Politologas Lauras Bielinis ir komunikacijos specialistas Aidas Puklevičius laidoje kalbėjo, kad emociškai labai stipriai skiriasi prezidentų pasisakymai. Įtampa abiejų politikų formuojama labai skirtingai. „Pirmiausia, tai emocinis skirtumas. Čia (G. Nausėdos,- aut. past.) nėra grasinimų. Priešingai - čia pabrėžia, kad jokių politikos sankcijų nebus. Tuo metu, D. Grybauskaitė jau pirmoje savo inauguracinėje kalboje, ypač Prezidentūros kieme, ten visuomenei buvo labai aiškiai pasakyta - tuoj tiems visiems, kurie blogi, bus blogai. Įtampos formavimas, kuris buvo prieš dešimt metų, ir kas yra šiandien - labai skiriasi. Šiandien yra pozityvi įtampa ir tai džiugina. Tai yra atsivėrimo pradžia“, - „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo politologas L. Bielinis.
Pasak politologo, viską lemia prezidento asmenybė ir jo raiška: „Politinė stilistika atsiskleidžia tokiame lygmenyje“.
Prezidentas „juodųjų sąrašų“ nesudarinės
Prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis anksčiau teigė, kad bus stebimas partijų elgesys parlamente, kuris susijęs su prezidento programos įgyvendinimu. Tačiau šie žodžiai buvo greitai „atsiimti“. Antradienį prezidentas G. Nausėda savo kalboje paminėjo, kad niekas „juodųjų sąrašų“ nesudarinės. Ar nesusidaro įspūdis, kad prezidento komanda nesuspėja?
„Čia būdinga ne tik prezidento komandai. Lietuvos politikai, verslininkai ar visuomenės veikėjai lepteli tokius žodžius. Mes sakome, jei tave gali neteisingai suprasti - tai ir supras. Ne visuomet eina iki galo apžiūrėti visus žodžius visais įmanomais kampais ir nesuklysti, kad tave suprastų taip, kaip tu nori. Visuomet išeina lepsusų. Viskas pažįstama. Tai, ką dabar išdarinėja Donaldo Trumpo advokatas Rudy Giuliani (Rudis Džiulianis), po to, kai kaskart jis išeina į eterį, net ištikimiausiems prezidento atstovams norisi nusišauti tris kartus iš eilės.
Nebuvo tai „juodieji sąrašai“. Gal tiesiog norėjo pasakyti, kad stebėsime ir matysime. Jei mums nepritaria, tai kitą kartą, tarsimės su tais, kurie mums pritaria. Tai natūralu. Tu nekalbi su žmogumi, kuris sako balta, jei ten yra juoda. Šnekėsi su tuo, kuris taip pat mato tą pačią spalvą ir pažiūros panašios. Vis dar matuojasi savo raumenis. Tu žinai, kiek teritorijos kitai institucijai atiduosi - tiek ir pasiims. Grybauskaitės laikais viskas buvo labai aišku. Ji pasiėmė tiek, kiek leido Seimas, o Seimas leido labai daug. Jei Seimas ar Vyriausybė turi didesnį autoritetą, tai jie gali daugiau pasiimti iš Prezidentūros. Dabar vyksta tas stumdymasis“, - sakė A. Puklevičius.
Lakoniška prezidento kalba
Prezidento kalba 100 dienų sukakties proga buvo palyginti trumpa. Komunikacijos specialistas A. Puklevičius dėl to pagyrė prezidentą.
„Lakoniškumas - man visuomet yra talentų požymis. Jei gali išdėstyti savo mintį trumpai, tai niekuomet nedėstyk jos ilgai. Pagrindiniai dalykai, kad buvo sudėlioti keli akcentai ant gerovės valstybės. Buvo paaiškintą, ne vieną kartą skambėjo žodis solidarumas, antras žodis - kompromisas. Abu žodžiai yra sveikintini. Prezidentas paminėjo, kad turime tartis ir derinti interesus. Kalbėdamas apie Turkiją, jis pavartojo žodį „agresija“. Tai nenuskambėjo kaip galutinės Lietuvos pozicijos šiuo klausimu išsakymas, o daugiau kaip lepsusas. Tikėkimės, kad ambasada nepastebės“, - teigė A. Puklevičius.
