Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Važiavimo greitis yra vienas iš pagrindinių eismo saugumo veiksnių, todėl kelių eismo taisyklės (KET) nustato konkrečius greičio apribojimus. Šie apribojimai skiriasi pagal transporto priemones, kelio ar gyvenvietės tipus, net metų sezonus, o jų žinojimas ir laikymasis užtikrina saugumą keliuose.
Kelių eismo taisyklės nustato skirtingus greičio apribojimus priklausomai nuo to, ar kelias yra gyvenvietėje, ar už jos ribų, taip pat atsižvelgiama ir į kelio rūšį: automagistralę, greitkelį, ar kitus kelių tipus ir dangas. KET nustato skirtingus greičio apribojimus lengviesiems automobiliams, krovininėms transporto priemonėms, motociklams ir kitoms transporto priemonėms. Tam tikrose situacijose ir kelio atkarpose gali būti nustatytas ir minimalus važiavimo greitis, tačiau pagal KET, jo galima nesilaikyti, jeigu tai sukeltų pavojų eismo saugumui.
Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Stovėjimo aikštelėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu. Gyvenamojoje zonoje draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu.
Greičio apribojimai ne gyvenvietėse
Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:
- Lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse balandžio-spalio mėnesiais - ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, lapkričio-kovo mėnesiais - ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, greitkeliuose balandžio-spalio mėnesiais - ne didesniu kaip 120 km/h greičiu, lapkričio-kovo mėnesiais - ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
- A1, A2, A arba B kategorijų transporto priemonėmis, kurias vairuoja pradedantieji vairuotojai, besimokantys vairuoti arba laikantys praktinį vairavimo egzaminą asmenys, autobusais (įskaitant mokyklinius) automagistralėse - ne didesniu kaip 100 km/h greičiu, greitkeliuose - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
- Krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, taip pat šių krovininių automobilių ir priekabų junginiais, autobusais su priekabomis automagistralėse ir greitkeliuose - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
- Lengvaisiais automobiliais ir krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, su priekabomis automagistralėse, greitkeliuose ir keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;
- Velkant motorines transporto priemones standžia vilktimi - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu, o velkant lanksčia vilktimi - ne didesniu kaip 50 km/h greičiu;
- Keturračiais, galingaisiais keturračiais - ne didesniu kaip 70 km/h greičiu; traktoriais ir savaeigėmis mašinomis - ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
Šiltasis metų laikas (vasara) - nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d., o šaltasis metų laikas (žiema) - nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. Nuo balandžio 1 d. automagistralėse ir greitkeliuose didėja maksimalus leistinas greitis. Lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu, greitkeliuose - ne didesniu kaip 120 km/val. greičiu.
Kelių ruožuose, kur eismo sąlygos leidžia saugiai važiuoti greičiau, kelio savininko sprendimu leistinas greitis gali būti padidintas įrengus atitinkamus kelio ženklus. Jeigu leistinas greitis keliuose padidintas arba sumažintas atitinkamais kelio ženklais, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklų reikalavimais, tačiau vairuotojo pasirinktas važiavimo greitis gyvenvietėje ir ne gyvenvietėje negali būti didesnis už Taisyklių 131 punkte atitinkamai transporto priemonei arba jos junginiui su priekaba nustatytą maksimalų leistiną greitį.
Draudimai ir rekomendacijos
Vairuotojui draudžiama:
- Viršyti transporto priemonės gamintojo nustatytą maksimalų greitį, nepriklausomai nuo to, kad kelio ženklu gali būti nustatytas didesnis leistinas greitis;
- Viršyti greitį, kuris nurodytas transporto priemonės greičio ribojimo skiriamajame ženkle;
- Važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą;
- Staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.
Visada svarbu pasirinkti saugų greitį, kuris būna mažesnis už leistiną maksimalų. Nepamirškime, kad svarbu laikytis ne tik leistino greičio, bet ir saugaus atstumo. Saugus atstumas apskaičiuojamas taip: spidometro rodmenis pavertus metrais ir padalinus pusiau. Pavyzdžiui, jei judama 50 km/val., reikėtų laikytis 25 metrų atstumo. Reikėtų nepamiršti, kad greitkeliuose ar automagistralėse dėl didesnio važiavimo greičio šis atstumas turi būti žymiai didesnis nei įprastuose miesto ar užmiesčio keliuose. Pavyzdžiui, važiuojant 110 km/val. greičiu, rekomenduojamas minimalus atstumas yra 55 metrai, o važiuojant 120 km/val. - 60 metrų.
