Vienvietis lenktyninis automobilis - tai specialiai lenktynėms pritaikyta transporto priemonė, pasižyminti dideliu variklio galingumu, santykinai maža mase ir dideliu greičiu. Tokie automobiliai dažnai skiriasi nuo įprastų lengvųjų automobilių savo matmenimis, pavyzdžiui, būna žemesni ir platesni. Dauguma šiuolaikinių vienviečių automobilių turi didelio sukimosi greičio ir mažos masės variklį, o jų transmisijos, pakabos, vairo ir stabdžių sistemos yra pritaikytos konkrečiai lenktynių rūšiai.
Vienas iš pirmųjų ir paprasčiausių vienviečių lenktyninių automobilių tipų yra "kartas". Tai supaprastintos konstrukcijos vienvietis lenktyninis mikroautomobilis be kėbulo. Jis turi sutvirtintą plieninių vamzdžių rėmą, mažo skersmens ratus su lygia danga, skirtą sausai trasai. Kartams nebūtini amortizatoriai, pavarų dėžė, akumuliatorius, starteris, sankaba, žibintai, šviesos ar garsiniai signalai. Dažniausiai kartai varomi dvitakčiais varikliais ir skirstomi į klases pagal sportininkų amžių bei variklio darbinį tūrį (nuo 60 iki 250 cm³).
Kartingo istorija Lietuvoje
Kartingo sporto raida Lietuvoje prasidėjo 1961 metais, kai į Kauną atvyko latvių kartų entuziastai. Šis reginys sukėlė didelį susidomėjimą ir paskatino lietuvius imtis savarankiško kartų konstravimo. Tuo metu nebuvo nei brėžinių, nei detalių, tačiau nagingi meistrai, tokie kaip Antanas Šlapikas, pritaikydavo motociklų variklius, motorolerių ratus ir naudojo aviacijoje naudojamą chromocilio metalą rėmams gaminti. Varžybos dažnai vykdavo mieste, todėl kartams privalėjo turėti duslintuvą. Pirmieji kartai svėrė apie 140 kg, vėliau svoris buvo sumažintas iki 70 kg.
1962 metais Vilniuje įvyko pirmosios atviros Tarybų Lietuvos pirmenybės, kuriose dalyvavo sportininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Maskvos bei Minsko. Šios varžybos sulaukė didelio žiūrovų skaičiaus ir didelio dėmesio spaudoje. Pirmojo etapo nugalėtojais tapo Vladislovas Šermukšnis (125 cm³ klasėje) ir Romas Selemonavičius (175 cm³ klasėje). Antrasis etapas vyko Klaipėdoje, o ketvirtasis - Kaune, kuris buvo transliuojamas per televiziją.
Lietuvos pirmenybių dalyvių skaičius kasmet augo. Devintajame dešimtmetyje Lietuvos pirmenybėse (50, 125 ir 175 klasėse) startuodavo daugiau kaip 100 sportininkų. Populiariausia klasė buvo M-125, vadinamoji "Minskų klasė". Tuo metu Lietuvoje jau veikė 6 kartodromai, 18 techninio sporto klubų, o bendras specialistų skaičius viršijo 2000 žmonių. Lietuvos kartingo komanda nuolat dalyvaudavo SSRS pirmenybėse ir Tautų spartakiadose, pasiekdama aukštų rezultatų. 1963 metais komanda laimėjo antrąją, o 1964 ir 1985 metais - trečiąją vietą SSRS pirmenybėse.
Lenktyniniai automobiliai: nuo kartų iki modernių bolidų
Vienviečiai lenktyniniai automobiliai apima platų spektrą transporto priemonių, nuo paprastų kartų iki sudėtingų Formulės-1 bolidų. Įprastai lenktyniniai automobiliai turi atvirą kėbulą, kurioje sėdi vienas pilotas. Variklis dažniausiai montuojamas už vairuotojo, tarp galinių ratų.
Formulės automobiliai yra vieni greičiausių pasaulyje. Pavyzdžiui, Formulės-1 bolidai gali pasiekti maksimalų 360-370 km/val. greitį. Juose naudojamos pažangios technologijos: aerodinaminiai elementai (sparnai) sukuria prispaudžiamąją jėgą, anglies pluošto stabdžiai užtikrina efektyvų stabdymą, o kompiuteriu valdomos sistemos optimizuoja variklio ir kitų agregatų darbą. Saugumas yra prioritetas: automobiliai turi smūgio energiją sugeriančias kapsules, saugos lankus, greitai nuimamus vairus ir daugelio tvirtinimo taškų saugos diržus.
Vystantis automobilių sportui, atsirado ir kitų tipų lenktyninių automobilių, pavyzdžiui, GT automobiliai. Šie automobiliai yra sukurti remiantis serijinės gamybos modeliais, bet pritaikyti lenktynėms. Pavyzdžiui, "Maserati" MC20 GT2, sukurtas remiantis serijiniu MC20, demonstruoja aukštus rezultatus klasėje ir tęsia gamintojo pergalėmis paženklintą istoriją FIA GT čempionatuose.
"Aston Martin", gamintojas, kurio istorija neatsiejama nuo automobilių sporto, taip pat turi ilgą lenktyninių automobilių kūrimo tradiciją. Nuo pirmųjų pergalių "Aston Clinton Hill Climb" lenktynėse iki dalyvavimo "Formulės-1" čempionatuose, "Aston Martin" nuolat siekė tobulumo lenktynių trasose. Kompanija sukūrė tokius automobilius kaip DBR1, DB3S, o vėliau grįžo į "Formulę-1" kaip lenktynių komanda, sukurdama savo bolidą AMR21.
Technologinės naujovės, sukurtos lenktyniniams automobiliams, ypač Formulės-1 bolidams, dažnai pritaikomos ir paprastų lengvųjų automobilių gamyboje, taip prisidedant prie bendro automobilių pramonės pažangos.
tags: #vienvietis #lenktyninis #automobilis