Automobilių sporto istorija prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje, kai markizas Šaslu Loba 1898 m. pasiūlė registruoti greičio rekordus. Pirmuoju oficialiu rekordininku tapo jaunesnysis markizo brolis grafas Gastonas de Šaslu Loba. Jis tais pačiais metais, vairuodamas Šarlio Žanto sukonstruotą elektromobilį, pasiekė 62,78 km/val. greitį.
Veikiai grafas įgijo varžovą - belgą Kamilį Ženatcį, vadintą Raudonplaukiu Velniu. Jis pirmasis pasaulyje pradėjo važinėti mašina, kurios kėbulas buvo aptakios formos. Be to, K. Ženatcio automobilyje buvo įtaisytos geriausios to meto akumuliatoriaus baterijos ir ypač rūpestingai parinktos padangos. 1899 m. belgas pirmasis įveikė 100 km/val. ribą, pasiekęs 113,71 km/val. greitį.
XX a. pirmajame dešimtmetyje dėl greičio rekordų kovota ypač aršiai. Pasitaikydavo, kad rekordas būdavo pagerinamas tą pačią dieną. Pavyzdžiui, įmonėje „Gobron-Brillie“ pagamintas automobilis per savaitę du kartus pagerino greičio rekordą. Dėl rekordų kovojo ne tik benzinu varomų automobilių vairuotojai. Jiems nenusileido ir tie, kurie važinėjo garais ir elektra varomais automobiliais. Vairuodamas garais varomą automobilį „Rocket“, kurį sukonstravo broliai Stenliai, Fredas Mariotas pirmasis įveikė 200 km/val. greitį. Mašinos sąranga buvo beveik ideali, ji svėrė vos 500 kg, todėl visiškai pakako 60 arklių galių variklio. Vieną mylią F. Mariotas įveikė pasiekęs 205,44 km/val. greitį, tačiau rekordas oficialiai nebuvo pripažintas.
Vertėtų pakalbėti ir apie tuo metu nustatytas lenktynių taisykles. Greičio rekordai buvo fiksuojami vieno kilometro ir vienos mylios atkarpose. Kad būtų išvengta palankaus vėjo ar net paties mažiausio nuolydžio įtakos, atkarpą reikėjo įveikti važiuojant į abi puses. Automobilių sąrangai taip pat buvo keliama reikalavimų: turėjo būti vairas, priekinė ir atbulinė pavaros. Be to, naujas rekordas būdavo pripažįstamas, jeigu viršydavo iki tol buvusį mažiausiai 2 km/val. Tokios taisyklės galioja ir šiandien, todėl rezultatai, kuriuos pasiekė reaktyviniai automobiliai „Blue Flame“ (vairavo Artas Arfonsas), „Spirit of America“ (vairavo Kreigas Bridluo) ir „Thrust II“ (vairavo Ričardas Nobla) buvo pripažinti greičio rekordais.
Automobilių lenktynių trasose XX a. pradžioje
Automobilių lenktynių trasose XX a. pradžioje dominavo „Benz“, „Fiat“, „Itala“, „Hotchkiss“, „Peugeot“, „Napier“ įmonėse pagaminti automobiliai. Lenktynininkas Barnis Oldfildas išgarsėjo po pirmųjų varžybų. Įdomu tai, kad iki jų nebuvo sėdėjęs prie automobilio vairo. B. Oldfildui neturėjo progos net bandomajam važiavimui. Jis paprasčiausiai sėdo prie vairo, po starto nuspaudė akseleratoriaus paminą „iki dugno“, nemažindamas greičio įveikė visą lenktynių trasą ir laimėjo varžybas. B. Oldfildas buvo vienintelis, įstengęs suvaldyti galingiausią to meto automobilį „Benz“. Vienintelis jo konkurentas buvo „Fiat“ vairuojantis Ralfas de Palma. Jų kova lenktynes paversdavo įspūdingu reginiu. Varžybų afišos, kuriuose būdavo parašyta, kad dalyvaus B. Oldfildas ir R. de Palma, garantavo anšlagą.
Pasibaigus 1909 m. sezonui, sporto komitetas nutarė, kad lenktynės - tai ne cirkas. Jis išleido specialiu potvarkį, draudžiantį B. Oldfildui dalyvauti varžybose. Vėliau B. Oldfildas lenktyniavo Meksikoje, kur pateko į avariją, bet susižalojo nesunkiai. Remontuodamas automobilį liepė padidinti cilindrų tūrį. Jo nurodymas buvo įvykdytas, cilindrų tūris pasiekė 21,5 litrų talpą. Barnis siekė pagerinti pasaulio greičio rekordą, todėl jam nerūpėjo anuomet galioję lenktyninių automobilių cilindrų tūrio apribojimai. B. Oldfildas 1910 m. pavasarį atvyko į Floridoje esantį Daiton Byčą ir išsiuntė R. de Palmai telegramą, kurioje pastarąjį kvietė į dvikovą. R. de Palma atsisakė. Barnis pareiškė, kad bet kuriuo atveju įrodys savo pranašumą, ir po atslūgus potvyniui pralėkė pajūriu. B. Oldfildas pasiekė 211,93 km/val. greitį, tačiau sporto komitetas atsisakė šį rekordą pripažinti. Barnis suvokė, kad sporto komitetas kaišios pagalius į ratus, todėl paprašė, kad kitą kartą važiuotų senas draugas Bobas Bermanas, 1911 m. pasiekęs oficialų pasaulio greičio rekordą - per 228 km/val. Asmeninę sveikinimo telegramą B. Bermanui išsiuntė net Vokietijos kaizeris Vilhelmas II. B. Oldfildas, B. Bermanas ir L. Ševrolė dalyvaudavo ne vien tik oficialiose lenktynėse. Jie rengdavo ir parodomuosius važiavimus, kur ne vieną kartą „sensacingai“ aplenkė traukinius ir aeroplanus.
