Visų varančiųjų ratų sistemos užtikrina išskirtinę vairavimo dinamiką ir valdymą bet kokiomis sąlygomis. Visų varančiųjų ratų sistema (AWD) ir automatinė pavarų dėžė veikia kartu, kad užtikrintų sklandų ir galingą vairavimo potyrį, tiek važiuojant asfaltu, tiek sudėtingu reljefu, priklausomai nuo reljefo. Tai užtikrina našumą bet kokiomis sąlygomis, važiavimo komfortą ir gebėjimą važiuoti bekele.
Didžioji dalis šiuolaikinių visureigių arba to, kas dabar vadinama SUV (Sport Utility Vehicle), niekuomet nepamatys net žvyrkelio, ką jau kalbėti apie pelkę ar dykumą. Dabar šiuos dičkius perkame norėdami erdvaus, aukšto ir saugumo jausmą sukeliančio automobilio, kuris atskleidžia ir savininko statusą visuomenėje. Kartais pasako iš gerosios pusės, o kartais, na, patys suprantate.
„TopGear“ apdovanojimų nominacija - SUV (ir visureigiai) automobiliai.
Bandyti automobiliai
Bandymų maršrute nebuvo neišvažiuojamų kelių, automobiliai testuoti jiems įprastoje komforto zonoje - mieste ir užmiestyje, geru ir prastu asfaltu, buvo ir šiek tiek žvyrkelio. Keliavome žvejoti į „Valinsko tvenkinius“.
„Toyota Land Cruiser“
Variklis - 2.8 D-4D, 177 AG dyzelinis, 450 Nm; masė - 2065 kg; automatinė 6 pavarų dėžė; visi varantieji ratai; bandyto modelio kaina - 63 250 eurų.
Atnaujinta „Toyota Land Cruiser“ išsaugojo bekelės monstro įvaizdį. Iš išorės šis automobilis tapo dar agresyvesnis ir dabar labiau primena „Land Cruiser 200“, pakeitimai padeda išsaugoti šiurkštaus visureigio įvaizdį, kurį praranda kai kurie jo konkurentai. Dviejų spalvų salonas suteikia daugiau prabangos automobiliui, o kadangi turiu senesnį modelį, galiu pasakyti, jog krėslų apmušalų odos kokybė pagerėjo, salonas tapo žaismingesnis. Naujasis 2,8 litro variklis, palyginti su senuoju 3 litrų dyzeliu, šiek tiek „bukesnis“, bet pasirinkus „Sport+“ režimą skirtumas išnyksta, o dėl 6 laipsnių automatinės pavarų dėžės motoras dirba maloniau nei senesniojo modelio. „Toyota“ pagaliau į visas komplektacijas sudėjo naują multimediją. Detaliai jos išbandyti dar nespėjau, bet pastebėjau, jog navigacija dirba gal kiek per lėtai. Tai bekelės grobuonis, kuriam nereikia nuo nieko bėgti. Jis neskubėdamas, bet užtikrintai visada pasieks savo tikslą.
„Toyota Land Cruiser“ išsiskyrė gabaritais, bet didelio įspūdžio nepadarė. Paprastame kelyje juo važiuoti nebuvo didelio komforto, bet manau, kad jis ir skirtas ne tam. Bekelė - jo stichija, čia jis monstras ir nepakeičiamas tiems, kurie nori važiuoti toli ir užtikrintai.
„Toyota Land Cruiser“ - puikiai pažįstama darbinė draugė ir padėjėja. Daug vietos viduje, aukšta sėdėsena, galima drąsiai važiuoti bekele. Gyvenant užmiestyje - fantastiškas dalykas. Mieste jau kitas reikalas - įkišti automobilį kur nors didmiesčio gatvėje nelengva. Žinau iš patirties, nes prieš tai esu daug važinėjęs metais vyresne šios mašinos seserimi. Nors gal tiksliau - dvyne, tik dar nepasidariusia kosmetinės operacijos. Nes, išskyrus išorę, 2016 ir 2017 m. lendkrūzerės, regis, yra identiškos. Gal tik naujoji pametė kilogramą dinamikos. Viduje - viskas aišku. Mygtukų, svirčių ir jungiklių išdėstymas logiškas, ergonomiškas. Žodžiu, viskas taip, kad jaustumeisi tarsi namie - žinai, kur sudėti arbatos puodeliai, prieskoniai, žinai, kaip tamsoje rasti šaldytuvą. Man tai labai svarbu. Nes žaisti su keliais jutikliniais ekranais, turinčiais net ne vieną darbalaukį, vairuojant būna sudėtinga - kaip ieškoti šaldytuvo tamsoje, slenkant palei sieną. Taip pat svarbu, kad patikima draugė nesiožiuoja. Ko tikiesi, tą ir padarys. Juk patikima.