Laikantis per mažo atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės sumažėja matomumas ir reakcijos laikas. Be to, per trumpas atstumas greičiau vargina vairuotoją, nes reikia nuolat sutelkti dėmesį. Taip pat būtina nepamiršti, kad sudėtingomis eismo sąlygomis - kai lyja, kelias yra šlapias, tvyro rūkas ar sninga - reikia laikytis dar didesnio atstumo. Tokiomis sąlygomis stabdymo kelias pailgėja, todėl vairuotojai turėtų būti ypač atidūs.
Transporto priemonei susidūrus važiuojant 90 km/val. greičiu, tikimybė išgyventi yra maždaug 10 % (1 iš 10 žmonių išliktų gyvas). Jei transporto priemonė važiuoja 50 km/val. greičiu ir partrenkia pėsčiąjį, tikimybė išgyventi yra maždaug 50 % (5 iš 10 žmonių išliktų gyvi).
Greičio apribojimai skirtingoms transporto priemonėms ir vairuotojų patirtis
Pradedantieji vairuotojai (turintys iki 2 metų vairavimo stažą) magistralėse gali važiuoti ne didesniu kaip 100 km/val. greičiu, greitkeliuose - ne didesniu kaip 90 km/val., o keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu kaip 80 km/val. Šie apribojimai galioja nepriklausomai nuo sezono.
Keliuose su asfalto ar betono danga visus metus leidžiama važiuoti neviršijant 90 km/val. Tai taikoma lengviesiems automobiliams, krovininiams automobiliams, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklams ir triračiams.
Lietuvos automobilių kelių direkcija primena, kad jau nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. galioja vasaros sezonas, kurio metu automagistralėse ir greitkeliuose didėja maksimalus leistinas greitis. Tačiau visada svarbu pasirinkti saugų greitį, kuris būna mažesnis už leistiną maksimalų.
Tarptautinė patirtis ir Lietuvos perspektyvos
Daugumoje Europos šalių didžiausias leistinas greitis greitkeliuose daugelį metų išlieka stabilus - jis svyruoja nuo 120 iki 130 km/val. Tačiau 2025-ieji gali tapti lūžio metais, kuomet senajame žemyne gali įvykti daugelį vairuotojų pradžiuginantys pokyčiai. Pirmieji pokyčiai - netoli Lietuvos Čekijoje jau šią vasarą D3 greitkelyje tarp Táboro ir Česke Budejovicų bus leidžiama važiuoti 150 km/val. greičiu. Panašūs pokyčiai planuojami ir kituose ruožuose.
Austrija taip pat svarsto padidinti maksimalų greitį iki 150 km/val., tačiau, kol kas, neaišku, ar šis ribojimas bus taikomas visoje greitkelių sistemoje, ar tik tam tikrose atkarpose. Italijoje diskutuojama apie leidimą važiuoti 150 km/val. greičiu greitkelių ruožuose, kuriuose yra trys eismo juostos. Atkarpos, kuriose būtų leidžiama važiuoti 150 km/val. greičiu, turėtų atsirasti dar šiemet.
Atsižvelgiant į pokyčius kaimyninėse šalyse, kyla klausimas: ar Lietuva turėtų pasekti jų pavyzdžiu ir peržiūrėti galiojančius greičio apribojimus? Susisiekimo ministerijos viceministras Roderikas Žiobakas vertindamas kitų šalių sprendimus ir paklaustas, ar Lietuvoje yra svarstoma galimybė maksimalų greitį padidinti iki, pavyzdžiui, 150 km/val., tokias galimybes atmetė. "Tokia galimybė Lietuvoje nėra svarstoma. Lietuva pagal nustatytą maksimalų leistiną greitį ir taip patenka tarp ES valstybių, kuriose leidžiamas didesnis važiavimo greitis automagistralėse (130 km/val.)“, - sakė jis.