Automobilių lenktyniniai automobiliai, sukurti įmonėje „Benz“, varžybose dalyvavo iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Vienas lenktyninių „Benz“ automobilių pateko į Rusiją. Po revoliucijos, valdant bolševikams, jis dalyvaudavo lenktynėse, nes netiko praktiniams tikslams: juo nebuvo galima vežioti bulvių ar medienos. Rusijoje būta dar galingesnių lenktyninių automobilių. Kunigaikštis Borisas Suchanovas „Fiat“ įmonėje buvo užsakęs pagaminti įspūdingą automobilį, kurio kėbulo aukštis siekė beveik du metrus. Šį monstrą varė keturių cilindrų 28 litrų talpos ir 290 arklių galų variklis. Kunigaikštis greitai prasiskolino ir buvo priverstas mašiną parduoti. Po revoliucijos B. Suchanovas emigravo į Prancūziją.
Profesionalūs lenktynininkai ir jų karjeros
Būti profesionaliu lenktynininku - svajonė, kurią siekia daugybė žmonių. Vieni šį kelią metė, kiti ne. Vieniems sekėsi gerai, kitiems - labai sunkiai. Ir tik keletas tų, kurie laikėsi įsikibę savo svajonės, pasiekė savo tikslą ir šiandien yra linksniuojami, kaip vieni iš profesionaliausių vairuotojų visoje planetoje. Šis straipsnis dedikuojamas ne automobiliams, o vairuotojams. Greičiausiems iš greičiausiųjų. Tiems, be kurių istorijos apie greitį nė neprasideda.
Formulės 1 legendos
- Ayrtonas Senna (F-1) - viena ryškiausių Formulės 1 asmenybių per visą šio sporto gyvavimo istoriją. Šis vairuotojas buvo išskirtinai greitas, o jo vairavimo įgūdžiai ant šlapios dangos itin sužavėjo šio sporto entuziastus. Ryžtas ir agresyvus vairavimo stilius Ayrton Senna atnešė net 3 Formulės 1 čempiono titulus. Ko gero jų būtų buvę ir daugiau, jei ne tragiška avarija 1994 metais. Per savo gyvenimą jis paaukojo daugiau nei 400 mln. dolerių įvairioms vaikų labdaros organizacijoms ir tai laikė paslaptyje.
- Michaelis Šumacheris (F-1) - Vokietijos lenktynininkas, kuris garsėjo savo greičiu, tobulumo siekiu ir, žinoma, pergalėmis. Šis, 1969 metais gimęs lenktynininkas per savo karjerą spėjo pabūti „Jordan“, „Benetton“, „Ferrari“ ir „Mercedes“ komandose. Jo sąskaitoje net 7 Formulės 1 čempiono titulai. Jis profesionalaus sportininko karjerą baigė po to, kai 2006 metų Formulės 1 čempionate liko antras. Tiesa, 2010 - 2012 metais jis dar buvo trumpam grįžęs su „Mercedes“ komanda.
- Lewis Hamiltonas (F-1) - Seras Lewis Carl Davidson Hamilton. Šiam, sėkmingiausiam visų laikų Didžiosios Britanijos lenktynininkui šiandien yra tik 38 metai ir jis vis dar varžosi Formulės 1 lenktynėse, atstovaudamas „Mercedes“ komandai. Lewis neseniai pasiekė iki šiol tik Michael Schumacher priklausiusį septynių laimėtų Formulės 1 čempionatų rekordą. Jam priklauso trys asmeniniai rekordai: daugiausiai laimėtų lenktynių (103), daugiausiai iš pirmos pozicijos startuotų lenktynių (103) ir daugiausiai finišų stovint ant podiumo (193).
Ralio čempionai
- Colinas McRae (Ralis) - legendinis, bebaimis ralio lenktynininkas. Drąsus vairavimas ir neįtikėtinas automobilio valdymas neasfaltuotais keliais jį ir pavertė legenda. Šio lenktynininko vardas ypač iškilo 1995 metais, kai jis tapo jauniausiu lenktynininku pasaulyje, laimėjusiu pasaulio ralio čempionato (WRC) auksą. Vairuodamas „Subaru Impreza“ Colin McRae laimėjo WRC ir dar du metus po to.