„Toyota Land Cruiser“ atrodė kaip antrametis mokinys. Dičkis, kuriam trūko visko, ką turėjo kiti, bet aš rinkčiausi jį.
„Range Rover Velar“
Variklis - 3,0l V6 dyzelinis, 300 AG, 700 Nm; 0-100 km/val. per 6,5 s; masė - 1959 kg; automatinė pavarų dėžė; visi varantieji ratai; bandyto modelio kaina - 87 000 eurų.
„Range Rover Velar“ iškart patraukia akį, nes jo išorė labai šiuolaikiška, automobilis iš tiesų duoda toną automobilių ateities madoms. Na, kad ir durelių rankenėlės. Jos pasislėpusios durelėse ir paspaudus jutiklį ant rankenėlės išvažiuoja į lauką. Prie šio automobilio vairo pasijunti, lyg būtum nedidelio kosminio laivo pilotas. Salonas dvelkia prabanga, jame gausu technologijų. Bandytame modelyje buvo net du jutikliniai daugiafunkciai ekranai, o prietaisų skydelis - visiškai skaitmeninis. Labai įdomus daugiafunkcis vairas, valdymo mygtukai / blokeliai primena žaidimų pulto PSP valdiklius. Puikios kokybės apdailos medžiagos ir perforuota sėdynių oda sukuria prabangos pojūtį, tačiau iš vidaus šis automobilis neatrodo toks didelis, kaip iš išorės. Klaustrofobija sergantis žmogus jame jaustųsi nepatogiai dėl mažų šoninių ir galinio langų. Labai dinamiškas variklis, minkšta važiuoklė, kuri gerai prisitaiko prie kelio dangos ir pobūdžio.
„Range Rover Velar“. Prieš sėsdamas į šį kosminį laivą nieko apie jį nežinojau. Net pavadinimo nebuvau girdėjęs. Tikrai. Oho, pamaniau, pamatęs baltą gražuolį iš tolo. Oho, ištariau mintyse atvėręs vairuotojo dureles. Tada įsėdau. Visai ne oho, šmėkštelėjo mintis, kai būdamas 192 cm ūgio rangiausi prie vairo. Nedideli langai kelia klaustrofobiją. Tiesiog trūksta erdvės. Ir kam tas didžiulis atstumas tarp vairuotojo ir priekinio stiklo - ką sumesti ant tos „lentynos“ - „Monopolio“ lentą? Žvelgiant į du didelius jutiklinius ekranus su gausybe simbolių, tai neatrodytų nuostabu - gal ta mašina pati važiuoja. Tačiau iš tokių gabaritų visureigio tikėjausi didesnės vidaus erdvės vairuotojui ir keleiviams. „Velar“ važiuoja... Koks tas žodis? Konservatyviai? Tikriausiai. Tyliai, stabiliai. Tačiau tai - tarsi tas šydas, dėl kurio ir kilo „Velar“ pavadinimas. Tą šydą galima praskleisti arba visai nusimesti. Tada miesto visureigis virsta lenktyniniu bolidu, traukiamu 300 arklių. Vis dėlto sunkumo jausmas vairuojant yra. Gal dėl to savotiško švelnumo pavaros persijungia be trūkčiojimų, variklio garsas yra tylesnis nei lietaus lašų barbenimas į priekinį stiklą. Ar norėčiau turėti ir vairuoti tokį automobilį? Tikriausiai. Tačiau nepirkčiau, nes už tokią kainą (mano vairuotas modelis kainavo per 90 tūkst. eurų) norėtųsi ko nors mielesnio, savesnio. O jei laimėčiau loterijoje, tikriausiai parduočiau ir nusipirkčiau du automobilius - vieną tikresnį visureigį ir vieną plėšresnį plento žvėriuką.
