Plungiškiai jau įprato, kad kasmet paskutinis vasaros mėnuo jiems dovanoja smagią Vandens sporto šventę.
Tokia buvo surengta praėjusį šeštadienį, rugpjūčio 19-ąją. Tradiciškai ji vyko rekreacinėje zonoje Kaušėnų kaime prie Gandingos HE tvenkinio.
Puiki vieta puikiam renginiui!
Dar prieš renginio atidarymą ir „Vikingų regatos“ startą Vandens sporto šventėje netrūko veiksmo: visi norintys buvo kviečiami išbandyti nemokamą plaukimą turistinėmis baidarėmis ar dalyvauti orientavimosi varžybose plaukiant būtent šiomis baidarėmis.
Čia dalyvių nepritrūko - užsiregistravo net devynios komandos.
Kaip minėta, Vandens sporto šventė Plungėje tampa tradicija. Šiemet ji vyko jau šeštą kartą.
Šio renginio pagrindiniu akcentu yra tapusi „Vikingų regata“.
Šįkart joje dalyvaujančių buvo ypač daug: užsiregistravo net 20 komandų!
„Sveikinu visus, kurie bent trumpam ryžotės tapti vikingais. Tikrai džiugu, kad šventė, kurią prieš kelerius metus sugalvojome, prigijo ir kad prisijaukinome savąją Plungės jūrą.
Smagu, kad turime net 14 vyrų komandų, bet dar smagiau, kad ženkliai padaugėjo moterų.
Ačiū Plungės sporto ir rekreacijos centrui ir jo direktoriui Alvydui Viršilui už organizavimą, sporto klubui „Birštono Nemunas“ ir jo vadovui Arvydui Stašaičiui - už pagalbą.
Sportinio azarto „Vikingų regatoje“ tikrai netrūko.
Ir kvalifikaciniuose plaukimuose, ir pusfinalyje bei finale emocijos liejosi, buvo ir nesėkmingų finišų, diskvalifikacijų.
Pirmosios pergale džiaugėsi moterys.
Tarp jų nepralenkiama buvo „Palangos vandenų“ komanda.
Tarp vyrų čempione tapo komanda „Trumpai ir aiškiai“ iš Klaipėdos.
Vandens sporto šventėje paprastai netrūksta linksmų rungčių, tampančių tikra atrakcija žiūrovams.
Šventės dalyvius sveikino, medalius ir taures jiems teikė meras A. Klišonis ir svečias iš Birštono A.
Praėjusį šeštadienį prie Plungės jūros, į naująją poilsio aikštelę, esančią šalia sodų, rinkosi vandens sporto šakų gerbėjai - čia surengta jau trečioji Vasaros sporto šventė.
Jos „vinis“, kaip ir ankstesniais metais, - vikingų laivų regata.
Jos čempionais tapo svečiai iš Klaipėdos - „Volvo“ klubo komanda, na, o labiausiai iš apmaudo krimtosi pernykščiai čempionai - alsėdiškių komanda „Al siedu“, kurių laivui prieš pat finišo liniją pavyko… užsėsti ant kelmo.
Prieš vidurdienį paskelbta: šventė atidaryta!
Tada vikingų laivai, kuriuos į Plungę atgabeno sporto klubas „Birštono Nemunas“, stojo į kovą atrankinėse varžybose.
Savo jėgas 500 metrų regatoje panoro išbandyti net 16 komandų - 3 moterų ir 13 vyrų.
Kol laivai varžėsi vandenyje, arčiau kranto ir pačiame krante pramogų taip pat netrūko.
Na, o Plungės rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius surengė geriausiųjų rajono sportininkų apdovanojimo ceremoniją.
Kaip minėjome, veiksmo tądien netrūko, bet įspūdingiausia, žinoma, buvo vikingų laivų regata.
Kadangi moterų buvo tik trys komandos, visos jos dalyvavo ir finaliniame plaukime.
Iš trylikos vyrų komandų į pusfinalį pateko aštuonios, o finale yrių stiprumą išbandė keturios pajėgiausios įgulos.
Kaip minėjome, apmaudžiausiai regata baigėsi alsėdiškiams - pusfinalio plaukime, likus vos keliems metrams iki finišo linijos, „Al siedu“ laivą, kurį irklavo ir Savivaldybės meras Audrius Klišonis, sustabdė vandenyje buvęs kelmas.
Dėl jo komanda neteko vietos finale.
Bet, kaip vėliau juokavo patys alsėdiškiai, viskas vyko pagal seną legendą: juk būtent ant kelmo sėdėjo žmogus, kuris paklaustas, ką veikia, žemaitiškai atsakė: „al siedu“, o nuo to ir Alsėdžių pavadinimas kilęs.
Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad tarp trijų moterų įgulų nepralenkiama trasoje buvo „Vėtra“ - Plungės rajono savivaldybės administracijos darbuotojų komanda.
Susimeti ir kitų varžybų bei rungčių rezultatus.
Orientavimosi plaukiant baidarėmis varžybas laimėjo Mantas Pargaliauskas ir Justas Daugintis, antrieji - Ričardas Vaitkus ir Erikas Vaitkus, tretieji - H. Žustautas ir Emilis Diallo.
Baidarių ir kanojų irklavimo parodomųjų varžybų nugalėtojai pradedančiųjų grupėje: Rokas Mikolaitis, Karolis Kapickis, Tautvydas Narkus; jaunučių ir merginų grupėje: Erikas Lukšas, Benas Rupeika, Leonardas Vilkas; vyrų grupėje: H.
Virvės traukimo katamaranais varžybų dalyviai išsirikiavo tokia tvarka: pirmoji vieta - jaunimo komanda „Vilkai“ su H.
