Artėjant šaltajam sezonui, automobilio paruošimas žiemos eksploatacijai tampa itin svarbus uždavinys. Tinkamai paruoštas automobilis užtikrina ne tik saugumą, bet ir ilgaamžiškumą, bei komfortą keliaujant šaltu oru. Nors vien tik žieminių padangų uždėjimas yra būtinas, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus techninius automobilio aspektus.
Variklio paruošimas ir pašildymas
Viena iš svarbiausių diskusijų temų ruošiant automobilį žiemai yra variklio pašildymas. Didžiausią patirtį Dakaro raliuose turintis lietuvis Antanas Juknevičius tvirtai įsitikinęs, kad esant neigiamai oro temperatūrai variklį pašildyti tiesiog būtina.
„Tai yra 100 proc. faktas ir net nėra apie ką ginčytis. Varikliai, kurių nešildo, trumpiau tarnauja. Ir tiek. Tai yra įrodyto. kilometrų ar milijoną, o Suomijoje ar kitur, kur šalta, tarnaus perpus trumpiau“, - konstatuoja A. Juknevičius.
Lenktynininkas teigė, kad ir pats visuomet stengiasi variklį pašildyti. „Nesakau, kad reikia šildyti 10-15 minučių. Bet aš manau, kad jei užvedus jis pora minučių padirbs, jau bus neblogai. Aš stengiuosi, jei tik turiu galimybių, jei nevėluoju ir neskubu, pora minučių, kai didesni šalčiai, leisti padirbti laisva eiga. Čia lygiai tas pats, kas eiti sportuoti neapšilus raumenų. Pulsi bėgti, lakstyti ir žaisti - pasitempsi raumenis ir turėsiu tokių bėdų, kad metus turėsi gydytis. Negalima persitempti. Mašina yra lygiai tas pats. Variklis šaltas, viskas sustingę, tepalai sustingę. Kol jis įšyla yra didelė tikimybė, kad gali pažeisti indėklus, žiedus. Jie šalti ir jiems gali nepakakti tepimo net jei ir geriausi sintetiniai tepalai. Metalas turi bent šiek tiek sušilti ir įgauti teisingą formą. Nuo didelio šalčio jis pakeičia savo struktūrą“, - sako A. Juknevičius.
Patyręs sportininkas sutinka, kad šildant variklį didėja kuro sąnaudos, tačau jos, A. Juknevičiaus teigimu, yra „juokingai mažos“.
Kita vertus, saugaus eismo specialistas Artūras Pakėnas turi priešingą nuomonę.
„Aš manau, kad nėra būtina šildyti variklio. Šiuolaikinio variklio, kurio darbo veiklą organizuoja borto kompiuteris, šildyti nebūtina. Pabrėžiu - šiuolaikinio variklio. Kartais pasišildome natūraliai. Aš nesu šildymo šalininkas, tiesiog šiandien atsikėlus ryte buvo apšalę automobiliai langai. Aš užvedžiau variklį ir kol nukrapščiau langus variklis kažkiek pašilo“, - sako A. Pakėnas.
Specialistas sako, kad ir pats praktiškai niekada specialiai variklio nešildo. „Be to, tai didina degalų sąnaudas. Aš rekomenduoju šildyti tiek, kiek laiko užtrunka šildyti langus ir veidrodėlius. Tiek aš pasišildau. Jei langai neužšalę, jei matomumas geras, aš variklio specialiai nešildau.
Kuro sąnaudų taupymas žiemą
A. Pakėnas norintiems žiemą taupyti degalus turi vieną elementarų patarimą: „Nevažiuoti“, - sako jis. Iš pradžių toks teiginys atrodo kiek komiškai, tačiau iš tiesų A. Pakėnas siūlo paskaičiuoti, ar verta trumpai kelionei rinktis automobilį.
„Visi vairuotojai žino, kad mažiausiai automobilis degalų naudoja stovėdamas. Siūlau įvertinti - žiemą natūraliai dėl šalto oro ir lėčiau įkaistančio variklio, automobiliai naudoja daugiau kuro. Didžiausią įtaką, milžinišką įtaką, turi važiavimas trumpais maršrutais. Ir vasarą šios kelionės neracionalios, tai žiemą jos dar ir brangios. Tiems, kurie dirba 3 ar 5 km nuo namų, kuro sąnaudos kartais išauga dvigubai, nes ištisai važiuojama šaltu varikliu. Variklis nespėja įšilti ir vaisto nuo to nėra“, - sako A. Pakėnas.