„Range Rover Velar“ patogus ir erdvus. Kėbulą reikėtų pakelti tik įveikiant kliūtį. Standartinė padėtis žema, gal žemiausia iš visų.
„Volvo XC60“
Variklis - 2.0 l, 2 turbinų, dyzelinis, 235 AG, 480 Nm; 0-100 km/val. per 7,2 s; masė - 2038 kg; automatinė 8 pavarų dėžė; visi varantieji ratai; bandyto modelio kaina - 72 880 eurų.
„Volvo“ yra „Volvo“. Tikrai gražus išorės dizainas, primenantis didesnį XC90. Kokybiškas salonas, didelis LCD ekranas ir įdomi funkcijų navigacija. Visas paketas technologijų. Nustebino XC60 pakabos darbas važiuojant žvyrkeliu. Pakaba sugeria visas duobes ir nelygumus. Gali sau ramiai gerti kavą važiuodamas neasfaltuotu keliu. O ir variklis šiam modeliui labiau tinka nei XC90, kuris realiai didesniajam broliui per mažas. Puiki dinamika, geras pakabos darbas, kokybiškas interjeras. „Volvo“ išmano, ką daro.
„Volvo XC60“. Stabilumas, solidumas, patikimumas, saugumas, dinamika, tyla, švelnumas, elegancija, erdvė, kokybė. Ko gero, surinkčiau dar 50 apibūdinimų, susijusių su šiuo visureigiu. Įspūdingas važiuoklės darbas - iš esmės nesijaučia jokios žvyrkelio duobės. Ir nesigirdi. Tikras malonumas važiuoti. Vairuoti? Įdomus jausmas. Regis, viskas patikima, lengva. Tačiau toks jausmas, kad komandos vairu vykdomos vėluojant. Gal čia taip po „Stelvio“? Puikus matomumas, visi jungikliai aiškūs, jų ieškoti nereikia. Galios visiškai pakanka. Tik ar ja pasinaudosi, kai visa salono aplinka veikia taip raminančiai? Viskas bus puiku, pasieksi tikslą išsaugojęs jėgas, atsipalaidavęs, išlipsi puikiai nusiteikęs. Ką dar gero pasakyti, nes trūkumų neradau? Ai, sako, kad yra ir hibridinis variantas, turintis 400 AG. Labai noriu jį išbandyti.
„Volvo XC60“ pakaba puikiai sugeria visas duobes. Vietos yra tiek, kiek reikia. Patogus vairas. Smagu važiuoti, jautiesi saugiai.
„Volvo XC60“ ir „Range Rover Velar“ sužavėjo labiausiai. Ne tik vidumi ar išore, bet ir važiavimo savybėmis.
„Alfa Romeo Stelvio“
Variklis - 1995 cm3, turbininis benzininis, 280 AG, 400 Nm; 0-100 km/val. per 5,7 s; masė - 1735 kg; automatinė 8 pavarų dėžė; visi varantieji ratai; bandyto modelio kaina - 51 990 eurų.
„Alfa Romeo Stelvio“ - tai pirmas „Alfos Romeo“ SUV, išlaikantis itališką charakterį ir temperamentą. Iš išorės šis automobilis su aiškiomis pretenzijomis į kelių chuliganą. „Naglas priekis“, įkypai primerktos akytės. Širdžių ėdikas, ne kitaip. Salonas asketiškas tikrąja to žodžio prasme. Galbūt toks vaizdas susidarė todėl, jog į šį automobilį persėdau iš „Velar“, bet salonas neperkrautas mygtukų ir daugiafunkcių LCD ekranų. Nors automobilis nebuvo toks galingas kaip „Velar“, variklio darbas ir garsas - balzamas sportininko sielai. Nervingas, sūkius mėgstantis motoras ir puikiai valdymą ratams perduodantis vairas. Variklio darbas ir vairavimo malonumas prikaustė mano dėmesį, todėl daugiau nelabai ką atsimenu apie „Stelvio“. Ir laukiu, kada išbandysiu „Quadrifoglio 510 HP 2.9 V6 Bi-Turbo“ benzininį variklį.
