Nors šiuolaikiniai automobiliai siūlo daugybę pažangių technologijų, efektyvių variklių ir patogumo funkcijų, saugumas išlieka viena svarbiausių sričių. Būtent saugumo srityje „Volvo“ nuolat patvirtina savo, kaip automobilių saugumo lyderių, reputaciją.
Saugos diržų istorija: nuo senovės iki modernių automobilių
Sunku patikėti, bet pirmuoju, panaudojusiu saugos diržus laikomas Odisėjas. Prieš keturis tūkstančius metų kelionės į Troją metu, kad audra jo nenupūstų į jūrą, buvo prisirišęs diržais. Saugos diržus praktikavo 1902 metais ir elektromobilio „Torpeda“ vairuotojas per automobilių lenktynes Niujorke. Po metų buvo užpatentuotas pirmasis automobilio saugos diržas, nors dar ilgai jis buvo naudojamas tik aviacijoje.
Automobilių saugos diržų idėją įgyvendino švedų inžinierius Nilsas Bohlinas. 1959 m. juos ne tik užpatentavo „Volvo“ bendrovė, bet ir įdiegė dviejuose gaminamuose automobiliuose. Nuo 1967 metų saugos diržų įrengimas Švedijoje tapo privalomas. Taip po pasaulį paplito saugos diržų „virusas“. Jau nuo 1976-ųjų automobilių gamintojai buvo įpareigoti savo vartotojams parduodamuose automobiliuose įrengti saugos diržus.
Vokietijos įmonė „Opel“, nuolatos besirūpinant automobilių saugumo didinimu, saugos diržus šios markės automobiliuose jau montavo trejetą metų anksčiau, nei pasirodė įpareigojimas tai daryti. Ir ne tik. Peteris Schüßleris, „Opel“ pasyviųjų apsaugos sistemų vadovas, įsitikinęs, kad saugos diržas vis dar yra svarbiausias gyvybių gelbėtojas automobilyje. Jam antrina ir statistika, kuri atskleidžia faktą, jog daugiau nei pusė avarijas patyrusių žmonių išliko gyvi tik todėl, kad autoįvykio metu buvo prisisegę saugos diržus.
Nuo 1991-ųjų F kartos „Astroje“ - saugos diržų įtempikliai, vėliau - saugos diržų jėgos ribotuvai, padedantys išvengti automobilyje važiuojančių žmonių kūno dalių pertempimo susidūrimų metu.
Saugos diržų svarba ir statistika
Dabartiniai automobiliai yra pranašesni už pirmąjį pasaulyje automobilį dėl pažangesnės technologijos, efektyvesnio variklio, geresnės saugos, komforto ir kitų funkcijų. „Volvo“ dar kartą patvirtino savo, kaip vieno iš automobilių saugumo lyderių, reputaciją.
Laurynas Jovaišas, Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis specialistas, teigimu, susidūrimo metu, jei automobilis važiuoja 48 km/h greičiu, neprisegtas vaikas nubloškiamas maždaug keturiasdešimt penkis kartus didesne jėga. Viskas atrodytų taip: 27 kilogramus sveriantis ir už vairuotojo sėdintis vaikas važiuojant tokiu greičiu, į vairuotoją trenksis „smūgio svoriu“, kuris sieks 2000 iki 4000 kilogramų. Nesunku paskaičiuoti, t. y. padauginti iš 45 arba 75, ir savo „smūgio jėgą“, jei nesegėsite automobilio apsaugos diržo.
Remiantis komisijos ataskaita, galima teigti, kad kasmet Europoje beveik 26 tūkstančiai žmonių išvykę į kelią iš jo nebegrįžta - žūsta (iš jų 51 procentą sudaro pėstieji ir dviratininkai). Dar apie 135 tūkstančius yra sužalojami. Kadangi ES saugaus eismo tikslas - nė vieno žuvusio kelyje, stengiamasi imtis veiksmingų priemonių, kad artimiausioje perspektyvoje taip ir nutiktų.
Vidutinis automobilių amžius dabar viršija dešimt metų (transporto priemonės amžius turi tiesioginės įtakos eismo įvykio sukeltiems padariniams ir sužalojimams!), todėl ES ima finansuoti įvairius projektus. Didžiulis dėmesys paliekamas saugos oro pagalvėms bei saugos diržams.
Naujausios saugos diržų technologijos
Švedų gamintojas oficialiai pristatė naujos kartos saugos diržą, kuris pirmą kartą bus sumontuotas elektriniame „Volvo EX60“ modelyje, pasirodysiančiame rinkoje 2026 metais. Tai ne tik diržas - tai pažangus technologinis sprendimas, gebantis prisitaikyti prie kiekvieno keleivio kūno sudėjimo ir sėdėsenos realiu laiku.
