Lietuvos Respublikos Seimas priėmė sprendimą laikyti nepriimtomis Sveikatos sistemos įstatymo pataisas, kurias anksčiau vetavo Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Šis sprendimas reiškia, kad siuntimų išdavimo tvarka lieka nepakitusi, o tai turi įtakos pacientų galimybėms gauti valstybės apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Siuntimų sistemos esmė ir pokyčiai
Šiuo metu pagrindinė sąlyga gauti valstybės apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) įstaigose yra gydytojo išduotas siuntimas, jei jis būtinas. Prie LNSS priklauso tik tos įstaigos, kurios yra sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa (VLK) ar kitais užsakovais.
Anksčiau siūlytos pataisos numatė, kad siuntimus galėtų išduoti ne tik LNSS įstaigų gydytojai, bet ir privačių, nacionalinei sveikatos sistemai nepriklausančių įstaigų gydytojai. Tačiau Respublikos Prezidentas, vetuodamas šias pataisas, įžvelgė reikšmingų rizikų Lietuvos sveikatos sistemai.
Vienas iš pagrindinių Prezidento argumentų buvo nesukurtas efektyvus kontrolės mechanizmas, galintis užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Taip pat nebuvo įvertintas įstatymo poveikis Privalomajam sveikatos draudimo fondui (PSDF), nepateikti ekonominiai skaičiavimai ir prognozės. Prezidento patarėja Irena Segalovičienė akcentavo, kad nekontroliuojamas siuntimų kiekis galėtų išbalansuoti nacionalinę sveikatos sistemą ir padidinti sveikatos nelygybę.
Dėl šių priežasčių Seimas atsižvelgė į Prezidento veto ir priėmė sprendimą laikyti įstatymą nepriimtu.
Kaip grįžusiems emigrantams atnaujinti sveikatos draudimą?
Emigravę lietuviai, grįžę į tėvynę, dažnai susiduria su klausimais, kaip atnaujinti savo privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) ir vėl tapti pilnateisiais Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos dalyviais. Procesas nėra sudėtingas ir apima kelis pagrindinius žingsnius:
- Deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje: Tai galima padaryti internetu per „Elektroninių valdžios vartų“ svetainę (www.epaslaugos.lt) arba artimiausioje seniūnijoje. Jei deklaravote gyvenamosios vietos pakeitimą išvykdami, grįžę tai padarykite iš naujo. Vaikams taip pat būtina deklaruoti gyvenamąją vietą kartu su vienu iš tėvų, norint užtikrinti jų teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas.
- Įsidarbinti arba savarankiškai mokėti PSD įmokas: Gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje sukuria pareigą mokėti PSD įmokas. Apdraustuoju laikomas gyventojas, už kurį mokamos arba kuris pats moka nustatytas PSD įmokas ir neturi skolos.
- Pasirinkti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir joje prisirašyti: Grįžę į Lietuvą, turite pasirinkti polikliniką, šeimos centrą ar kitą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir joje prisiregistruoti, pasirinkdami šeimos gydytoją.
Valstybės lėšomis PSD gali būti draudžiami tam tikri gyventojų segmentai, pavyzdžiui, nepilnamečiai, bedarbiai, pensijų ir socialinių pašalpų gavėjai, neįgalieji, vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų ar du vaikus, ir kiti asmenys, nurodyti Sveikatos draudimo įstatyme.
Asmenys, vykdantys individualią veiklą, ūkininkai, namų šeimininkės PSD įmokas privalo mokėti savarankiškai. Daugiau informacijos apie draustumą galima rasti Šiaulių TLK interneto svetainėje (www.siauliutlk.lt) arba per elektroninių valdžios vartų svetainę (www.epaslaugos.lt).
Nauji ribojimai siuntimų išdavimui
Nuo 2024 m. vasario 1 d. įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, kurie draudžia pacientams, besikreipiantiems į gydymo įstaigas mokamų paslaugų, išrašyti siuntimą valstybės apmokamiems tyrimams ar konsultacijoms. Tai reiškia, kad jei pacientas pasirinko mokamą konsultaciją, visi tolimesni tyrimai ir procedūros, net ir turint medicinines indikacijas, turės būti apmokami iš jo kišenės.
Valstybinė ligonių kasa (VLK) perspėja, kad įstaigos, pažeidžiančios šią nuostatą, bus baudžiamos - joms gali būti skiriamos administracinės nuobaudos, įpareigojimas grąžinti neteisėtai panaudotas PSDF lėšas, o nesilaikant reikalavimų - sutartis su VLK gali būti stabdoma ar nutraukiama.
Medikų organizacijos kritikuoja šį pakeitimą, teigdamos, kad jis pirmiausia baudžia pacientus, kurie, ilgai laukdami eilėje, pasirenka greitesnį ir komfortiškesnį kelią gauti paslaugas. Tai, anot jų, ne tik didina ligos gydymo kaštus, bet ir sukuria papildomą siuntimų ir pacientų srautą, apsunkindama sistemos valdymą.
Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka privačiose įstaigose
Nors pagrindinis dėmesys skiriamas valstybės apmokamoms paslaugoms, svarbu paminėti ir tvarką, galiojančią privačiose sveikatos priežiūros įstaigose, kurios nėra tiesiogiai susijusios su LNSS. Tokiose įstaigose, kaip UAB „InMedica“, pacientų aptarnavimas reglamentuojamas vidinėmis taisyklėmis.
Šios taisyklės apima paciento teisių ir pareigų apibrėžimą, informacijos teikimo tvarką, sutikimų gavimą procedūroms, pacientų privatumo užtikrinimą ir skundų nagrinėjimo tvarką. Pacientai turi teisę gauti informaciją jiems suprantama forma, o bendravimas su personalu turi būti dalykiškas ir pagarbus.
Svarbu paminėti, kad nepilnamečiams iki 16 metų paslaugos teikiamos su jų atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos atvejus. Pacientams nuo 16 metų, kurie negali protingai vertinti savo interesų, sprendimus dėl paslaugų teikimo priima gydytojas specialistas ar konsiliumas, vadovaudamasis paciento interesais.
Siuntimas į užsienį medicininėms paslaugoms
Yra situacijų, kai Lietuvoje negalima suteikti reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų. Tokiais atvejais, išdavus specialų dokumentą (S2 formą), pacientai gali būti siunčiami gydytis į kitas Europos šalis. Tai ypač aktualu, kai trūksta patirties tam tikrose srityse ar nėra galimybės atlikti sudėtingų, brangių procedūrų.
Sprendimą dėl siuntimo į užsienį priima gydantis gydytojas, konsultuojantis su universiteto ar universitetine ligonine. VLK išduoda S2 formos dokumentą, patvirtinantį teisę gauti PSDF kompensuojamas paslaugas užsienyje. Šis dokumentas paprastai galioja vienerius metus, bet terminas gali būti pratęstas.
Užsienio gydymo įstaigos suteiktas paslaugas apmoka tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaiga, kaip ir vietos gyventojams. Kasmet apie 50 pacientų iš Lietuvos siunčiama gydytis į užsienį, o VLK iš PSDF už šias paslaugas sumoka apie 413,4 tūkst. eurų.
Tulžies pūslė - dažniausios jos patologijos, simptomai ir gydymo galimybės
tags: #atsisakant #vaziavimo #pas #daktarus