Viceministras pripažįsta, kad maksimalaus greičio padidinimas galėtų būti naudingas siekiant sutrumpinti susisiekimą tarp skirtingų Lietuvos miestų, tačiau jis mano, kad visa tai gali nusverti neigiamai padariniai: prastesnė eismo sauga, daugiau avarijų, sužeistųjų ir žuvusiųjų, taip pat didesnis užterštumas, triukšmas ir kitas neigiamas poveikis. Be to, valstybė šiuo metu turi kitų prioritetų. "Šiuo metu turime daug kelių infrastruktūros iššūkių - būtina gerinti kelių būklę visoje šalyje, intensyviau renovuoti tiltus ir viadukus, šalinti juodąsias dėmes, užtikrinti šalikelių saugumą ir diegti kitas eismo saugumą gerinančias priemones. Susisiekimo ministerijos nuomone, esama kelių infrastruktūros būklė ir eismo saugumo rodikliai ES mastu nėra palankūs didesnio greičio ribų automagistralėse ar greitkeliuose nustatymui“, - atskleidė R. Žiobakas.
Vairavimo instruktorė Solveiga Dambrauskaitė-Bakutienė taip pat laikosi atsargios pozicijos dėl greičio ribų didinimo Lietuvos greitkeliuose. Anot jos, šiuo metu tokie pokyčiai gali atnešti daugiau problemų nei realios naudos. "Nors pastaraisiais metais Lietuvos greitkelių kokybė gerėja, jie vis dar neatitinka Vokietijos ar kitų Vakarų Europos šalių standartų. Trūksta keturių eismo juostų visame greitkelių tinkle, saugumo zonos tarp priešingų krypčių eismo ne visada yra pakankamos, o avarinės juostos dažnai per siauros“, - pabrėžia instruktorė. Tačiau infrastruktūros trūkumai - ne vienintelė problema. Lietuvoje klimatas yra itin permainingas - dažni lietūs, rūkas ir staigūs oro pokyčiai neretai apsunkina vairavimo sąlygas. „Didesnis greitis reikštų didesnę riziką slidžiame ar blogai matomame kelyje. Šaltuoju metų laiku pavojus dar labiau išauga“, - atkreipia dėmesį S. Dambrauskaitė-Bakutienė. Ne mažiau svarbus ir saugumo aspektas. Instruktorė primena, kad susidūrimų tikimybė ženkliai išauga, kai greitis viršija 130 km/val. Be to, didesnis greitis smarkiai pailgina stabdymo kelį. „Važiuojant 150 km/val., stabdymo kelias gali būti dvigubai ilgesnis nei važiuojant 110 km/val. Tai ypač pavojinga staiga susidarius kritinei situacijai ar pasikeitus eismo sąlygoms“, - pabrėžia ji.
Pasak S. Dambrauskaitės-Bakutienės, prieš didinant greičio ribas būtina atsižvelgti į realias eismo sąlygas ir saugumo prioritetus. „Kol nėra tinkamai išvystyta infrastruktūra ir nepritaikytos saugumo priemonės, greičio ribų peržiūra būtų ne tik rizikinga, bet ir neatsakinga“, - apibendrina instruktorė.
Vairuotojų kultūra ir mokymai
Net jeigu Lietuvoje atsirastų modernios ir plačios magistralės, S. Dambrauskaitė-Bakutienė mano, kad tai nebūtų pakankama sąlyga didinti greičio ribas. Anot jos, kartu reikėtų spręsti ir kitas problemas, kurios šiuo metu kenkia eismo saugumui. Viena iš esminių - vairuotojų kultūra. Vairavimo instruktorės teigimu, norint užtikrinti logišką ir saugų greičio ribų didinimą, pirmiausia būtina keisti vairuotojų elgesį. „Daugelis vairuotojų Lietuvoje vis dar nesilaiko saugaus atstumo, kuris važiuojant dideliu greičiu tampa ypač svarbus. Tai viena pagrindinių problemų, kurią sprendžiant būtų galima užtikrinti saugesnį eismą greitkeliuose“, - pabrėžia S. Dambrauskaitė-Bakutienė. Pasak jos, ne mažiau svarbu ir taisyklingas manevravimas bei juostų laikymasis. „Vokietijoje vairuotojai griežtai laikosi taisyklės važiuoti dešine juosta ir lenkti tik kairiąja. Deja, Lietuvoje dažnai matome, kad vairuotojai be reikalo užima vidurinę ar kairiąją juostą, trukdydami sklandžiam eismui. Taisyklingas juostų laikymasis yra esminis saugaus eismo elementas“, - teigia instruktorė.