„Alfa Romeo Stelvio“. Beveik metus vairavau „Giuliettą“. „Atominę“, 1,4 litro su dviem turbinomis. Smagumėlis. Kiek isterišką damą: tai urzgiančią, tai kaukiančią, tai murkiančią, tačiau neleidžiančią nuobodžiauti. „Stelvio“ ją priminė. Sukėlė savotišką nostalgiją ir parodė, kad pavažinėjęs „Stelvio“ šiam automobiliui jausčiau dar didesnę nostalgiją. Salonas labai paprastas, gali pasirinkti tris transmisijos ir dinamikos variantus. Tik neįsivaizduoju, kam reikia to „paprasto“ ir „žalio“, kai yra „dinamiškas“. Daugiau pasirinkimo variantų nėra. Nebent tai, kaip greitai nori važiuoti. Tačiau smagumas toks, kad akimirksniu pamiršau 20 arklių galingesnį „Velar“. Tikslus vairo darbas, aštrumas, variklio riaumojimas. Lengvumas įsibėgėjant, staigumas stabdant. Pakaba važiuojant žvyrkeliu per duobes kiek skundėsi. Tačiau kada „Alfa“ garsėjo tylia ir švelnia pakaba? Juolab kad „Stelvio“ - asfalto žvėris, o ne darbinis užmiesčio gyvulys. Visi kiti dalykai tiesiog neįsiminė. Nebuvo svarbūs.
„Alfa Romeo Stelvio“ rankos kliuvo už pavarų perjungimo svirtelių, pritaisytų prie vairo.
„Alfa Romeo Stelvio“ man nepatiko. Negaliu jo vadinti visureigiu.
„Peugeot 5008“
Variklis - 1598 cm3, benzininis, 165 AG, 240 Nm; 0-100 km/val. per 9,2 s; masė - 1561 kg; automatinė 6 pavarų dėžė; priekiniai varantieji ratai; bandyto modelio kaina - 37 654 eurai.
„Peugeot 5008“ - kitos lygos žaidėjas. Vien ką reiškia akordeono mygtukai salone funkcijoms pasirinkti. GT ženkliukas tikrai per daug pretenzingas automobiliui 1,6 litro varikliu. Nors kėbulas iš tiesų ilgas ir tai tikrai justi sėdint viduje. Automobilis puikiai tiks daugiavaikei šeimai.
„Peugeot 5008“. Nuo tada, kai pamačiau pirmąjį „Taksi“ filmą su „Peugeot“, beprotišku greičiau laviruojančiu siauromis Marselio gatvėmis, pagarbiai žvelgiau į šią markę.Nebuvau iki šiol vairavęs pežuko. Dabar esu. Tačiau ši patirtis daug noro vairuoti nepridėjo. Dizainas man labai keistas. Priekis tarsi nuplėštas nuo roverio, galas - nuo naujesnio „Renault Espace“. Aš ne dizaineris. Tačiau tam tikrą estetikos supratimą jaučiuosi turįs. Viduje viskas paprasta, gana patogu ir erdvu - juk gali važiuoti ir 7 žmonės. Tačiau kaip važiuoti? Paprastai - nuo taško A iki taško B. Nuo namų iki parduotuvės arba bažnyčios. Neskubėdami. Nes su šiuo automobiliu septynioliktoje filmo „Greiti ir įsiutę“ serijoje filmuotis niekas nepriimtų. Nebent scenoje, kaip mama su šešiais vaikais keliauja į prekybcentrį ir ją lenkia įvairiausio plauko automobiliai. Apie ekstremalesnį važiavimą tikriausiai taip pat galima pamiršti - net nesiryžau nusukti kur nors nuo kelio pabandyti. Beje, galima pasirinkti salono kvapą. Tikriausiai pagal nuotaiką ir temperamentą.
„Peugeot 5008“ vidaus dizainas pasirodė kažkuo net panašus į „Toyotos“. O gal atvirkščiai? Iš išorės visi atrodo neblogai.
„Peugeot 5008“ ankštokas, jautiesi taip, lyg būtum sukištas į kojinę, bet interjero dizainas - kosminis. Pavarų svirtis - nereali. Turėtų būti moterų svajonė.
