Paprastasis elniavabalis (lot. Lucanus cervus) - tai elniavabalių (lot. Lucanidae) šeimos vabalas, laikomas didžiausiu Europos ir Lietuvos vabalų. Jo kūnas gali siekti iki 7,5 cm ilgio, o ypatingai išsiskiria didžiuliais, į elnio ragus panašiais žandais, atsikišusiais į priekį. Patelės yra mažesnės, siekia 3-3,5 cm ilgio.
Šie įspūdingi vabzdžiai dažniausiai aptinkami ąžuolynuose. Vasaros pabaigoje juos galima pamatyti siurbiančius rudą, šiek tiek surūgusią ąžuolų sulą. Susitikę du patinai dažnai įnirtingai kaunasi, naudodami savo galingus žandus-ragus. Patelės deda stambokus kiaušinėlius ąžuolų drevėse arba išpuvusiuose kelmuose.
Išsiritusios lervos maitinasi sutrūnijusio ąžuolo mediena. Lervų vystymasis yra lėtas - subręsta jos tik penktaisiais metais. Suaugę vabalai gyvena maždaug mėnesį ir maitinasi medžių sultimis. Jie yra aktyvūs vakare ir naktį.
Gyvenamoji aplinka ir paplitimas
Elniavabaliai dažniausiai gyvena plačialapiuose miškuose, ypač mėgsta ąžuolynus, tačiau jų taip pat galima rasti ir parkuose. Jų lervos vystosi trūnijančiuose lapuočių medžiuose, kelmuose ir rąstuose. Paprastasis elniavabalis randamas Pietų ir Vidurio Europoje, Pietų Anglijoje, Skandinavijoje, Ukrainoje, Rusijoje ir Šiaurės Afrikoje.
Statusas Lietuvoje ir grėsmės
Lietuvoje paprastasis elniavabalis yra labai reta rūšis. Į Lietuvos raudonąją knygą jis buvo įrašytas 1976 m. Nuo 1992 m. jam buvo priskirta 1 (E) kategorija, o nuo 2000 m. - 0 (Ex) kategorija, kas reiškia, jog rūšis yra išnykusi arba itin sparčiai nykstanti.
Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje paprastasis elniavabalis nebuvo aptiktas. Nors naujų radaviečių duomenų nėra, per pastaruosius 60 metų šis vabalas buvo pastebėtas Kauno ąžuolyne, Labūnavoje (Kėdainių r.), prie Stakliškių (Prienų r.), Žiežmarių (Kaišiadorių r.), Ančios (Lazdijų r.) ir Ukmergės rajone.
Pagrindinės grėsmės, su kuriomis susiduria paprastasis elniavabalis, yra šviesių, brandžių ąžuolynų ir trūnijančios medienos trūkumas. Kadangi šie vabalai yra tiesiogiai priklausomi nuo trūnijančių kelmų ir rąstų, jų populiacijos sparčiai mažėja dėl senų ąžuolynų kirtimo.
Lervų vystymasis ir mityba
Lervinė stadija trunka nuo 4 iki 6 metų, o lėliukės stadija - 3-6 savaites. Lervos minta trūnijančia mediena ir humusu, gyvendamos dideliuose rąstuose ar kelmuose. Tai lemia jų ilgo vystymosi ciklą.
Dokumentinis ciklas „Legendiniai serialai“ nuo balandžio 7 d. 21:25 per Lietuvos ryto TV (Anonsas)
Kiti Lietuvoje aptinkami vabalai
Lietuvoje gyvena apie 3500-3600 rūšių vabalų, nors tikslaus skaičiaus nustatyti yra labai sunku. Elniavabalis priklauso elniavabalių (Lucanidae) šeimai, tačiau Lietuvoje aptinkama ir daug kitų vabalų šeimų bei rūšių, pavyzdžiui:
- Mėšlavabaliai (Geotrupidae), kurių žinomiausias atstovas yra paprastasis mėšlavabalis (Geotrupes stercorarius).
- Grambuoliai (Scarabaeidae).
- Auksavabaliai (Cetoniidae).
- Plokštėtaūsiai (Scarabaeoidea).
Kai kurie entomologai mėšlavabalius, auksavabalius ir grambuolius laiko plokštėtaūsių pošeimiu. Kitos vabalų šeimos, tokios kaip Staphylinidae, Carabidae, Curculionidae, taip pat gausios rūšių skaičiumi Lietuvoje.
Paprastasis mėšlavabalis (Geotrupes stercorarius) yra mėšlavabalių šeimos vabzdys. Jo kūnas yra 16-27 mm ilgio, juodas, blizgus, kartais su melsvu atspalviu. Šis vabalas turi tvirtą, kompaktišką kūną ir kastuvo formos galvą. Antenos trumpos, sustorėjusios ties galais. Paprastasis mėšlavabalis minta žolėdžių gyvūnų išmatomis, todėl dažnai sutinkamas ganyklose. Kaip ir kiti mėšlavabaliai, jis iš mėšlo sudaro rutuliukus, į kuriuos deda kiaušinėlius.
tags: #vine #weevil #lietuviskai