Akcentavo vidaus politika - čia pagrindinės problemos
Politologas L. Bielinis mano, kad prezidentas pirmiausia pradėjo kalbėti apie vidaus politiką, nes čia yra daugiausia Lietuvos problemų.
„Jis čia mato savo pagrindinę paskirtį kaip prezidento jo pirmaisiais metais. Akivaizdu, kad čia daug problemų ir jo aktyvumas yra laukiamas. Tikėkimės, kad taip ir bus“, - sakė L. Bielinis.
Pasak A. Puklevičiaus, nėra išskirtinių nesutarimų tarp politikų, partijų, politologų dėl užsienio krypties. Užsienio politika - nėra esminiai dalykai.
„Pagrindiniai ginčai kyla dėl to, kur mes esame šalies viduje ir kaip turėtume judėti - ar labiau socialiai atsakingos ekonomikos kryptimi, ar labiau link liberaliosios“, - kalbėjo A. Puklevičius.
Kas ta gerovės valstybė?
Politologas L. Bielinis teigė, kad apie gerovės valstybės modelius dar per anksti kalbėti.
„Prezidentas, akivaizdžiai, nori mus visus priversti ir mes jau įtraukti į šią diskusiją. Prezidentas pasiekė pirmąjį rezultatą - mes visi apie tai galvojame ir diskutuojame. Toliau turėtų sekti rimti forumai, diskusijos - kur konkretizuotume klausimus, kaip, kokia kryptimi tą gerovės valstybę formuosime. Yra įvairios konstrukcijos ir kalbėti vien apie ekonominį aspektą - per mažai. Gerovės valstybė - tai nėra pinigų ar turto kiekis. Tai žmogaus vidinės būsenos klausimas. Viešųjų ryšių prasme, gerovės valstybės terminas yra geras, bet jis neatitinka to, ką žmogus turi savo viduje. Eilinis žmogus, kuris klauso prezidento kalbos, jis turi savo vidinę būseną - ar man bus gerai. Ar man bus gerai, ne visada reiškia, ar kišenėje turėsiu pinigų“, - sakė L. Bielinis.
A. Puklevičius pajuokavo, kad kartais žmonėms pakanka, kad ir kaimynas neturėtų pinigų.
Koks G. Nausėdos santykis su dabartiniu parlamentu?
„Santykių sudėtingumą lemia priešrinkiminis laikotarpis, todėl Seimo nariai gali elgtis dvejopai. Iš vienos pusės - jie gali kalbėti ir pritarti prezidentui. Tačiau, pirmiausia, jų interesas - rinkimai. Todėl jie sieks pakreipti savo kalbėjimą ne į tai, ko nori prezidentas, bet į tai - kaip jie mato savo pergalę“, - sakė L. Bielinis.
A. Puklevičius neatmetė, kad Seimo nariai taip pat gali pradėti naudotis gerovės valstybės platforma.
Komunikacijos specialistas priminė, kad susikūrė net nauja frakcija „Lietuvos gerovei“, kuri atskilo nuo Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“, kartu su Vyatutu Kamblevičiumi priešakyje.
„Nelabai žinau, kas turėtų būti šioje diskusijoje garvežiu, o kas - vagonais. Vis tiek viskas atsirems į tai, kad norint kurti kažkokią gerovės valstybę, tam reikia priimti įstatymus, o jie priiminėjami Seime. Mes esame daugiau Parlamentinė, o ne Prezidentinė Respublika. Neišvengiama, kad partijos pačios turės išdiskutuoti - kokią jos nori matyti gerovės valstybę. Tuomet valdančiojoje koalicijoje reikės apsibrėžti tą gerovės valstybės planą. Kiek derės su prezidento vizija - čia klausimas. Be partnerių jokia gerovės valstybė neatsiras“, - sakė A. Puklevičius.
Pasak L. Bielinio, prezidentas šiuo metu inicijuoja susimąstymą ties gerovės valstybės problema.
„Tai, ką jis dabar padarė yra labai teisinga. Dabar visi galvojame, kad tai yra, kokia kryptimi eiti, kokį modelį priimti. Prie to prieis ir partijos.
