Prancūzų filosofas, matematikas ir fizikas Renė Dekartas (1596-1650) yra laikomas moderniosios filosofijos pradininku. Jis ryškiausiai iškėlė proto ugdymo ir taisyklingo mąstymo svarbą, o jo garsiausias posakis „Mąstau, vadinasi, esu“ (lot. *Cogito, ergo sum*) tapo vienu svarbiausių Vakarų filosofijos postulatų.
R. Dekartas gimė Prancūzijos pietuose, La Hajė miestelyje (dabar - Dekartas). Ankstyvojoje jaunystėje, 1604-1612 m., jis studijavo filosofiją ir gamtos mokslus La Flešo jėzuitų kolegijoje, vėliau - teisę Puatjė universitete. 1618 m. jis išvyko į Bredą (Nyderlandai), kur baigęs karo mokyklą tarnavo kariuomenėje. Vėlesniais metais keliavo po Europą, gyveno Paryžiuje, o 1629 m. emigravo į Nyderlandus. Šioje šalyje jis praleido 20 metų ir sukūrė didžiąją dalį savo svarbiausių veikalų.
Filosofas daug dėmesio skyrė patirtinio pasaulio pažinimui. Keliaudamas, tarnaudamas kariuomenėje, bendraudamas su įvairaus temperamento ir tipo žmonėmis, kaupdamas patirtį bei išbandydamas save lemtingose situacijose, jis visur, visada ir viską apmąstydavo, kaip pats sakė - studijavo „pasaulio knygą“. Tokia patirtis ir nuolatinis apmąstymas formavo jo unikalų mąstymo būdą.
Didelę įtaką Dekarto mąstymui padarė Galilėjaus ir Koperniko idėjos bei jų heliocentrinis požiūris į visatą. Jis pradėjo ilgą kelią, kuris pakeitė filosofijos prigimtį ateinančioms kartoms. Šiuos ieškojimus R. Descartes'as pradėjo savanoriškai tarnaudamas Nyderlandų ir Vokietijos kariuomenėse bei keliaudamas po Europą. Būdamas dislokuotas Vokietijos Bavarijos provincijoje, 1619 m. lapkričio 10 d. jis patyrė išgyvenimą, kuris visiškai pakeitė jo gyvenimą. Vieną naktį jis susapnavo tris ryškius sapnus, kuriuos palaikė vizijomis. Po šio įvykio jis pradėjo regėti gamtos pasaulį kaip vieną sistemą, kurios raktas - matematika, ir susimąstė, ar matematikos tikrumas gali būti pritaikytas ir kitose pažinimo srityse.
Pagrindiniai R. Dekarto filosofiniai veikalai ir idėjos
Pirmasis filosofo pažiūrų sisteminimo bandymas - „Proto vadovavimo taisyklės“ (*Règles pour la direction de l’esprit*) - buvo parašytas 1628 m., bet neskelbtas iki 1701-ųjų. Pirmasis spausdintas R. Dekarto darbas - „Samprotavimas apie metodą: teisingai nukreipti savo protą ir ieškoti tiesos moksluose“ (*Discours de la méthode pour bien conduire sa raison et chercher la vérité*) - paskelbtas 1637 m. Šis veikalas yra vienas svarbiausių moderniosios filosofijos tekstų, pakeitusių ne tik filosofijos, bet ir mokslo raidą.
Veikalas „Metafiziniai apmąstymai“ pasirodė lotynų kalba pavadinimu „Apmąstymai apie pirmąją filosofiją, kuriais įrodinėjamas Dievo buvimas ir sielos nemirtingumas“ (*Meditationes de prima philosophia in quibus Dei existentia et animae humanae a corpore distinctio demonstratur*; 1631-1642). Knygą sudaro šešios meditacijos, kuriose filosofas nagrinėja tikėjimo postulatų, religijos dogmų apgaulingumą ir pateikia detalų metafizinės sistemos aprašymą.