- Sebastienas Loebas (Ralis) - devyni pasaulio ralio čempiono titulai kalba patys už save ir puikiai pabrėžia šio lenktynininko neprilygstamą talentą. Šio, iš Prancūzijos kilusio vairuotojo gebėjimas prisitaikyti prie kintančio reljefo ir tiksliai bei greitai važiuoti įvairia danga, klastingomis sąlygomis jį išskiria iš kitų šių varžybų dalyvių. Jam priklauso ne tik daugiausiai iškovotų pasaulio ralio čempiono titulų rekordas, bet ir keletas kitų. Jis laimėjo daugiausiai ralio etapų ir daugiau už kitus WRC dalyvius stovėjo ant podiumo. Nuo 2016 jis dalyvauja ir sunkiausiose pasaulyje bekelės „Dakaro ralio“ lenktynėse.
- Tommi Makinenas (Ralis) - Skrajojantis suomis - tokiu pavadinimu geriausiai žinomas legendinis pasaulio ralio čempionato lenktynininkas. Sklandus ir tikslus vairavimo stilius, talentas ir nepalaužiamas ryžtas įtvirtino Tommi tarp geriausių pasaulio vairuotojų. Bene labiausiai suomio vardas išgarsėjo po to, kai jis 4 metus iš eilės tapo pasaulio ralio čempionu: 1996 - 1999 metais. Tai jis padarė su dabar jau retai ralio etapuose pastebimu „Mitsubishi Lancer Evolution“ automobiliu.
Kitos lenktynių disciplinos
- Valentino Rossi (Motociklai) - daugelio žmonių laikomas geriausiu motociklų sporto lenktynininku pasaulyje. Nepaprastą talentą turintis motociklininkas iš Italijos sužavėjo viso pasaulio žiūrovus neįtikėtino sudėtingumo, bebaimiais lenkimais ir dominavimu trasoje. Šis 44 metų amžiaus lenktynininkas turi devynis „MotoGP“ čempiono titulus. Jam priklauso daugiausiai „Premier“ klasės pergalių rekordas - net 89.
- Jeffas Gordonas (NASCAR) - Jeffrey Michael Gordon - dabartinis „Hendrick Motorsports“ viceprezidentas. Nuo 1993 iki 2015 metų jis aktyviai lenktyniavo ir tapo tikra „NASCAR“ legenda. Savo karjerą 1993 metais jis pradėjo su ta pačia komanda - „Hendrick Motorsports“. Jis tris kartus laimėjo ir legendines „Daytona“ lenktynes 1997, 1999 ir 2005 metais. J. Gordon yra trečias visų laikų „NASCAR“ lenktynininkas su 93 karjeros pergalėmis ir geriausias šiuolaikinių (1972 - dabar) „NASCAR“ lenktynių vairuotojas.
Vokietijos automobilių sportas šiandien: DTM
Vokietijos žiedinių lenktynių čempionatas, visiems geriau žinomas kaip DTM (Deutsche Tourenwagen Masters), siūlo įspūdingas ir nenuspėjamas lenktynes. Prieš du metus priimtas sprendimas pereiti prie tarptautinės GT3 kategorijos automobilių atgaivino DTM. Prieš tai vokiečiai lenktyniavo išskirtiniais, tik šiai serijai sukonstruotais „Class 1“ bolidais, kurie buvo žvėriškai greiti, tačiau labai brangūs. Dabar DTM lenktynėse dalyvauja GT3 automobiliai. Nors jie nėra tokie išskirtiniai, tačiau pigesni, techninis reglamentas - griežtesnis, todėl lenktynės tapo konkurencingesnės ir smagesnės. DTM automobilių parkas atgijo: be „Audi“ ir BMW, į DTM sugrįžo „Mercedes-Benz“, „Porsche“, prisijungė „Lamborghini“ ir netgi „Ferrari“. Nors lenktynių technika visiškai skirtinga, geras techninis reglamentas sulygina jų greitį trasoje.
Mantas Matukaitis, stebėjęs DTM lenktynes Hockenheimringe, stebėjosi, kad varžybas gali laimėti bet kas. „Labiausiai nustebino tai, koks vienodas vairuotojų lygis. Nors automobiliai skirtingi, visi jie kone valandą sugeba važiuoti krūvoje ir vykdyti lenkimus ten, kur pasižiūrėję į Fomulę-1 galvojome, kad lenkti negalima. Ir pati kova labai graži. Vairuotojai tikrai aukšto lygio, geba varžytis itin agresyviai, tačiau pagarbiai“, - įspūdžiais dalijosi lenktynininkas.
Iš DTM lenktynių Lietuvos automobilių sportas galėtų pasimokyti vokiškos tvarkos ir aiškumo taisyklėse. Geras techninis reglamentas turi užtikrinti, kad automobiliai būtų konkurencingi. Aiškios taisyklės ir griežta jų priežiūra užtikrina gerą ir teisingą kovą. Tai patinka vairuotojams, tai patinka ir žiūrovams. Didėjant žiūrovų dėmesiui populiarėja ir pačios lenktynės.
tags: #vokietijos #auto #lenktynininkas