Vasaros mėnesiai vilioja lengvumu, gaivumu ir naujais pojūčiais, o tinkamai pasirinktas vynas gali tapti neatsiejama šiltojo sezono dalimi. Nuo lengvų vaisių aromatų iki sodrių, kompleksiškų skonių - pasaulis siūlo daugybę vynų, kurie puikiai papildys vasaros vakarus.
Vynuogių veislių įvairovė ir jų atspindys vyne
Vyno pasaulis yra neaprėpiamas, o jo pagrindas - vynuogės. Kiekviena vynuogių veislė turi savo istoriją, kilmę ir unikalų charakterį, kuris atsispindi galutiniame vyne. Vynuogių veislių įvairovė lemia vyno spalvą, aromatą, skonį ir net tinkamiausius patiekalus jam derinti.
Raudonosios vynuogės ir jų vynai
- Montepulciano - antroji pagal paplitimą raudonųjų vynuogių veislė Italijoje, dažnai primenanti „Merlot“ savo raudonų uogų aromatu. Šis vynas puikiai tinka prie picos, jautienos mėsainių, Bolonijos padažo, lazanijos.
- Carmenere - senovinė veislė iš Bordo regiono, panaši į „Merlot“ ir „Cabernet Sauvignon“. Čilėje auginamos „Carmenere“ vynuogės gali kvepėti avietėmis, gervuogėmis, žaliosiomis paprikomis, o brandintos ąžuole - mėlynėmis, juodaisiais pipirais, šokoladu. Puikiai dera su minkštais sūriais.
- Malbec - kilusi iš Prancūzijos, dabar viena svarbiausių veislių Argentinoje, kurioje pagaminama apie 75 proc. viso „Malbec“ vyno.
- Tempranillo - viena anksčiausiai prinokstančių veislių Ispanijoje, daugiausiai auginama Riochos regione. Jaunas vynas kvepia raudonomis uogomis, žolėmis, o brandintas - juodomis uogomis, džiovintomis rožių žiedlapiais, kepintais prieskoniais.
- Sangiovese - populiariausia Italijos vynuogių veislė, daugiausia auginama Toskanoje. Tradicinio stiliaus vynas kvepia keptais pomidorais, oda, o modernaus - vyšniomis, gvazdikėliais, espreso kava. Puikiai tinka prie itališkos virtuvės patiekalų.
- Grenache (Garnacha) - kilusi iš Ispanijos, šiuo metu daugiausia auginama Prancūzijoje, Ronos slėnyje.
- Syrah - sodraus skonio veislė, daugiausiai auginama Australijoje (ten vadinama ‘Shiraz’). Naujajame Pasaulyje auginamos vynuogės dažniausiai kvepia mėlynėmis, gervuogėmis, pipirais.
- Mencia - auga tik Pirėnų pusiasalyje, panaši į „Merlot“.
- Garganega - svarbi itališka veislė, auganti Veneto regione.
- Merlot - antra pagal vynuogynų plotą vynuogių veislė.
- Xinomavro - graikiška veislė, turinti didelį brandinimo potencialą. Taurėje galima užuosti aviečių, vyšnių, slyvų, anyžių, pipirų, tabako kvapus.
- Zinfandel (Italijoje - Primitivo) - dažnai pirmoji vyno veislė, su kuria susipažįsta pradedantieji. Tinka prie kalakutienos, veršienos, ėrienos, barbekiu patiekalų.
- Barbera - kilusi iš Italijos, Pjemonto regiono. Vynas itin tamsios spalvos, švelnaus skonio, kvepia braškėmis, vyšniomis, slyvomis.
- Pinot Noir - sparčiai populiarėjanti juodoji vynuogė, vertinama dėl švelnios tekstūros ir subtilaus skonio.
- Nebbiolo - spėjama, kad pavadinta dėl vynuogių išvaizdos, primenančios rūką. Vynas tinka prie riebesnio maisto.
- Gamay - daugiausiai auginama Božolė regione.
- Blauburger, Rösler, Blaufränkisch, Zweigelt, St. Laurent, Tempranillo, Grenache - vynuogės, naudojamos vasariškiems, gaiviems raudoniems ir putojantiems vynams gaminti.