Šilutės muziejaus istorikas Darius Barasa, demonstruodamas ir vaizdo medžiagą, pristatė gaisrinės pastato bei ugniagesių veiklos Šilutėje istoriją. Pasak D. Barasos, tuometinės Šilokarčemos apskrities gaisrininkų komanda buvo įsteigta 1897 metais. Šilutės dvaro savininkas H. Šojus padovanojo miestui žemės sklypą šalia upelio Šret (šiuo metu jo nebėra), labai šlapioje vietoje. 1911 metais ten pastatė gaisrinės pastatą. Jis iki šiol tebestovi nepakitęs, atlaikęs du pasaulinius karus ir visą tą laiką tarnavęs pagal pirminę paskirtį. Gaisrininkų komandą tuomet sudarė savanoriai, o komandos viršininkas vadinosi brandmeistru (tuo metu Šilokarčema, arba vokiškai Heidekrug, buvo administruojama vokiečių valdžios). Pirmasis juo buvo statybos inžinierius Gewitsch. Po jo iki II pasaulinio karo pabaigos - Šilutės dujų gamyklos vedėjas Kristupas Jakštaitis. Išsamesnių prieškario duomenų apie turėtą techniką bei komandą neišliko. Karo metu šio pastato antrajame aukšte buvo burmistro ir miesto valdybos įstaiga. Po karo gaisrinė vadinosi miesto komanda. Tada ugniagesiai turėjo vieną rankinį siurblį ir keturis arklius. 1948-aisiais gaisrinė gavo gaisrinį automobilį, liaudies „polutarka“ vadinamą, bei siurblį su varikliu. Nuo 1957-ųjų gaisrinė vadinosi profesionali priešgaisrinė dalis. 1992 m. gruodžio 30-ąją buvo reorganizuota į Šilutės rajono priešgaisrinę tarnybą prie policijos komisariato. 1994 metų pabaigoje - jau kita reorganizacija, pakeitusi pavadinimą į Šilutės miesto sukarintą priešgaisrinę dalį. Pasikeitė ir vidinė tvarka.
„TopGear“ apdovanojimų 2016“ nominacijų nugalėtojus renka tarptautinė komisija, į kurią narius delegavo visos trys Baltijos valstybės. Ją sudaro „TopGear“ žurnalo redakcijų nariai, „TopGear“ skelbtą konkursą atskirose šalyse laimėję skaitytojai, DELFI ir kitų informacinių portalų žurnalistai bei į kelionę pakviesti automobilių pasaulio entuziastai. Visi skaitantys „TopGear“ puikiai žino, kad šios komandos vertinimo kriterijai - netradiciniai. Automobiliams balai suteikiami remiantis žurnale nuo seno taikoma gėrio ir blogio skale: 1 balas reiškia, kad „Automobilis nepasiekė kelionės tikslo, pakeliui užsidegė“, o aukščiausias, 10 balų įvertinimas - „Tobulybė. Nereikia nieko aiškinti. Paaukokite savo inkstą, parduokite vaikus“. Tačiau išties komisijos nariai remiasi ne tik emocijomis, bet ir savo ilgamete patirtimi. Ilmaras Likumas, „TopGear“ Latvia“ vyriausiasis redaktorius, sako, kad geras automobilis, vertinant šio kultinio žurnalo principais, nėra tik transporto priemonė nusigauti iš taško A į B. „Aš pirmiausia įvertinu, kaip jis valdomas, o tik vėliau atkreipiu dėmesį į kitus, sakyčiau, tradicinius kriterijus: salono erdvę, bagažinės talpą, vidaus apdailos kokybę, išorės dizainą. Iš pirmo žvilgsnio, šie argumentai atrodo gana banalūs, juolab kad dabartiniais laikais visi nauji automobiliai yra geri.“ Tad kaipgi išrinkti geriausią iš geriausių? „Ko gero, tinka tik vienas atsakymas - kiekvienas asmuo, atsižvelgęs į savo poreikius, gali išsirinkti sau geriausią automobilį. Man labai svarbu, kad transporto priemonė atitiktų mano poreikius, pirmiausia - dinaminiai aspektai ir nenuobodus vairavimas. Jeigu to nėra, nesirinkčiau nei gražiausio, nei greičiausio, nei pigiausio. Kompromiso šiuo klausimu negali būti.” Tarp šiųmečių apdovanojimų lyderių I. Likumas paminėjo „Volvo XC90“ ir „Škodą Superb“. Pastarasis yra tikras naujos automobilių kartos atstovas, liudijantis, kokį kelią nuėjo bendrovė „Škoda“ per pastaruosius 25 metus. Kaip ir kolega trečią kartą