Išsamiausiai R. Dekarto pažiūras reprezentuoja veikalas „Filosofijos principai“ (*Principa philpsophiae*; 1644). Jis laikomas savotišku filosofijos vadovėliu ir visos veiklos apibendrinimu. Visi šie išvardyti veikalai yra išversti į lietuvių kalbą ir 1978 m. išleisti rinkinyje „Rinktiniai raštai“.
2002 m. pirmą kartą lietuviškai pasirodė paskutinis R. Dekarto veikalas „Sielos aistros“, kuris buvo išleistas 1649 m. prieš pat autoriaus mirtį. Tai - darbas, skirtas žmogaus psichologijos tyrinėjimams, dedikuotas Švedijos karalienei Kristinai. Čia R. Dekartas daug dėmesio skiria laimės, aistrų ir etikos problematikai, mąstymui apie tikrąją žmogaus, sudaryto iš biologinio kūno ir nematerialios sielos, prigimtį.
R. Dekartas savo filosofinės koncepcijos kūrimą pradėjo nuo radikalaus skepticizmo. Jis atmetė empirinį metodą, teigdamas, kad žinios, įgyjamos pojūčiais, yra nepatikimos. Filosofo mąstymo išeities taškas buvo garsioji nuostata - „cogito ergo sum“ - „mąstau, vadinasi, esu (gyvenu). Ši nuostata tapo pirmąja jo filosofinio mąstymo prielaida. „Galiu įsivaizduoti, kad viskas yra apgaulinga sapnų žaismė, kad neegzistuoja nei pasaulis, nei Dievas, kad esu kažkas skirtingo nuo kūno. Tačiau niekaip negaliu pamąstyti, kad nemąstau. Tik mąstymo negaliu jokiu būdu nuo savęs atskirti, tik jis yra būtina mano esybės savastis. Todėl į klausimą, kas aš esu, gali būti tik vienas atsakymas: esu mąstanti esybė, esybė, kuri abejoja, supranta, teigia, prieštarauja, jaučia. Apibrėžiu save kaip nematerialią sielą, kaip substanciją, kurios vienintelis atributas yra mąstymas ir kuri yra tapati mąstymui.“
Anot filosofo, daiktas yra savybių visuma, todėl pasaulis yra pažinus. Žmogus egzistuoja, nes jis yra mąstanti esybė, gebanti pažinti, nesiejant su išoriniais veiksniais. Filosofijos uždavinys - tą pažinimą išgauti ir logiškai pateikti darnios sistemos pavidalu.
R. Dekarto filosofinėje koncepcijoje iškilo problema: ar vizija, ar tai, ką suvokia mąstantis „Aš“, yra tikrovė? Kaip pereiti nuo mąstymo apie pasaulį prie tikrojo pasaulio? Šią problemą R. Dekarto filosofijoje išsprendžia Dievas. Kadangi žmogaus sąmonėje yra tobulos esybės sąvoka, t. y. Dievo, vadinasi, ji galėjusi ateiti tik iš tobulesniojo. Taigi Dievo idėjos egzistavimas prote įrodo, kad Kūrėjas tikrai yra. Taip pat Dievas, anot filosofo, laiduoja žmogaus pažinimo tikrumą. Būtent Dievas davė pasauliui judėjimą.
Filosofijos svarbiausi veikalai:
- „Samprotavimas apie metodą: teisingai nukreipti savo protą ir ieškoti tiesos moksluose“ (*Discours de la méthode pour bien conduire sa raison et chercher la vérité* 1637)
- „Apmąstymai apie pirmąją filosofiją, kuriais įrodinėjamas Dievo buvimas ir sielos nemirtingumas“ (*Meditationes de prima philosophia, in quibus Dei existentia et animae humanae a corpore distinctio demonstratur* 1631-1642)
- „Filosofijos principai“ (*Principa philosophiae* 1644)
- „Sielos aistros“ (*Les passions de lʼame* 1649)
- „Tiesos ieškojimas remiantis natūralia šviesa“ (*Inquisitio veritatis per lumenem naturale*, išleista 1701)
R. Dekarto filosofija turėjo didelės įtakos vėlesniems mąstytojams, tokiems kaip J. Locke’as, G. W. Leibnizas, B. Spinoza, I. Kantas.