Naujasis diržas naudoja informaciją iš keleivių aptikimo sistemų ir automobilio aplinką stebinčių jutiklių. Realiu laiku vertinamas keleivio ūgis, svoris, kūno proporcijos ir tiksli padėtis sėdynėje. Atsižvelgus į šiuos duomenis, diržo sistema prisitaiko prie konkrečios avarijos situacijos: dideliems žmonėms parenkamas tvirtesnis sulaikymas, kad būtų apsaugota galva, o smulkesni keleiviai saugomi švelniau, siekiant išvengti, pavyzdžiui, šonkaulių lūžių.
Iki šiol dauguma automobilių naudojo tris fiksuotus jėgos profilius. „Volvo“ naujovė siūlo net vienuolika skirtingų jėgos paskirstymo variantų, kurie aktyvuojami priklausomai nuo avarijos krypties, smūgio stiprumo ir keleivio padėties. Visa tai įvyksta per milisekundes - realiu laiku apskaičiuojant geriausią apsaugos scenarijų.
Ši technologija kuriama remiantis unikalia realių avarijų duomenų baze, kurią „Volvo“ kaupia jau daugiau nei 50 metų. Joje - duomenys apie per 80 000 avarijose nukentėjusių žmonių. Toks informacijos kiekis leidžia kurti sprendimus, kurie dažnai viršija teisines saugumo normas.
Prisitaikantis saugos diržas yra tik viena integruotos saugos sistemos dalis - jis dirba kartu su išmaniomis oro pagalvėmis, keleivių aptikimo algoritmais ir vairuotojo asistentais. Dar svarbiau - ši sistema yra nuolat tobulinama per nuotolinės programinės įrangos atnaujinimų funkcijas, todėl laikui bėgant išmoksta dar tiksliau reaguoti į įvairius scenarijus bei fizinius skirtumus tarp keleivių.
Ši technologija buvo testuota „Volvo Cars Safety Centre“ - viename moderniausių saugos tyrimų centrų pasaulyje, kuris šiemet mini 25 metų jubiliejų. Čia galima simuliuoti beveik bet kokią avariją, leidžiant kurti sprendimus, gerokai pranokstančius standartinius bandymus.
Nils Bohlin iškart suprato, kad būtina apsaugoti viršutinę ir apatinę kūno sritis apjuosiant jas diržais: vienas einantis per krūtinę, kitas - per juosmenį. Didžiausias jo laukęs iššūkis buvo padaryti šią technologiją saugią ir patogią kasdieniam vartojimui - automobilio keleivis turi saugos diržą lengvai pasiekti ir užsisegti viena ranka. Kūrėjams teko atlikti begalę testų, kol išradimas galų gale buvo pritaikytas patogiam naudojimui kasdien.
„3 taškų saugos diržai yra viena pagrindinių saugumo technologijų automobilizme, išgelbėjanti tūkstančius gyvybių kasdien. Būtent nuo šio išradimo prasidėjo modernių saugumo technologijų automobiliuose amžius,“ - sako Matthew Avery.
1959m. 3 taškų saugos diržai buvo pradėti montuoti Volvo Amazon ir PV554 modeliuose. Nuo 1963 metų saugos diržai kaip standartinė įranga pradėti montuoti Volvo modelių priekinėse sėdynėse, o nuo 1972 metų - ir galinėse keleivių sėdynėse.
Ateities saugos diržai ir nuolatinis tobulėjimas
Ar įmanoma dar tobulinti saugos diržus? Atsakymas yra tas, kad Volvo kompanija niekada nenustos kelti Volvo automobilių saugumo lygio. Šiuo metu trijų tvirtinimo taškų saugos diržai yra tik vienas iš elementų plačioje automobilio saugos sistemoje. Įvairių klasių plienas, „protingos“ saugos pagalvės, elektroninė automobilio stabilumo sistema, stabilumo kontrolė nuo apvirtimo (RSC), apsaugos sistema nuo eismo įvykių prie mažų greičių (tokia kaip City safety) - visos šios dalys ir sistemos dirba kartu tam, kad padėtų išvengti eismo įvykių ar sušvelnintų jų pasekmes.
Paskutiniu metu Volvo kompanija demonstruoja keturių tvirtinimo taškų saugos diržų koncepcinę konstrukciją. Beje, tie patys švedai iš kompanijos "Autoliv", kuri užsiima automobiliams skirtų saugumo technologijų kūrimu, kiek patobulino trijų taškų saugos diržus. Jie sukūrė diržus pavadinimu - "3 plius 2".
Automobilyje įmontuoti jutikliai nustato, ar vairuotojas arba kuris nors iš keleivių nėra prisisegę saugos diržų. Jei automobilyje aptinkama saugos diržų neprisisegusių asmenys, sistema perspėja vairuotoją garsiniu signalu, o viršutiniame valdymo pulte ir vairuotojo ekrane pasirodo priminimo prisisegti saugos diržą simbolis.
