Vilniaus viešasis transportas - tai keleivių vežimo sistema, veikianti Vilniuje ir jo apylinkėse. Šiuo metu Vilniuje veikia dvi pagrindinės viešojo transporto rūšys: autobusai ir troleibusai. Miesto viešojo transporto maršrutų planavimu, eismo tvarkaraščių sudarymu, bilietų platinimu ir keleivių kontrole užsiima savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“.
Dauguma Vilniaus miesto maršrutų yra aptarnaujami valstybinio vežėjo UAB „Vilniaus viešasis transportas“, kuris dalį maršrutų yra perdavęs aptarnauti subrangovui UAB „Transrevis“.
Istorinė apžvalga
Pirmosios masinio keleivinio transporto priemonės - diližanai ir omnibusai - Vilniuje pasirodė po 1862 m., kai buvo baigtas tiesti Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelis. Miestui augant, šių transporto priemonių nebeužteko, todėl nutarta įrengti arklinį tramvajų. 1893 m. baigta tiesti pirmoji linija, vėliau - dar dvi. Diližanai ir omnibusai pamažu buvo išstumti iš miesto centro į priemiesčius. Arklių traukiami tramvajai, vadinamoji „konkė“, važinėjo trimis maršrutais: iš miesto centro į geležinkelio stotį, Užupį ir Antakalnį. Bendras linijų ilgis buvo apie 10 km. Arklinio tramvajaus veiklą nutraukė Pirmasis pasaulinis karas.
XX a. pradžioje Nerimi nuo Vilniaus iki Verkių nuolat kursavo trys keleiviniai garlaiviai. 1905 m. pasirodė pirmieji autobusai, kurie vasaros metu veždavo keleivius nuo dabartinės Katedros aikštės iki Verkių. Reguliarus autobusų eismas prasidėjo tik nuo 1926 m., kai trimis maršrutais (maždaug buvusiomis tramvajaus linijomis) pradėjo kursuoti šveicarų „Arbon“ autobusai. Po trejų metų atidarytos dar trys linijos, o 1938 m. Vilniuje buvo jau 8 autobusų maršrutai. Vėliau jų skaičius vis mažėjo, o 1940 m. liko tik 4 maršrutai.
1946 m. kovo 13 d. atidarytas pirmas pokario autobusų maršrutas Žvėrynas-Geležinkelio stotis, o netrukus - dar du. Keleivius vežiojo 17 senų trofėjinių autobusų. 1950 m. mieste veikė 10 autobusų linijų, pamažu gerėjo ir autobusų parkas.
1956 m. lapkričio 6 d. atidarytas pirmasis troleibusų maršrutas iš geležinkelio stoties į Antakalnį. 1967 m. mieste buvo jau 13 troleibusų maršrutų, kurių bendras ilgis siekė 217 km. 1971 m. Vilniuje buvo 33 autobusų maršrutai, 1986 m. - 40. Mieste važinėjo 230 autobusų, bendras maršrutų ilgis buvo 461 km.
2001 m. Vilniuje buvo 18 troleibusų ir 60 autobusų maršrutų, miesto gatvėmis kasdien važinėdavo 258 troleibusai ir 223 autobusai. Per metus troleibusai perveždavo 130 mln., autobusai - 80 mln. keleivių.
Viešojo transporto sistema šiandien
2013 m. viešojo transporto sistema buvo reformuota: panaikinti privačių vežėjų mikroautobusų maršrutai, atsirado greitieji autobusai, gatvėse padaugėjo autobusų juostų. Uždaryti 4 troleibusų maršrutai. 2015 m. pradėjo kursuoti naktiniai autobusai.
2017 m. savivaldybės paskelbtą naujo vežėjo parinkimo konkursą laimėjo dviejų bendrovių - UAB „Transrevis“ ir Latvijos „Rīgas mikroautobusu satiksme“ - konsorciumas, kuris aptarnauja 22 maršrutus.
2020 m. mieste buvo 87 autobusų ir 18 troleibusų maršrutų. Darbo dienomis į maršrutus išvažiuodavo 426 autobusai ir 190 troleibusų, poilsio dienomis - 240 autobusų ir 108 troleibusai. Viešuoju transportu kasdien pervežama apie 500 tūkst. keleivių.
2020 m. Vilniuje buvo 6 greitieji, 75 pagrindiniai ir privežamieji bei 6 naktiniai autobusų maršrutai. Mažiausiu intervalu (4-5 min. piko metu) važinėjo greitieji autobusai. 2019 m. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ autobusais pervežė 114,1 mln. keleivių.
2020 m. Vilniuje buvo 18 troleibusų maršrutų, kurių ilgis sudarė 412,7 km. Troleibusais kasdien buvo pervežama apie 200 tūkstančių keleivių. Mažiausiu intervalu (3-6 min. piko metu) važinėjo 2, 4, 7, 16, 17, ir 19 maršrutų troleibusai. 2019 m. troleibusais pervežta 51,5 mln. keleivių.
2021 m. bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) prognozuoja 3 mln. eurų nuostolius dėl pandemijos sumažinto keleivių srauto ir pabrangusio kuro. Naujai paskirtas bendrovės vadovas teigia, kad į sudėtingą situaciją patekusi bendrovei būtina spartinti strateginius pokyčius.
Bilietų įsigijimas ir kainos
Norint įsigyti viešojo transporto bilietą fizinėje laikmenoje, pirmiausia reikia nusipirkti laikmeną - Vilniečio/JUDU kortelę, kuri kainuoja 1,50 Eur.
Viešojo transporto bilietą galima turėti ir be fizinės laikmenos - tereikia atsisiųsti mobiliąją programėlę „m.Ticket” (veikia tik su lietuviškais ryšio operatoriais) arba „Trafi”.
Bilietas galioja tik jį aktyvavus komposteryje. Keleivis, prilietęs kortelę prie komposterio, jo ekrane galės pasirinkti, kurį bilietą nori aktyvuoti ir tuomet prilietęs kortelę prie komposterio dar kartą, patvirtins savo pasirinkimą ir taip aktyvuos bilietą.
Kainos nurodytos be lengvatų.
Lengvatos
Lengvatos taikomos vaikams iki 18 metų (imtinai 17 metų).
Lengvatos bilietams yra taikomos pagal asmens darbingumo lygį, nurodytą Neįgaliojo pažymėjime:
- Kai neįgalumo lygis yra „iš dalies darbingas“, darbingumo lygis (%) nuo 30 iki 55 %, taikoma 50 % nuolaida transporto bilietams.
- Kai neįgalumo lygis yra „nedarbingas“, darbingumo lygis (%) nuo 0 iki 25 %, taikoma 80 % nuolaida transporto bilietams.
Vandens transportas
2024 m. rugpjūčio mėn. Vilniaus miesto taryba, siekdama išplėsti sostinės viešojo transporto tinklą, nutarė investuoti į vandens transportą. 2025 m. liepos 14 dieną pirmasis elektrinis keleivinis laivas „Rytas“ buvo nuleistas į Neries upę. Liepos 25 d. laivai pradėjo kursuoti maršrutu L1 nuo Karaliaus Mindaugo tilto iki Verslo trikampio (Žvėryno). Iš viso maršrutą sudaro penkios stotelės: Verslo trikampio, Žvėryno tilto, Baltojo tilto, Žaliojo tilto ir Karaliaus Mindaugo tilto.
tags: #viniaus #viesasis #transportas