Pastaruoju metu visuomenėje daug diskutuojama apie politikus ir jų veiklą, ypač kai paaiškėja su korupcija ar piktnaudžiavimu susiję faktai. Vienas tokių atvejų - buvusio Marijampolės savivaldybės tarybos nario Viliaus Krivicko teistumas. Kauno apygardos teismas pripažino jį kaltu dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Šis įvykis ne tik kelia klausimus apie politiko atsakomybę, bet ir turi platesnių politinių pasekmių, ypač artėjant rinkimams.
Viliaus Krivicko byla ir teismo sprendimas
Kauno apygardos teismas pripažino buvusį Marijampolės savivaldybės tarybos narį Vilių Krivicką kaltu dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo bei disponavimo jais. Teismas patenkino prokuroro prašymą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. V. Krivickui skirta galutinė 8 tūkst. eurų bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė - ketveriems metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas. Bylos duomenimis, V. Krivickas 2019-2023 metais eidamas Marijampolės savivaldybės tarybos nario pareigas, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, Marijampolės savivaldybės administracijai padarė beveik 2,3 tūkst. eurų žalą. Priimtas baudžiamasis įsakymas jau yra įsiteisėjęs.
Vilius Krivickas kaltinamas įgijęs beveik 2,3 tūkst. eurų savivaldybės administracijos lėšų. Prokuroras siūlo V. Krivickui skirti 8 tūkst. eurų baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę - viešųjų teisių atėmimą. Politikui siūloma ketveriems metams atimti teisę būti išrinktam ir paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų pareigas.
2023 m. rugsėjį visuomenininkas Andrius Tapinas paviešino dokumentus, atskleidžiančius kaip kanceliarinėms reikmėms skirtas lėšas naudojo Marijampolės politikai. „Ryšio paslaugoms per 2020-2022 metus Krivickas išleido beveik 6000 eurų marijampoliečių pinigų. Ir realiai neaišku už ką, nes tik vienoje vietoje man pavyko atrasti nors kažkokią sumą pateisinančią „Telia“ sąskaitą, kurioje nurodytas už 58 Eur per mėnesį išsimokėtinai perkamas kompiuteris. To negalima daryti“, - tuomet savo „Substack“ paskyroje rašė A. Tapinas. Pagrįsdamas dalį savo ryšio išlaidų V. Krivickas pateikė „Perlo“ terminalo mokėjimo kvitą, tačiau Marijampolės savivaldybės finansininkams to pakako.
Kiti politikai, susiję su korupcijos tyrimais
Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), taip pat įtarimai dėl korupcinių nusikaltimų pareikšti Birštono savivaldybės tarybos narei Dainai Zdanavičienei ir buvusiam Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui Dariui Radkevičiui. Tarnybos teigimu, jie galimai suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindami tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas išlaidas, nesusijusias su tarybos nario veikla, kurios negalėjo būti atlyginamos. D. Zdanavičienė Birštono savivaldybės administracijai galimai padarė beveik 4,5 tūkst. eurų žalą. Jai pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo bei disponavimo jais. D. Radkevičius Vilniaus miesto savivaldybės administracijai galimai padarė beveik 1,5 tūkst. eurų žalą. Jam pareikšti įtarimai dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo bei disponavimo jais.
Tyrimai dėl savivaldybių tarybų nariams skirtų lėšų pasisavinimo pradėti po to, kai viešinti galimus piktnaudžiavimo savivaldybių tarybų narių išmokų atvejus pradėjo visuomenininkas Andrius Tapinas, inicijavęs akciją „Skaidrinam“.
Darbo kodekso ir politinių partijų sąsajos
Nors Viliaus Krivicko byla tiesiogiai nesusijusi su Darbo kodekso pakeitimais, pastarasis įstatymas sukėlė didelių politinių diskusijų ir turėjo įtakos partijų reitingams. Kai kurie politologai ir viešųjų ryšių specialistai mano, kad socialdemokratų sprendimas atmesti prezidentės veto dėl Darbo kodekso jiems gali būti minusas artėjančiuose rinkimuose.