Tačiau, anot jos, svarbiausia yra vairuotojų atsakomybė bei savikritiškumas. „Ne visi vairuotojai tinkamai įvertina savo gebėjimus ir automobilio galimybes važiuojant dideliu greičiu. Tai sukuria papildomą riziką ne tik jiems patiems, bet ir kitiems eismo dalyviams“, - akcentuoja S. Dambrauskaitė-Bakutienė. Instruktorė įsitikinusi, kad saugaus vairavimo kultūra turėtų būti ugdoma dar vairavimo mokyklose, akcentuojant ne tik techninius įgūdžius, bet ir atsakomybę už savo bei kitų saugumą kelyje. Tik tada galima bus kalbėti apie realias galimybes didinti leistinas greičio ribas.
Vairuotojų įgūdžiai - vienas svarbiausių elementų, siekiant užtikrinti saugumą keliuose. Kuo geriau parengtas vairuotojas, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus pasiruošęs tinkamai reaguoti į kritines situacijas - nesvarbu, ar tai greitkelis, ar slidus užmiesčio kelias. Vairavimo instruktorė S. Dambrauskaitė-Bakutienė, vertindama svarstymus dėl maksimalios leistinos greičio ribos didinimo magistralėse, atkreipia dėmesį į vairuotojų rengimo programų trūkumus. Anot jos, sprendžiant dėl greičio ribų didinimo, būtina kartu stiprinti vairuotojų parengimą, ypač orientuojantis į važiavimą greitkeliu ar didesniu greičiu. Instruktorė pastebi, kad šiuo metu vairavimo mokyklos daugiausia dėmesio skiria miesto ir priemiesčio eismui, o mokymai važiuoti dideliu greičiu dažniausiai būna labai riboti. „Reikėtų daugiau praktikos greitkeliuose, kur vairuotojai galėtų įgauti pasitikėjimo ir įgūdžių valdyti automobilį didesniu greičiu. Tai ypač svarbu, jei būtų didinamos leistinos greičio ribos“, - sako S. Dambrauskaitė-Bakutienė. Pasak jos, itin svarbu mokyti vairuotojus tinkamai reaguoti į ekstremalias situacijas, kurios greitkeliuose gali atsirasti netikėtai. „Staigus stabdymas dideliu greičiu, akvaplanavimas ar stiprus šoninis vėjas - visos šios situacijos gali nutikti greitkelyje, todėl vairuotojai turi žinoti, kaip tinkamai reaguoti“, - pabrėžia instruktorė.
Kitas aktualus aspektas - vairavimo kursų trukmė. Dabartinė mokymų trukmė, anot S. Dambrauskaitės-Bakutienės, yra per trumpa, kad būtų galima skirti pakankamai dėmesio greitkelių eismui ir ekstremalioms situacijoms. „Daugelis būsimųjų vairuotojų, nors ir išlaikę egzaminą, vis dar bijo važiuoti greitkeliuose. Tai rodo, kad įgūdžiai nėra pakankami, o mokyklose šiomis temomis dirbama per mažai“, - teigia ji. Instruktorė taip pat pažymi, kad vairavimo mokymuose vis dar vyrauja požiūris, orientuotas tik į egzamino išlaikymą, o ne į realias situacijas kelyje. „Dažniausiai mokoma taip, kad mokinys komfortiškai jaustųsi praktinio egzamino metu, bet tai nėra pakankama ruošiant jį realiam eismui greitkeliuose. Būtina ilginti vairavimo kursų trukmę ar net papildyti „Regitros“ egzaminų vertinimo kriterijus, skiriant daugiau dėmesio važiavimui greitkeliuose“, - apibendrina S. Dambrauskaitė-Bakutienė.