komisijoje dirbantis „TopGear“ Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Karolis Judzentavičius šypteli, kad jeigu galėtų pats vienas nuspręsti, kam įteikti geriausio automobilio prizą, tai kasmet tituluotų „Rolls Royce“, „Bentley“ ar „Bugatti“. O surimtėjęs jis sako, kad itin svarbu, kokį ratuotą produktą gamintojas siūlo įsigyti už pardavimo salone nurodytą sumą. „Ir visai nesvarbu, kokia toji suma - 100 tūkst. ar tik 10 tūkst. eurų. Jeigu pirkinys man teiktų daugiau teigiamų emocijų, nei tikiuosi gauti už tam tikrą pinigų kiekį, tai, mano vertinimu, būtų geras automobilis.“ Vis dėlto K. Judzentavičius, vertindamas „TopGear“ apdovanojimų 2016“ dalyvius, kainai skiria ne didžiausią dėmesį. „Pavažiavęs nauju automobiliu pirmiausia paklausiu savęs, ar noriu lipti iš salono, ar pasilikti ilgiau. Kai kurie modeliai mane suerzina, o kiti suteikia begalinio džiaugsmo“. Likus dienai iki oficialių rinkimų rezultatų paskelbimo, K. Judzentavičius nepanoro įvardyti savo favoritų. Tačiau jis pripažino, kad kai kurie modeliai gerokai viršijo jo lūkesčius. Vienas jų - „Jeep Renegade“. Nors tai nėra tikrasis rėminis visureigis, jo pravažumo savybės bekelėje yra tokios pačios arba net lenkia bekelės monstrus. „Fiat 500X“ spinduliuoja išskirtiniu stiliumi. Tačiau jis nėra išsišokėlis vienadienių madų liudytojas, o subtilus stileiva. „Vienas maloniausiai nustebinusių - „Toyota Avensis“. Nors tai nėra daug emocijų sukeliantis automobilis, bet viskas - tiek viduje, tiek išorėje - yra taip, kaip turi būti. Įsėdus supranti, kodėl jį taip mėgsta mūsų tautiečiai“, - sakė Lietuvoje leidžiamo žurnalo vyriausiasis redaktorius. Dar vienas pretendentas - „Kia Sorento“ - taip pat privertė kilstelėti patyrusio vairuotojo antakį. „Stebėtina, kokį kokybės bei kiekybės šuolį pastaraisiais metais pademonstravo korėjiečiai“, - teigė K. Judzentavičius. Dauguma šiųmečių apdovanojimų tarptautinės komisijos narių - profesionalūs žurnalistai arba tikri automobilių entuziastai, įžengę į ketvirtą ar penktą dešimtį. Tačiau vienas narys dar net nėra pilnametis, neturi vairuotojo pažymėjimo, nors apie automobilius nusimano ne ką mažiau nei daug vyresni kolegos. Gustui Grinbergui - vos 12-ka, bet jis jau tapo Lenkijos kartingo čempionato nugalėtoju ir Lietuvos kartingo čempionu. „Labiausiai vertinau automobilio valdymą ir komfortą. Mano manymu, tai esminiai faktoriai“, - sakė G. Grinbergas. - Taip pat, atsižvelgdamas į savo patirtį, vertinau galią ir reakciją į staigius judesius. Man asmeniškai tai labai svarbu.“ Jis visus apdovanojimų dalyvius išbandė uždaroje kartingų trasoje Elektrėnuose dar pirmosiomis renginio dienomis. Daugiausia komplimentų iš čempiono lūpų sulaukė „Škoda Superb“, kuris puikiai reagavo į visas vairuotojo komandas ir tuo pačiu buvo komfortiškas, ir „Seat Leon Cupra - „labai sportiškas automobilis“. Paklaustas, kokį automobilį rinktųsi, jeigu dabar pat galėtų sėsti prie jo vairo, iš apdovanojimų pretendentų Gustas išskyrė „Seat Leon Cupra“. „O jeigu galėčiau rinktis iš visų automobilių, tai būtų „Lexus RC F“, nes jis atitinka visus mano reikalavimus“, - nesikuklino čempionas. Priešpaskutinę kelionės dieną „TopGear“ apdovanojimų 2016“ karavanas prasuko pro garsiąją Siguldos bobslėjaus trasą, o vakare apsistojo Tartu centre, kur mokslinio centro AHHAA atstovai miestiečiams surengė įspūdingą šou. Visų rinkimuose dalyvaujančių automobilių šviesos nušvietė aikštę, kur vyko motoakrobatų pasirodymas, griaudėjo sprogimai, dangų raižė lazeriai ir vyko neįprastos automobilių lenktynės.