Tinklinio turnyro Nausodžio seniūnijos taurei laimėti merginų grupės čempionėmis tapo Laura Žlibinaitė ir Sigutė Kažukauskaitė, antrosios - seserys Evelina ir Samanta Lukošiūtės, trečiosios - Monika Ubavičiūtė ir Indrė Zubavičiūtė.
Apie miestą Vietname žr. Vinis.
Vinies galvutė - praplatėjęs galas, skirtas kalimui ir ištraukimui suimant replėmis ar užkabinant viniatraukiu.
Vinys paprastai įkalamos plaktuku smogiant į galvutę, kad smūgio kryptis sutaptų su vinies išilgine ašimi.
Jei smūgis įstrižas, vinis gali sulinkti ar visiškai užlinkti.
Kartais vinių galvutės specialiai užlenkiamos (pvz., jei vinys yra per ilgos, ir sukalant visą vinį jos smaigalys pasirodytų kitoje lentos pusėje).
Kitas būdas vinims kalti - kalti naudojant specialų vinių kalimo pistoletą.
Tokie pistoletai gali būti pneumatiniai (vinys iššaunamos suspausto oro užtaisu) ar parakiniai (vinis iššaunama specialiu bekulkiu šoviniu).
Vinys buvo naudojamos dar senovės Romoje.
Iki XVIII a. vinis rankiniu būdu kaldavo kalviai.
1590 m. Anglijoje imta naudoti specialias mašinas (specializuoti vandens „malūnai“, vandens varomos mašinos, vadintos slitting mills), kurios gamino vienodo skerspjūvio strypelius.
XIX a. buvo sukurtos mašinos, kurios gamindavo visiškai pabaigtas vinis, todėl rankinės gamybos vinių verslas XIX a.
XVIII a. pabaigoje Šiaurės Amerikoje ėmė naudoti „kirstas“ vinis.
Šias vinis speciali mašina iškirsdavo iš plieno lakštų (pradžioje - iš geležies lakštų).
Tokias vadindavo „kvadratinėmis vinimis“ (square nails), kadangi jos paprastai būdavo daugmaž kvadratinio skerspjūvio.
dantytoji vinis (angl. įvijinė vinis (angl. sraigtinė vinis (angl. suktoji vinis (angl. užlenkiamoji vinis (angl. vinis su pertraukta įvija (angl. vinis su žiediniais rantais (angl.
ISO 445. Palety pro manipulaci s materiálem - Slovník.
Didysis Medžiotojas Mikas Pupkus, nors ir skamba paradoksaliai, į savo kelionę, kuri ir sudaro pasakojimo šerdį, leidosi iš ekologinių paskatų.
Jam parūpo sučiupti paslaptingąjį brakonierių, lakstantį skraidančia lėkšte ir krečiantį šunybes visose šalyse.
Tai jis kaimietį primokys nukankinti vilkaičius, tai naiviai šiaurės tautelei kaip žiaurus dievas pasirodys…
O jau ką pridirbo savo šalyje, nesmagu ir sakyti.
Žolė dirbtinė, vietoj žvėrelių - skulptūros, vietoj oro - smogas, upėse vanduo panašus į kavos tirščius, o misti gyventojams tenka piliulėmis.
Tikra antiutopija.
Nelabasis brakonierius užima Nailono šalyje aukštą postą, ir pamokyti tą bjaurybę ne taip lengva.
Laimė, Pupkus ne vienas keliavo, - su juo kartu ištikimasis šuo Čiupkus, garsiojo telešumbizio efekto gyvas pavyzdys.
Norite šuns, kuris gadintų visus kompasus, kompiuterius, prie kurio lipte liptų vinys, keptuvės ir pakeliui pasitaikę pjūklai?
Suraskite parodinį magnetą, ištepkite barsuko taukais ir leiskite jį praryti savo keturkojui.
Tik paskui nesiskundykite, kai jam pratarškėjus miesto gatvėmis, laikraščiuose pasirodys kokių nors profesorių Piure Le Košė arba Ne Bėda pranešimai, kad apylinkėse pastebėtas nedidelis, bet pavojingas šarvuotas dinozauras…
Vėliau Pupkus įsigis klipatą kuiną Lupkų bei nesuprantamos rūšies paukštį Tupkų, tačiau tai jau kelionei baigiantis.
O iš pradžių daugybę pavojų teks įveikti dviese.
Laimė, optimizmas, liaudies išmintis ir medžiotojiškas miklumas padeda Pupkui ištverti visas negandas, neprarandant blaivaus proto ir vilties.
Ir, žinoma kur benuklystų, jis stengiasi sudrausti šiukšlintojus, nedorėlius ir padėti skriaudžiamiems.
Situacijos tokios pažįstamos, nors pavaizduotos hipertrofuotai, kad net moralo daug nereikia.
Juk, tarkim, kadaise žmonių prijaukintas jūrų vėplys, žaidžiantis it su sviediniu su vandens mina, bet nemokantis pasigauti žuvies ir tragiška jo žūtis, - jau pats savaime priekaištas nemokantiems elgtis su gyvūnais žmonėms; ką čia bepridursi.
Nepaisant visko, DMMP - viena linksmiausių V.Petkevičiaus knygų vaikams.
Žmonių ydos badomos taiklia satyra, vaizdingai atskleidžiamas netausojančios gamtos sistemos absurdiškumas (pamenat? “čerpaj, čerpaj, Vasia, u nas neisčerpajemo”).
Dialogai, pastebėjimai, pamokymai smagūs, kartais primenantys stilizuotas liaudiškas oracijas, nors imk ir mintinai mokykis.
Tai tiek, neskaitant šuns raišo, šlapio maišo, senelio pypkės ir tavęs baidyklės…
O kad tave kur!
Kažką supainiojau.
Atsirinkit patys!
Smagu!