- Negroamaro, Nero di Troia, Susumaniello, Montepulciano, Sangiovese, Primitivo, Malvasia Nera - itališkos vynuogės, iš kurių gaminami sodrūs, kompleksiški raudonieji vynai.
- Zinfandel, Petite Sirah - naudojamos Kalifornijos vynuose, pasižyminčiuose vaisių ir prieskonių aromatais.
- Garnacha (Grenache), Monastrell - ispanų veislės, suteikiančios vynui vaisiškumo ir sodrumo.
Baltosios ir rožinės vynuogės bei jų vynai
- Chenin Blanc - daugiausia auginama Prancūzijoje, Luaros slėnyje, ir Pietų Afrikoje. Vynas tinka prie kalakutienos ar azijietiškų patiekalų.
- Gewürztraminer - viena pirmųjų vynų, išleidžiamų į prekybą pavasarį. Sausas vynas tinka prie kiniškų virtinių, Vietnamo, indiškų, marokietiškų patiekalų.
- Sauvignon Blanc - populiari, daug rūgšties turinti veislė iš Prancūzijos. Vynas kvepia žaliosiomis citrinomis, greipfrutais, agrastais. Puikiai dera su ožkos sūriu, balta mėsa, žuvimi.
- Vermentino - auginama daugiausia Sicilijoje. Stilius panašus į „Sauvignon Blanc“. Vynas kvepia kriaušėmis, persikais, citrusais, migdolais. Tinka prie žuvies, aštuonkojo, krabų, midijų, sūrių.
- Viognier - kilusi iš pietų Prancūzijos. Mėgstama dėl saldžius kvepalus primenančio persikų, mandarinų, mangų aromato. Tinka prie vištienos su vaisių padažais, žuvies su citrusais.
- Muscat Blanc - senovinė veislė, manoma, kad itin mėgta Kleopatros.
- Riesling - minima dar viduramžiais. Vaisiški aromatai skleidžiasi net vynui esant šaltam. Vynas turi daug saldumo ir rūgšties, todėl gerai tinka prie aštrių Azijos virtuvės patiekalų.
- Glera - iki 2009 m. vadinta ‘Prosecco’.
- Chardonnay - bene populiariausia baltųjų vynuogių veislė pasaulyje.
- Grüner Veltliner - svarbiausia Austrijos veislė.
- Sémillon - viena svarbiausių Bordo regione, naudojama soterno gamybai. Vynas kvepia citrinomis, obuoliais, kriaušėmis. Tinka prie prieskoninių Indijos ar Azijos patiekalų.
- Pinot Gris (Pinot Grigio) - pilkšvai rožinės vynuogės. Šiaurės Italijos „Pinot Grigio“ kvepia persikais, citrinos žievelėmis, melionais.
- Solaris - laikoma perspektyviausia baltoji veislė Lietuvoje. Vynas kvepia persikais, turi žolinių aromatų.
- Weinhof Haider Jung&Sexy Trocken/Dry, Peter Lauer Riesling Trocken - baltieji ir oranžiniai vynai, pasižymintys gaivumu, vaisiškumu ir minerališkumu.
Rožiniai vynai - vasaros simbolis
Rožinis vynas, laikomas vasaros, atostogų ir saulės sinonimu, vis labiau populiarėja. Jis yra vienas seniausių pasaulyje. Unikalią spalvą vynas įgauna per trumpą tamsių vynuogių maceraciją. Spalva priklauso nuo temperatūros bei odelių ir sulčių kontakto trukmės. Provanso regione paprastai taikomos dvi technikos: maceracija su vynuogių odelėmis ir tiesioginis spaudimas. Rožinio vyno gamybai naudojamos tamsiosios vynuogės, pavyzdžiui, Syrah, Mourvèdre, Carignan, Pinot Noir, Gamay. Rožinis vynas dažniausiai asocijuojasi su vasara, saule, aperityvu draugų rate. Jį reikia gerai atšaldyti, galima papildyti ledukų gabalėliais. Rožiniai aromatai, egzotinių vaisių, citrusų natos kviečia skaniam aperityvui. Tinka prie salotų, baltos mėsos, jūros gėrybių, vaisių.