Specialistai sako, kad žiemą galioja visi tie patys degalų taupymo patarimai, kaip ir vasarą. Patariama važiuoti kuo ramiau, numatyti situaciją, išnaudoti automobilio inerciją ir panašiai. Tačiau rekomenduojama didžiausią dėmesį kreipti ne į taupumą. „Pirmiausia reikia galvoti apie saugumą, o ne apie taupymą“, - sako A. Juknevičius.
Techninės apžiūros ir skysčių paruošimas
Žiemos sezonu svarbu vykdyti tam tikras patikras, siekiant užtikrinti, kad automobiliu būtų galima saugiai važiuoti. Prieš prasidedant šaltajam metų laikui, patikrinkite šiuos parametrus:
- Variklio aušinimo skystis: Turi būti 50 % glikolio. Šis mišinys apsaugo variklį nuo šalčio erozijos iki maždaug -35 °C. Kad aušinimo skystis nekenktų varikliui, negalima maišyti skirtingų tipų glikolio.
- Kuro bakas: Turi būti kuo pilnesnis, siekiant išvengti kuro garų kondensavimosi.
- Variklio alyva: Klampumas yra svarbus parametras. Mažesnio klampumo (skystesnės) alyvos padeda lengviau užvesti variklį, esant šaltam orui, taip pat mažina kuro sąnaudas, kol variklis yra neįkaitęs. Intensyviam važiavimui arba esant aukštai oro temperatūrai žemos klampos alyva netinka.
- Akumuliatorius: Būtina patikrinti starterio akumuliatoriaus būklę ir įkrovimo lygį. Esant žemai temperatūrai, akumuliatoriaus apkraunamas labiau ir sumažėja jo talpa.
- Langų plovimo skystis: Naudokite tik specialų plovimo skystį, kad plovimo skysčio bakelyje nesusidarytų ledo. Vėlų rudenį būtina išpurkšti visą bakelyje esantį vasarinį langų apiplovimo skystį ir pripildyti jį skirtu žiemai.
- Padangos: Jei yra galimybė, kad ant kelio dangos bus sniego arba ledo, siekiant užtikrinti veiksmingą ratų sukibimą su kelio danga, „Volvo“ rekomenduoja sumontuoti žiemines padangas ant visų ratų. Tam tikrose šalyse naudoti žiemines padangas reikalauja įstatymai.
Papildomos žiemos funkcijos
Automobiliuose, kuriuose sumontuoti degalais varomas variklio bloko ir salono šildytuvai kartu su Volvo On Call, yra tos pačios šildytuvo nuostatų parinktys kaip ir naudojant įprastą mobilųjį telefoną. Galima konfigūruoti laikmačio nuostatas siunčiant norimą nuostatą mobiliuoju telefonu. Šildytuvo funkcija turi du laikus, aprašyme jie vadinami T1 ir T2. Jie rodo, kada automobilis pasiekė nustatytą temperatūrą.
Apie WEBASTO 🚘 Pliusai ir minusai 🤔| AUTOpatikros.lt || Važiuojam AUTO
Vienas Volvo S80 savininkas pastebėjo, kad jo 2004 metų dyzelinis automobilis su automatu labai greitai įkaista iki 90 laipsnių, maždaug po 5 kilometrų, ir temperatūra išlieka aukšta net po 3 valandų. Kiti savininkai dalijasi patirtimi, kad Volvo automobiliai yra pritaikyti Švedijos atšiauriam klimatui, todėl greitai sušyla. Vis dėlto, pasitaiko ir priešingų pastebėjimų, kai automobiliai šyla lėtai, net ir su tvarkingais termostatais.
Dažnai problema slypi ne pačiuose Volvo varikliuose, o esamoje oro temperatūroje ar netinkamai veikiančiame autonominiame šildytuve, kuris prailgina mažąjį cirkuliacijos ratą, todėl variklis sunkiai šyla. Taip pat svarbu tinkamai parinkti ir pakeisti termostatą, kuris yra „įdėjai ir pamiršai“ tipo detalė, reikalaujanti kruopštaus pasirinkimo.
Kalbant apie antifrizo cirkuliaciją per salono pečiuką, ji vyksta nuolat, nepriklausomai nuo variklio temperatūros. Jei pastebimas silpnas srautas, tai gali reikšti, kad kažkas reguliuoja antifrizo srautą, arba yra problema su termostatu.