Bendros vairavimo ypatumų ir klaidų apžvalgos
Yra keletas klaidų, kurias dažnai daro vairuotojai, vairuojant automobilį su mechanine greičių dėže. Norint vairuoti automobilį su mechanine greičių dėže efektyviai ir saugiai, svarbu vengti šių klaidų.
Dažnos vairavimo klaidos su mechanine pavarų dėže
- Važiuodami automobiliu, kartais vairuotojai laiko ranką ant pavarų perjungimo svirties. Tai gali būti patogu, tačiau nerekomenduojama. Be to, tai gali sukelti vibraciją ir greičiau padaryti įtaką pavarų perjungimo mechanizmui.
- Vairuojant automobilį su mechanine greičių dėže, svarbu teisingai naudoti sankabos pedalą. Sankabos pedalą reikia spausti tik tuo metu, kai jungiame pavarą, o po to jį iškart atleisti. Tačiau tai yra žalinga sankabai, nes įspaustas sankabos pedalas ir išminamasis guolis dirba be reikalo, dėl ko jie greičiau dyla. Net jei važiuojant tenka dažnai perjunginėti pavaras, nevertėtų koja nuolat liesti sankabos pedalo. Laikant koją ant sankabos pedalo, jos diskai gali būti ne pilnai susilietę, o bet koks tarpelis šiame sudėtingame mazge reiškia nereikalingą trintį ir trumpėjantį eksploatacijos laikotarpį.
- Tai skamba gana keistai, tačiau yra vairuotojų, kurie tai daro. Paprastai tai pasitaiko pradedantiesiems vairuotojams arba tiems, kurie vairavo automobilį su automatine pavarų dėže. Jie perjungia pavaras nespausdami sankabos pedalo. Pavaras perjungiant be sankabos, pavarų dėžė patiria didžiulę apkrovą, o dažnai kartojant šį „pratimą, jis tiesiog nepavyksta. Tai dažnai atsitinka, jei svyruoklė yra laisva ir pavarų svirtyje yra didelis laisvumas.
- Važiuojant ketvirta pavara automobilio ratai sukasi daug greičiau, nei leidžia maksimalus apsisukimų skaičius, kai įjungiama pirmoji pavara. Neteisingai perjunginėjant pavaras, sugenda svarbūs mašinos komponentai.
- Kita dažna vairuotojų daroma klaida yra stovėjimas su įjungta pavara. Tai reiškia, kad tuo metu yra nuspausta sankaba ir dažnai paliekama įjungta pirma pavara. Geriausia yra sustojus įjungti laisvą pavarą ir stovėti tik nuspaudus stabdžio pedalą. Šiuo veiksmu daroma žala suprantama daugumai vairuotojų, tačiau vis dar yra tokių, kurie nevengia taip elgtis. Racionalesnis sprendimas tokiu atveju yra laikyti nuspaustą stabdžių pedalą. Jei sustojote stačioje įkalnėje, o gale įsitaisė kitas automobilis, geriau pasinaudoti stovėjimo stabdžiu.
- Jei įjungęs šeštą pavarą važiuojate 70 km/val. greičiu, ne pati geriausia mintis yra spausti akceleratorių iki dugno. Tokiais atvejais patartina nepatingėti ir įjungti žemesnę pavarą. Esant poreikiui galite jungti į antrą pavarą, o vėliau aukštindami - kai kurias praleisti.
Saugus sustojimas su mechanine pavarų dėže
- Geriausia praktika stovint su mechanine greičių dėže yra jungti laisvą (neutralią) pavarą ir nuspausti stabdžio pedalą.
- Stovint su įjungta pavara (pvz., pirma arba bet kuria kita pavara), kartu būna nuspausta ir sankaba, tai sukelia papildomą apkrovą sankabos sistemai.
- Stovint su laisva pavara ir nuspaudus stabdžio pedalą, automobilis bus stabilus ir saugus.
- Stovint trumpai (pvz., prie šviesoforo): palikite svirtį padėtyje „D“ arba „N“, bet laikykite stabdžio pedalą nuspaustą (arba įjunkite „Auto Hold“ (tai funkcija, kuri sustabdžius automobilį išlaiko jį toje pačioje vietoje), jei yra).