Putojantys vynai
Putojančių vynų gamybai skirtoms vynuogėms svarbios tam tikros oro sąlygos, vėgios naktys, vietovės aukštis, vyraujantys vėjai, drėgnumas ir saulės kiekis. Elzase ir Luaros slėnyje auginamos Chardonnay, Chenin blanc, Cabernet Sauvignon, Pinot Noir vynuogės. Ispanijoje putojantiems vynams tinkamos Macabeo, Parellada, Xarello, Chardonnay ir Subirat vynuogės. Italijos Emilijos-Romanijos regione taip pat gausu putojančio vyno vynuogių. Lietuvoje taip pat gaminami vynai iš tokių veislių kaip ‘Glera’ (Prosecco).
Vyno gamybos procesas ir laikymas
Vyno gamybos procesas yra sudėtingas ir reikalauja vyndarių susitelkimo. Svarbiausia užkirsti kelią bakteriniam užterštumui, oksidacijai bei vyno stabilizacijos problemoms. Oksidacija yra vienas didžiausių vyno priešų, todėl jos kontrolė prasideda nuo pat vynuogių nuskynimo. Tam pasitelkiami sulfitai ir griežtai reguliuojama temperatūra.
Įsitikinimas, jog kuo ilgiau vynas laikomas butelyje, tuo geresnis jis tampa, yra vienas didžiausių mitų. Kai kurie vynai įgyja daugiau kompleksiškumo bręsdami, tačiau tai tinka tik nedidelei daliai vynų. Vyno išlaikymo potencialas priklauso nuo jo struktūrinių bei skonio savybių. Jaunas vynas, turintis ryškius vaisių ir uogų kvapus, geriausiomis savybėmis pasižymi pirmuosius 6 mėnesius nuo pasirodymo rinkoje.
Laikant vyną namuose svarbiausia užtikrinti pastovią temperatūrą. Ideali vyno laikymo temperatūra yra 12-16°C, tačiau vynas gali būti laikomas ir 18°C temperatūroje. Didelė nei 25°C temperatūra bei staigūs temperatūrų pokyčiai neigiamai veikia vyną. Natūraliu kamščiu užkimštą vyną reikėtų guldyti, kad kamštis visuomet būtų drėgnas ir neprarastų elastingumo.
Atidarytą vyno butelį galima apsaugoti nuo oksidacijos specialiais kamščiais ir vakuumą sukuriančiomis pompomis. Taip pat patariama vyną laikyti šaldytuve. Yra sukurta sistema „Coravin“, leidžianti įsipilti vyno neištraukus kamščio.
Lietuviškas vynas: perspektyvos ir iššūkiai
Nors Lietuvoje vynuogių auginimas ir vyno gamyba vis dar susiduria su iššūkiais, tokiais kaip speiguotos žiemos ir mažas saulėtų dienų skaičius vasarą, vyndariai ieško naujų veislių ir technologijų. Perspektyviausiomis laikomos „Solaris“, „Rondo“, „Regent“, „Juodupė“, „Monika“ veislės. Nors lietuviško vyno prekyboje dar beveik nėra, nedideliais kiekiais jis gaminamas jau kelis dešimtmečius.
VYNO GAMYBA: 1. Uogos ir vaisiai
Vyno degustacija prasideda nuo vizualinio įvertinimo - spalvos, skaidrumo, klampumo. Spalva ir skaidrumas gali suteikti užuominų apie vyno amžių, kokybę, galimas vynuogių veisles. Jaunas baltas vynas yra šviesus, o senstant tampa gelsvesnis ar rusvesnis. Raudonų vynų spalvos intensyvumas laikui bėgant mažėja.
„Vyno kojos“ arba „vyno ašaros“ - lašeliai, susidarantys taurės viduje judinant gėrimą, gali nusakyti, daug ar mažai vyne yra alkoholio.
Vasara - puikus metas atrasti naujus vynų skonius. Nuo gaivių baltųjų ir rožinių iki lengvesnių raudonųjų - kiekvienas ras sau tinkantį pasirinkimą.