų pasekmių ne tik laivams ir jų įguloms, bet ir aplinkai bei žmonių gyvybėms. Tūkstančiuose nuskendusių laivų yra didžiulis kiekis naftos, amunicijos ir nuodingų metalų, todėl didelės aplinkos taršos grėsmė yra reali, perspėja mokslininkai.
Pastaraisiais metais įvyko nemažai didelių laivų avarijų, kurios sukėlė didelį atgarsį. Viena tokių - dviejų Rusijos tanklaivių „Volgoneft-212“ ir „Volgoneft-239“ nuskendimas netoli Kerčės sąsiaurio. Abu tanklaiviai gabeno mazutą, o po nelaimės į jūrą išsiliejo apie 4300 tonų naftos produktų. Tai gali tapti viena didžiausių ekologinių katastrofų Juodojoje jūroje ir kelti grėsmę augalų bei gyvūnų gyvavimui.
Ši avarija ne pirma tokia „Volgoneft“ klasės tanklaivio katastrofa. 2007 m. tas pats laivas sudužo Kerčės sąsiauryje ir į jūrą pateko 1 600 tonų mazuto, kuris užteršė dešimtis kilometrų pakrantės. Tačiau naujausios avarijos padariniai greičiausiai bus daug rimtesni. Nuskendę tanklaiviai yra daugiau kaip 40 metų senumo ir buvo suprojektuoti kaip upiniai tanklaiviai, turintys galimybę ribotai patekti į pakrantės jūros zonas esant ramioms oro sąlygoms. Teigiama, kad pagrindinė avarijų versija - įgulos klaidos ir per didelė laivų korpusų apkrova audrų metu.
Karybos ekspertas Ivanas Stupakas radijo stočiai „Radio NV“ priminė, kad tai - Rusijos šešėlinio laivyno laivai. „Tai šešėlinis laivynas, kuris ne veltui vadinamas šešėliniu, nes tai seni laivai, kurie jau nebenaudojami arba yra ties eksploatavimo nutraukimo riba, jų eksploatavimo laikas jau pasibaigęs...Rusija juos aktyviai perka savo naftai gabenti, nes Europos šalys ir kitos pasaulio šalys taiko sankcijų politiką ir draudžia šiems laivams įplaukti į jų uostus, neleidžia jų apdrausti, todėl jie naudojasi šešėliniu laivynu ir perka juos fiktyvioms bendrovėms.“
Kita didelė laivų avarija, sukėlusi didelį atgarsį, buvo povandeninio laivo „Titan“ sprogimas. JAV pakrančių apsaugos tarnyba išplatino kraupų garso įrašą, kuriame, pasak ekspertų, girdėti povandeninio laivo „Titan“ sprogimo akustinis ženklas. Garsą įrašė Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) pasyvus akustinis įrašymo įrenginys, esantis maždaug 1500 km nuo sprogimo vietos. Sprendžiant iš nuolaužų, laivas neatlaikė vandens slėgio ir buvo sugniuždytas. „OceanGate Expeditions“ buvo ne kartą perspėta, kad jos batiskafas yra pavojingas, tačiau ji ir toliau pardavinėjo bilietus turtingiems klientams.
Taip pat verta paminėti ir kitas avarijas, kurios įvyko jūrose ir uostuose:
- JAV karinis jūrų laivynas pranešė apie avariją Viduržemio jūroje, kurioje dalyvavo branduolinis lėktuvnešis USS „Harry S. Truman“. Laivas susidūrė su prekybiniu laivu.
- Rusų laivas nuskendo per 7 min.
- Rusijos tanklaivis „Sievmorput“ užsiliepsnojo ir nuskendo.
- Iš Odesos išplaukęs krovininis laivas „Lady Zehma“ lūžo pusiau, gabendamas tris tūkstančius tonų kukurūzų iš Ukrainos į Italiją.
- Stambule, Bosforo sąsiauryje, ant seklumos užplaukė sausakrūvis laivas „Lady Zehma“.
- Netoli Sicilijos salos nuskendo 39 metrų ilgio jachta „Life Saga“, priklausanti Rusijos verslininkui Genadijui Aivazjanui.
- Netoli Kerčės sąsiaurio nuskendo du Rusijos tanklaiviai „Volgoneft-212“ ir „Volgoneft-239“.
- Turkijos krovininis laivas Juodojoje jūroje užplaukė ant minos netoli Rumunijos pakrantės.
- Marmuro jūroje nuskendo laivas, gabeno beveik 3000 transporto priemonių iš Vokietijos į Egiptą. Gaisro priežastis - laivo triume užsidegęs elektromobilis.
- Japonijos povandeninis laivas susidūrė su krovininiu laivu.
- Krovininis laivas, gabenęs tūkstančius prabangių automobilių, užsidegė plaukdamas per Atlantą.
- Krovininis laivas, gabenantis šimtus automobilių, įskaitant „Volkswagen“ ir „Porsche“, užsiliepsnojo ir jo 22 žmonių įgula buvo evakuota.
- Prabangaus garlaivio „Lac La Belle“, kuris nuskendo per smarkią XIX a. audrą Mičigano ežere, nuolaužos rastos po beveik 60 metų trukusių paieškų.
- Keltas MS „Estonia“, per kurį 1994 m. žuvo 852 žmonės.
- Rusijos atominiame ledlaužyje „50 Let Pobedy“ įvyko incidentas.
- Didžiulis sprogimas nuskandino milžinišką branduolinį povandeninį laivą „Kursk“, žuvo didžioji jo įgulos dalis.
Didelė dalis šių avarijų įvyksta dėl žmogaus klaidos, aplaidumo, techninių gedimų ar netinkamų oro sąlygų. Taip pat svarbu paminėti ir „šešėlinį“ laivyną, kurį sudaro seni ir techniškai netvarkingi laivai, naudojami siekiant apeiti sankcijas. Tokie laivai kelia didelę riziką ne tik aplinkai, bet ir pačių įgulų saugumui.
Laivų avarijų likvidavimo technologijos sparčiai tobulėja. Jos apima įvairias priemones ir metodus, skirtus sumažinti avarijų padarinius ir užkirsti kelią jų plitimui. Tai apima:
- Taršos prevenciją ir likvidavimą: Naudojamos specialios užtvaros, sorbentai, siurbliai naftos produktams surinkti, cheminės priemonės taršai neutralizuoti.
- Laivų gelbėjimo operacijas: Naudojami specialūs gelbėjimo laivai, povandeniniai robotai, nardymo įranga, siekiant iškelti nuskendusius laivus ar jų dalis.
- Aplinkos monitoringą: Stebima taršos plitimo zona, jos poveikis jūrų ekosistemoms, atliekami tyrimai ir vertinimai.
- Technologines inovacijas: Kuriamos naujos technologijos, leidžiančios greičiau ir efektyviau reaguoti į avarijas, pavyzdžiui, autonominiai povandeniniai aparatai, pažangios naftos išsiliejimo aptikimo sistemos.
Vis dėlto, nepaisant pažangių technologijų, laivų avarijos jūrose ir uostuose išlieka rimta problema. Todėl ypač svarbu laikytis tarptautinių laivybos taisyklių, užtikrinti tinkamą laivų techninę priežiūrą, kelti įgulų kvalifikaciją ir vykdyti griežtą laivybos kontrolę, kad būtų išvengta ateities nelaimių.