Trečiadienis - antroji ir ko gero sunkiausia „Neste Eko ralio 2018“ diena. Būtent trečiadienį ieškantys naujų taupumo rezervų iš beveik 2000 km, esančių kelio knygoje ir besidriekiančių visų trijų Baltijos šalių keliais, privalėjo įveikti 800. Ne šiaip sau pralėkti su vėjeliu, o renginio organizatorių, VšĮ „Saugus ratas“ kartu su partnere UAB „Neste Lietuva“, parinktą ir visiems vienodą maršrutą įveikti saugiai, laikantis visų KET reikalavimų ir su kuo mažesnėmis degalų sąnaudomis. Mat šio eko ralio, skirto trijų broliškų respublikų valstybingumo šimtmečiams, nugalėtoju bus paskelbtas mažiausia degalų sunaudojęs ir kelių eismo bei specialiųjų renginio taisyklių nepažeidęs ekipažas. Nors taupumo paieškos Estijos ir Latvijos keliais nemenkai išvargino eko ralio dalyvius, bet ir antrosios dienos finišą Liepojoje visi jie pasiekė laiku, spinduliuodami gerą nuotaiką. Ją dar labiau sustiprino trumpa atokvėpio valandėlė, per kurią eko ralio dalyviai paminėjo šimtąjį Lietuvos trispalvės gimtadienį. Gera nuotaika lydėjo ir iš prigimties optimistą, vyriausiąjį „Neste Eko ralio“ dalyvį Rimgaudą Statnicką, kuriam su šturmanu Rimantu Pukėnu - tai vienas iš daugelio eko ralių. Šešiasdešimtmetį perkopęs R. Statnickas - vienas labiausiai patyrusių ir tebelenktyniaujančių sportininkų visoje Lietuvoje. Jis vienas legendinių Lietuvos žiedinių lenktynių meistrų, daugkartinis Lietuvos ir visos buvusios Tarybų sąjungos čempionas, rinktinės narys. Jo, kaip lenktynininko karjera, tęsiasi jau net keturis dešimtmečius. Nuolatinis eko ralių dalyvis šįkart pasirinko visų keturių ratų pavarą turintį „Suzuki Ignis“, kurio ratus suka 1,3 litro darbo tūrio benzininis variklis. Regis, su keturiais ratais varomu automobiliu sunku laimėti eko ralį? Rimgaudas su Rimantu tai puikiai žino, tačiau, pasak jų, labai norėjosi išbandyti šį automobilį ir sužinoti tikrąjį jo „apetitą“. „Gaila tik vieno - kad taip mažai šiame ralyje buvo žvyrkelių...“ - apgailestauja R. Statnickas. Daugelis tai priimtų kaip savotišką akibrokštą - kam gi eko ralyje žvyrkeliai? Tačiau šio dueto vairuojamas ir visų keturių ratų pavarą turintis „Suzuki Ignis“ Latvijos žvyrkeliuose jautėsi kaip žuvis vandenyje. „Ralio gal ir nelaimėsime, tačiau 100 km kelio tikimės sudeginti 0,5 litro mažiau benzino, nei gamintojai deklaruoja šio automobilio degalų sąnaudas“, - patikino R. Statnickas. Jau trečiame paeiliui VšĮ „Saugaus rato“ rengiamame eko ralyje dalyvauja ir taupaus vairavimo entuziastai iš Radviliškio Vidas Krukauskas su Andriumi Bložniu. Šįkart įprastą jiems „Nissan Note“ radviliškiečiai iškeitė į 2016 m gamybos, 63 tūkstančių km ridos „Nissan Pulsar“, kurio ratus suka 1,2 litro benzininis