Premjeras, socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius ramina žmones, teigdamas, kad naujasis Darbo kodeksas pavers Lietuvą konkurencinga šalimi. „Aš manau, kad tai įstatymai, kurie yra labai reikalingi Lietuvai, kad ji būtų konkurencinga, tik konkurencingoje valstybėje žmonės gali būti laimingi. Tai čia yra mano, kaip ekonomisto nuostata. Žmogus turi būti laisvas ir gali darbą pasirinkti ten, kur nori ir jam reikia sudaryti sąlygas, kad jis galėtų konkuruoti“, - kalbėjo A. Butkevičius.
Politologas Mažvydas Jastramskis mano, kad rinkimų atžvilgiu socdemams tai bus minusas. Jis svarsto, kad tai priklauso ir nuo to, kiek dar ši tema - Darbo kodekso pakeitimai - bus aptariama viešojoje erdvėje, ir nuo prezidentės vaidmens. „Jei jos krūvis prisidėtų ir ji pasakytų, kad Seime socialdemokratai padarė klaidą, liberalizavę darbo santykius, tada manyčiau, kad gal jiems tai ir galėtų rinkimuose atsiliepti”, - svarstė politologas.
Ryšių su visuomene agentūros ,,Nova media” viešų ryšių specialistas Arijus Katauskas atkreipė dėmesį į tai, kad socialdemokratai prarado savo ilgalaikį tradicinį partnerį - profesines sąjungas. „Mes kalbame apie kokius 50 tūkstančių žmonių, kuriuos ta organizacija gali sėkmingai pasiekti, nes profesinės sąjungos vis tik Lietuvoje yra pakankamai gerai organizuotos, turi nusistovėjusios komunikacinius kanalus“, - aiškino A. Katauskas.
Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Algirdas Sysas neslėpė, kad dėl sprendimo atmesti prezidentės veto dėl Darbo kodekso jau dabar jaučia, kad dalis rinkėjų nusisuko nuo partijos. „Dalis rinkėjų tikrai nusisuko. [...] Iš pokalbio supratau, kad net dalis profsąjungiečių arba aktyvūs profsąjungiečiai nuėjo į N. Puteikio ir K. Krivicko Antikorupcinę koaliciją. Ir, aišku, tai nuneš dalį balsų“, - atviravo A. Sysas.
Potencialūs rinkėjų srautai
Politologas M. Jastramskis neabejojo, kad dėl naujojo Darbo kodekso dalis socdemų rinkėjų gali pereiti į kitų partijų pusę. „Mažesnė tikimybė, kad socdemų rinkėjas balsuotų už konservatorius, bet atsisukti į valstiečius lengvai gali, ypač turint galvoje, kad R. Karbauskis buvo pasakęs, kad negerai, jog toks Darbo kodeksas buvo priimtas ir valstiečiai žalieji jam prieštarauja“, - pažymėjo pašnekovas.
A. Katausko manymu, labiausiai nukentės socdemai. „Labai aiškiai prieš Darbo kodeksą pasisakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurie dabar labiausiai vagia balsus iš socdemų. Antri yra konservatoriai, kurių retorika [...] yra nukreipta prieš socdemus. Dar viena partija, kuri pasisakė prieš Darbo kodeksą, yra Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga“, - vardijo viešųjų ryšių ekspertas.
Regioninės problemos ir politinės idėjos
Tekste taip pat paminėtos regioninės problemos, kurios liečia ir darbo vietų kūrimą bei verslo plėtrą. Pavyzdžiui, negebėjimas sukurti naujų darbo vietų Vilkaviškyje, laisvos ekonominės zonos nebuvimas, alternatyvios verslo plėtros kaimo vietovėse nebuvimas. Politikai dažnai prieš rinkimus žada gražias idėjas, tačiau vėliau jas pamiršta, orientuodamiesi tik į trumpalaikius sprendimus.