Kitais metais debiutuosiantis visiškai elektriniame „Volvo EX60“ automobilyje, naujasis saugos diržas yra sukurtas dar geriau apsaugoti žmones, prisitaikant prie skirtingų eismo situacijų ir jį užsisegusio asmens, remiantis tikralaikiais pažangių automobilio jutiklių duomenimis. Naujoji saugos diržo technologija gali naudoti duomenis, gaunamus iš vidaus ir išorės jutiklių, ir užtikrinti suasmenintą apsaugą, pritaikant nustatymus pagal situaciją ir asmens savybes, tokias kaip ūgis, svoris, kūno sudėjimas ir sėdėjimo padėtis.
Pavyzdžiui, stambesnio keleivio saugos diržo apkrova rimto susidūrimo atveju bus didesnė, taip sumažinant galvos traumų riziką, o smulkesnio sudėjimo keleiviui švelnesnio susidūrimo atveju bus nustatyta mažesnė saugos diržo apkrova, taip sumažinant šonkaulių lūžių riziką. Tai pasiekiama žymiai padidinant vadinamųjų apkrovą ribojančių profilio variantų, kurie valdo įtempimo jėgą, veikiančią keleivius susidūrimo atveju, skaičių.
„Pirmasis pasaulyje adaptyvusis saugos diržas yra dar vienas svarbus žingsnis automobilių saugos srityje ir puikus pavyzdys, kaip mes naudojame realaus laiko duomenis, siekdami išgelbėti milijonus gyvybių“, - sako „Volvo Cars“ saugos centro vadovė Åsa Haglund.
Remdamiesi daugiau nei penkis dešimtmečius atliekamais saugos tyrimais ir daugiau nei 80 000 asmenų, patekusių į realius eismo įvykius, duomenų baze, sukaupėme unikalių saugos žinių, atspindinčių realaus pasaulio sudėtingumą. Tai yra per daugelį metų įdiegtų saugos naujovių ir novatoriško „Volvo Cars“ saugos standarto, pranokstančio oficialius bandymų reikalavimus, pagrindas.
Remdamiesi savo ilgamete patirtimi kuriant automobilius, kurie būtų vienodai saugūs visiems, tam pasitelkiant realaus pasaulio duomenis, mes ir toliau plėtojame naujas technologijas, kad geriau apsaugotume skirtingus žmones įvairiais susidūrimo atvejais.
Šiuolaikiniai saugos diržai naudoja apkrovos ribotuvus, kad valdytų žmogaus kūną avarijos metu veikiančias saugos diržo įtempimo jėgas. Skirtingai nuo tradicinių sistemų, naujasis adaptyvusis saugos diržas gali naudoti duomenis iš įvairių jutiklių, įskaitant išorės, vidaus ir susidūrimo jutiklius. Automobilio sistema greičiau nei akimirksniu analizuoja unikalias susidūrimo ypatybes, pvz., kryptį, greitį ir keleivio laikyseną, ir šią informaciją perduoda saugos diržo sistemai. Remdamasi šiais duomenimis, sistema pasirenka tinkamiausią nustatymą.
Naujasis adaptyvusis saugos diržas sukurtas taip, kad jo galimybės nuolat tobulėtų atnaujinant programinę įrangą belaidžiu būdu. Surinkus daugiau duomenų ir įžvalgų, automobilis gali geriau suprasti keleivius, naujus scenarijus ir atsakomųjų veiksmų strategijas. Naujasis saugos diržas yra platesnės mūsų saugos sistemos dalis, sklandžiai veikiantis su saugos oro pagalvėmis, keleivių aptikimo ir pagalbos vairuotojui sistemomis. Kartu naudojant šias technologijas, užtikrinamos suderintos apsaugos funkcijos, padidinamas veiksmingumas ir sumažinama sužalojimų rizika.
Saugos diržas išbandytas ir toliau tobulinamas „Volvo Cars“ saugos centro susidūrimų bandymų laboratorijoje - šiemet mes švenčiame jos 25-erių metų jubiliejų. Pirmaujančioje susidūrimų bandymų laboratorijoje mūsų saugos inžinieriai gali atkurti beveik bet kokį eismo įvykį ir atlikti bandymus, kurie viršija teisės aktuose nustatytus saugos reikalavimus realiomis eismo sąlygomis. Ši daugiafunkcė infrastruktūra mums nepaprastai reikšminga, kad išlaikytume savo, kaip automobilių saugos lyderio, poziciją.
„Volvo EX60“: Nauji saugos standartai
Per šimtą metų - tiek laiko egzistuoja saugos diržai - jie spėjo išgelbėti daugybę gyvybių tiek ant žemės, tiek ir ore. Pirmieji saugos diržai automobiliuose atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jie buvo sumontuoti FORD automobiliuose praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje. Kur kas efektyvesni pasirodė trijose vietose tvirtinami saugos diržai, išrasti Švedijoje penktojo dešimtmečio pabaigoje.