Nors daugelis mano, kad pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra itin reta ir baudžiama veika, tačiau kasdienybėje tokios situacijos pasitaiko dažniau nei manome. Net ir nedidelis automobilio apgadinimas gali sukelti rimtų teisinių pasekmių, jei vairuotojas nuspręs pasišalinti iš įvykio vietos nesulaukęs policijos ar neapžiūrėjęs apgadinto automobilio kartu su kita puse.
Dažnai pasitaikanti situacija - eismo įvykis stovėjimo aikštelėje, kai statant automobilį į stovėjimo vietą (ar išvažiuojant iš jos), užkliudoma kita transporto priemonė, o jos vairuotojo nėra. Jei galite identifikuoti automobilio vairuotoją (pavyzdžiui matote įmonės logotipą ar telefono numerį ant durelių) arba turite laiko palaukti prie automobilio kol vairuotojas ateis - tuomet kartu su kito automobilio vairuotoju užpildykite eismo įvykio deklaraciją. Ją užpildžius, privaloma eismo įvykį užregistruoti draudimo bendrovėje per 3 kalendorines dienas. Jei automobilio vairuotojo nesulaukiate - pranešti apie eismo įvykį policijai trumpuoju pagalbos telefonu 112 (KET 222 p.). Policija imsis veiksmų surasti automobilio savininką su kuriuo užpildysite eismo įvykio deklaraciją. Jei savininko nepavyks rasti - užregistruos eismo įvykį. Ko daryti nevertėtų? Palikti raštelio apgadinto automobilio savininkui.
Tačiau, jei vairuotojas, nesulaukęs policijos ar neinformavęs kitos šalies, palieka įvykio vietą, jam gali grėsti nemalonumai. Ypač, jeigu įvykis buvo užfiksuotas vaizdo kameromis ar jį matė liudytojai.
Ką sako įstatymai?
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 130 straipsnis numato atsakomybę už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Šiame straipsnyje nurodoma, kad pasišalinimas iš eismo įvykio, sukelto vairuojant transporto priemonę, vietos, kai buvo sugadintas kitas turtas, užtraukia baudą vairuotojui. Teisės aktai reikalauja, kad būtų užpildyta eismo įvykio deklaracija, kas nebuvo padaryta, todėl gali būti traktuojama kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos.
Advokato Dariaus Sosnovskio ir teisininkės Anos Rynkun teigimu, pasišalinimas iš eismo įvykio vietos baudžiamas labai griežtai, nesvarbu, kokia žala kitam padaryta. Bet koks turtas kelyje - ženklai, atitvarai ar kelkraščių blokai - turi apibrėžtą vertę ir savo šeimininkus. „Todėl nesvarbu, padaryta 50-ies ar 5 tūkst. Griežtos sankcijos už pabėgimą iš įvykio vietos pirmiausia nukreiptos prieš kelių chuliganus.
Pagal ATPK 224 str., pažeidimus, susijusius su pasišalinimu iš įvykio vietos (130 str. 1d.), gali nagrinėti tik teismai, o jeigu jie nagrinėja - reiškia ir skiria nuobaudą.
Labai svarbu, kokias aplinkybes savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodys nukentėjusioji. Jeigu ji nurodys, kad pati matė įvykį, po kurio apžiūrėjo savo automobilį ir iš pradžių neturėjo pretenzijų, bet tik vėliau pastebėjo, jog automobilis vis dėlto buvo apgadintas, vairuotojui negalės būti taikoma ATPK 130 straipsnio 1 dalis. Tokiu atveju grėstų atsakomybė pagal 127 straipsnio 2 dalį (bauda nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių). Bet jeigu nukentėjusioji nurodys, jog įvykio vietoje nebuvo ir su vairuotoju automobilio neapžiūrėjo, tik tuomet vairuotojui gali grėsti ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymas.
Ką daryti, jei esate kaltininkas?
Vienas iš atvejų, kuris iliustruoja situaciją, nutiko 2012 m. gruodžio 19 d. ryte. Vyras, išvažiuodamas iš garažo atbulas, kabliu prisilietė prie kaimynės automobilio rato. Abu apžiūrėjo, pretenzijų nebuvo, ir abu išvažiavo į darbus. Vakare kaimynės iškviesta policija atvyko į įvykio vietą. Policininkai netikrino, neapžiūrėjo automobilių, nepildė dokumentų, tik patarė užpildyti deklaracijas. Kadangi kaimynė visą dieną važinėjo su automobiliu, o vyras telefono žinutėje nurodė, kad tik „atsirėmė į padangą“, vairuotojo sutuoktinė neleido jam pildyti deklaracijos. Vakare paaiškėjo, kad buvo nuskeltas rato dangtelio kraštelis. Dėl apstumdymo, kurį atliko kaimynės sugyventinis, moteris iškvietė policiją ir parašė pareiškimą. Vėliau, ryte, ji buvo iškviesta į policiją patikslinti įvykių detalių, kur buvo surašytas protokolas. Kadangi deklaracija nebuvo užpildyta, kaimynė ir jos sugyventinis taip pat pateikė pareiškimus. Policijoje buvo nurodyta, kad vairuotojui gresia bauda ir teisių atėmimas už pasišalinimą iš įvykio vietos. Tačiau, kadangi vairuotojas nedalyvavo apžiūroje ryte, nesislapstė, bendravo su policija, jam nebuvo galima taikyti pasišalinimo iš įvykio vietos straipsnio. Galiausiai, pasitaikius supratingam policijos pareigūnui, vairuotojui buvo skirta 100 litų bauda už eismo įvykį.
Svarbu suprasti, kad vairuotojas, kuris, pvz., stumdamas automobilį ar atliekant manevrus, nežymiai apgadino kitą transporto priemonę, bet pats susirado automobilio savininkę ir kartu užpildė deklaraciją, gali išvengti rimtesnių pasekmių. Jei teismui bus logiškai paaiškinta, kodėl blaivus vairuotojas po įvykio nesukėlė policijos, o pats susirado automobilio savininkę, tuomet jis gali išvengti ir baudos už sukeltą eismo įvykį.
Kita vertus, jei vairuotojas, pvz., su sunkia technika, sukėlė eismo įvykį ir pasišalino, jo versija „nepastebėjau/nejaučiau“ gali būti vertinama kitaip, nei vairuojant lengvąjį automobilį. Nepriklausoma ekspertizė tokiu atveju gali turėti didelės įtakos.
Svarbu nepamiršti, kad net ir nedidelis apgadinimas, nufilmuotas kamerų ar užfiksuotas liudytojų, gali tapti pagrindu administracinei atsakomybei. Todėl svarbiausia - nesislapstyti, bendradarbiauti su policija ir, jei įmanoma, susitarti su kita eismo dalyviu vietoje.
Ką daryti po autoįvykio? | Autoįvykių ekspertų patarimai
Jei žala padaryta neapdrausta transporto priemone, žalą atlygins draudikų biuras, kuris vėliau įgys atgręžtinio reikalavimo teisę į eismo įvykio kaltininką.
Pati svarbiausia taisyklė - jei sukėlėte eismo įvykį, net ir nedidelį, ir nesate tikri dėl savo veiksmų teisėtumo, visada geriau kreiptis į policiją arba susirasti kitos šalies atstovą ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Tai padės išvengti rimtesnių pasekmių ateityje.
tags: #vilniujc #partnerktas #vaikinas #vairuotojas #pasisalino #os