- Stovint ilgesnį laiką (pvz., automobilių aikštelėje ar kieme): Įjunkite „P“ režimą - tai užrakina transmisiją ir neleidžia automobiliui riedėti. Naudokite rankinį stabdį (mechaninį arba elektrinį) - ypač stovint nuolydyje ar ant kalvos. Tai apsaugo pavarų dėžę nuo įtampos. Tada atleiskite stabdžio pedalą. Svarbu: pirmiausia įjunkite rankinį stabdį, tik tada „P“ režimą - tai sumažina apkrovą transmisijos fiksatoriui. Jei sustojimas trumpas - nereikia jungti „P“, bet jei sustojote ilgesniam laikui ar išlipate iš automobilio, naudokite tiek „P“, tiek rankinį stabdį.
Vairo valdymo ypatumai
Vairo valdymas: valdyti vairą saugiai ir nenukrypstant laikytis pasirinktos trajektorijos visomis eismo sąlygomis. Prieš išlanką šiek tiek atleisti stabdžių paminą, kad padidintų vairo įtaką.
Stabdymo ypatumai
Iš pradžių stabdyti švelniai, paskui sklandžiai keisti spaudimą, atsižvelgiant į tai, kaip transporto priemonė lėtėja.
Važiavimo atbuline eiga ypatumai
Prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga, vairuotojas turi įsitikinti, kad manevruodamas netrukdys ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Atliekant šį manevrą reikia įdėmiai stebėti automobilio aplinką. Tam naudojami veidrodėliai ir dairomasi per abu pečius.
NK - bent vienu ratu įvažiuoja į kelkraštį arba atsiremia į bortelį ar šaligatvio kraštą, bet neužvažiuoja ant jo.
Padėties pasirinkimas manevruojant
NK (visos kategorijos, išskyrus A1, A2 ir A) - atlikdamas specialiuosius važiavimo manevrus, aprašytus aprašo 2 priede, daugiau nei du kartus naudojo atbulinės eigos pavarą.
Įspėjamųjų signalų naudojimas
Atkreipdamas dėmesį į eismo intensyvumą, kelią, kuriuo važiuoja, atstumus iki šoninių kelių, važiavimo greitį ir kt., vairuotojas turi tinkamai naudoti posūkių signalus.
Sąveika su kitais vairuotojais
Vairuotojas turi sąveikauti su kitais vairuotojais, t. y. užtikrinti, kad atstumas iki priešais važiuojančių transporto priemonių būtų saugus.
Važiavimo greitis
Važiuoti eismo situaciją atitinkančiu greičiu, neviršyti leistino greičio.
Patikimiausi naudoti visureigiai
Išsirinkti naudotą visureigį gali būti sudėtinga, tačiau kai kurie modeliai išsiskiria ilgalaikiu patikimumu, mažomis priežiūros išlaidomis ir puikia perpardavimo verte. Remiantis TÜV, ADAC, „What Car?“, „Consumer Reports“ ir „J.D. Power“ duomenimis, šie modeliai yra tarp lyderių:
- „Toyota RAV4“: aukščiausios klasės pasirinkimas, ypač hibridinės versijos patikimumo požiūriu. Įrodyta, kad jo pavaros sistema tarnauja daugiau nei 300 000 km be minimalių problemų. Žinoma dėl galingų atmosferinių variklių ir tvirtos konstrukcijos.
- „Honda CR-V“: idealiai tinka važinėjimui mieste ir priemiesčiuose, nes jame yra daug erdvės salone ir jis pelnė tvirtą reputaciją.
- „Mazda CX-5“: dėl efektyvių „SkyActiv“ variklių ir subalansuotos važiavimo kokybės „CX-5“ pelno aukštą vairuotojų pasitenkinimo lygį. TÜV ataskaitose jis patenka į 10 geriausių patikimumo kategorijoje.
- „Lexus NX“: aukščiausios klasės „Toyota“ automobilis, turintis tą pačią hibridinę sistemą kaip ir „RAV4“, tačiau siūlo daugiau komforto ir prabangos. „What Car?“ jį įvertino kaip patikimiausią naudotą visureigį.