variklis. „Tokią rokiruotę padarėme dėl dviejų priežasčių, - ralio spaudos centrui, Viešųjų ryšių agentūrai „Visus Bonus“ sakė V. Krukauskas. - Pirma, „Note“ taupumo galimybes jau pilnai išstudijavome, o kita - išanalizavome, jog tokiai ilgai kelionei 5 laipsnių pavarų dėžė gali tapti tam tikru trukdžiu, todėl pasirinkome šešialaipsnę greičių dėžę turintį „Pulsar“. Radviliškiečiai sakė buvę itin patenkinti pirmą renginio dieną pasiektais rezultatais, kai 100 km sudegino tik truputį daugiau nei 4 litrus benzino. „Antrosios dienos rezultatai dar nežinomi, tačiau jaučiame, jog jie bus šiek tiek prastėlesni, - sakė pašnekovai. - Priežastis labai proziška - teko kiek daugiau paspausti akceleratoriaus pedalą...“ Pernakvoję Liepojoje ketvirtadienio rytą „Neste Eko ralio 2018“ dalyviai Latvijos keliais pasuks Lietuvos link, o vakare jie finišuos Vilniuje, Molėtų plente esančioje „Neste“ degalinėje, kur ir pradėjo eko ralį. Trečiadienis - antroji ir ko gero sunkiausia „Neste Eko ralio 2018“ diena. Būtent trečiadienį ieškantys naujų taupumo rezervų iš beveik 2000 km, esančių kelio knygoje ir besidriekiančių visų trijų Baltijos šalių keliais, privalėjo įveikti 800.
Akcijos organizatorius, automobilių entuziastų klubo „Volviečiai“ narys Antanas Ulickas sakė, kad dažnai įvairius renginius organizuojantis klubas sumanė pasveikinti Lietuvą išskirtiniu būdu. Anot A. Ulicko, didžiausias iššūkis organizuojant tokį renginį buvo tinkamos vietos pasirinkimas. Reikėjo erdvės, į kurią gali suvažiuoti 100-150 automobilių. „Ilgai ieškojome vietos, kurioje galėtume rengti akciją. Reikėjo didelio ploto ir kelių aikštelių - automobiliai pirmiausiai turi suvažiuoti į krūvą ir tuomet kitoje plotmėje, po 5-7, skirstytis į figūrą. Parodų ir kongresų centras „Litexpo“ pasirinktas neatsitiktinis - prieš kelis mėnesius čia atidaryta nauja daugiau nei 500 vietų turinti automobilių stovėjimo aikštelė. Automobiliai nuo 10 val. ryto rinkosi į „Litexpo“ automobilių stovėjimo aikštelę ir, sekdami organizatorių nurodymais, mašinomis formavo vienetą, du nulius, raides „LTU“, o iš žmonių - širdį.
Nuo kovo mėn. „Lietuvoje keleivius pradeda vežti 10 naujų „Volvo“ markės autobusų, kuriuose įrengtos 45 sėdimos vietos, 1 vieta keleiviu su vežimėliu ir dvi vietos keleiviams su specialiaisiais poreikiais“, - trečiadienį keleiviams su specialiais poreikiais pritaikytų tarpmiestinių autobusų pristatymo renginio metu teigė A. „Jau sėkmingai reisuose važiuoja 7 autobusai, dar 2 išvažiuos rytoj, dar vienas šiuo metu remontuojamas. „Garsinė informacija bus pajungta, kuri praneš apie sustojimus, atvykimo laikus ir bendrą kelionės eigą, kad keleivis galėtų orientuotis, kur šiuo metu yra. Pasak A.