R. Dekarto indėlis į matematiką ir fiziką
Renė Dekarto veikla apėmė daug mokslo sričių, tad jo atradimai taip pat neapsiribojo ties viena sfera. Matematikos srityje R. Dekartas įvedė metodus, leidusių sukurti algebrinę (arba analitinę) geometriją. Jis pirmasis ėmė vartoti kintamojo dydžio ir funkcijos sąvokas, išdėstė plokščiųjų kreivių, statmenų ir liestinių brėžimo metodus ir panaudojo juos vadinamiems Dekarto ovalams brėžti. Jis sukūrė koordinačių metodą (Dekarto koordinačių sistema), kreives suskirstė į algebrines ir transcendentines.
Fizikoje jam priskiriami šie laimėjimai: Snelio dėsnio bendraautorystė; vaivorykštės reiškinio išsamus paaiškinimas; buvimas žemės bei kitų planetų formavimosi aprašymo pirmtaku ir daugelis kitų. R. Dekartas pirmasis atskleidė rimties ir judesio reliatyvumą, suformulavo veiksmo ir atoveikio bei judesio kiekio tvermės, susidūrus dviem neatsispindinčioms kūnams, dėsnius, šviesos spindulio lūžimo dviejų aplinkų riboje dėsnį.
Jo materijos samprata grindžiama fizikiniais ir matematiniais tyrimais. Dekartas laikė materiją begaline, vientisa ir be galo dalia. Pagrindinėmis materijos savybėmis laikė erdvę ir tįsumą. Jos judėjimą aiškino pirmuoju postūmiu, kurį, anot R. Dekarto, davęs Dievas kartu nustatydamas pastovų judėjimo ir rimties kiekį.
Gyvenimo pabaiga ir palikimas
1649 m. R. Dekartas, pakviestas Švedijos karalienės Kristinos, išvyko į Stokholmą ir tapo jos mokytoju. Čia praleidęs tik kelis mėnesius, susirgo plaučių uždegimu ir mirė 1650 m. vasario 11 d., būdamas 53 metų amžiaus. Iš pradžių jis buvo palaidotas Stokholme, o 1667 m. jo palaikai pervežti į Paryžių. Vėliau buvo priimtas nutarimas perkelti filosofo palaikus į Paryžiaus Panteoną, tačiau šis nutarimas nebuvo įvykdytas.
R. Dekarto darbai buvo įtraukti į Katalikų bažnyčios draudžiamų knygų sąrašą ir pasmerkti viešai sudeginti, tačiau tai nesustabdė jo idėjų plitimo. Jis rašė ne tik lotyniškai, bet ir prancūziškai, todėl jo darbus galėjo skaityti platesnis skaitytojų ratas. Jo rašymo stilius draugiškas ir prieinamas, todėl atrodo, tarsi su juo kalbėtum.
Nacionalinės bibliotekos informacijos paieškos konsultantai padeda parinkti tinkamiausią medžiagą studijoms ar tyrimams, pataria, kaip efektyviai naudotis bibliotekoje esančiais dokumentais, kaip rasti reikiamą leidinį kitoje bibliotekoje, siūlo pagalbą naudojantis elektroniniais ištekliais.
FILOSOFIJA - Renė Dekartas
Didžioji R. Dekarto filosofijos problema taip ir liko neišspręsta - dualizmas. Anot filosofo, žmogus priklauso ir fizinei, ir dvasinei sistemai. Tad kaip šios skirtingos sistemos gali sąveikauti tarpusavyje, kokie jų sąveikos principai ir dėsniai? Šis klausimas tapo komplikuotu iššūkiu, į kurį R. Dekartas bandė atsakyti alegoriškai.
tags: #vengru #mokslininkas #rene #lizard