- „Subaru XV“: šis nepakankamai įvertintas visų varančiųjų ratų visureigis puikiai važiuoja žiemos sąlygomis ir kaimo keliais.
Dainius P., mechanikas (Vilnius): „RAV4 hibridas yra vienas mažiausiai problemų keliančių visureigių mūsų dirbtuvėse.“
Tomas J., automobilių analitikas (Kaunas): „Per pastaruosius 3 metus RAV4, CR-V ir CX-5 dominuoja mūsų patikimumo reitinguose.“
Bendrosios vairavimo taisyklės
Savaime suprantama, jog prieš važiuojant automobiliu reikia pasiruošti. Pageidautina, kad vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, atliktų trumpą automobilio patikrą. Dėl to būtinos šiokios tokios žinios apie automobilį. Taip pat reikia sugebėti tinkamai suprasti įvairių lempučių ir matuoklių funkcijas. Saugaus ir tausojančio aplinką vairavimo sumetimais svarbu, kad vairuotojas būtų susipažinęs su įvairių valdymo įtaisų funkcijomis, transporto priemonės dalimis, kontrolinėmis lemputėmis, matuokliais, skaitikliais, jungikliais ir t. t. Svarbu, kad vairuotojas turėtų tam tikrų įgūdžių, būtinų minėtiems veiksmams atlikti.
Automobilio patikra prieš kelionę
- Ar transporto priemonės apačioje nėra kokių nors skysčių nutekėjimo žymių arba kitų kliūčių.
- Kėbulas, langai ir langų valytuvai.
- Apšvietimas (priekiniai, galiniai bei stabdžių žibintai, posūkio rodikliai ir atšvaitai).
- Variklio dangtis ir bagažinė (ar gerai uždaryti).
- Langai ir veidrodėliai (ar švarūs).
- Padangos (protektorius ir slėgis, ventiliai).
- Alyvos lygis.
- Stabdžių skysčio lygis.
- Aušinimo skysčio lygis.
- Langų plovimo skystis (žiemą neužšąlantis).
- Atsarginis ratas, kėliklis (jei turi būti, koks jo slėgis ir kur jis yra).
- Pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė ir gesintuvas.
Judėjimo pradžia
Prieš įlipant į automobilį pirmiausia reikia žvilgtelėti, ar už automobilio nėra jokių kliūčių, kurios trukdys pajudėti atbuline eiga. Po to reikia eiti lygiagrečiai su automobiliu. Ši taisyklė galioja tiek iš priekio, tiek iš paskos važiuojančioms transporto priemonėms.
Sustojimas įkalnėje
Pajudėjimą iš vietos įkalnėje galima atlikti dviem būdais: arba važiuojamojoje kelio dalyje, arba kelkraštyje. Pirmuoju atveju sustojama ir vėl pajudama įkalnėje esančioje važiuojamojoje kelio dalyje. Antruoju atveju sustojama įkalnėje esančiame dešiniame kelkraštyje. Vadinasi, įkalnėje sustota tyčia, o ne todėl, kad to reikalauja eismo situacija. Sustokite dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėje. Tinkamai įsiliekite į transporto srautą.
Važiavimas atbuline eiga
Atbuline eiga važiuojama lėtai. Nežymiais vairo judesiais išlaikomas vienodas atstumas į abi puses. Prieš pradėdamas manevrą, vairuotojas turi įsitikinti, kad manevruodamas netrukdys ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Atliekant šį manevrą reikia įdėmiai stebėti automobilio aplinką. Tam naudojami veidrodėliai ir dairomasi per abu pečius.
Pastatymas į laikiną stovėjimo vietą
Jeigu automobilis statomas važiuojant į priekį, vairuotojas gali rinktis tiek dešinėje, tiek kairėje esančią stovėjimo vietą. Kai manevras atliekamas atbuline eiga, galima rinktis tik dešinėje esančią stovėjimo vietą. Negalima automobilio statyti labai arti dvi stovėjimo vietas vieną nuo kitos skiriančios linijos ar ant jos.
Kaip vairuoti savo eismo juostoje – paprasti patarimai
tags: #visureigis #vazinejama #priekinias #varomais