Nors per pastaruosius dvidešimt metų švedai skolinosi motorus iš prancūzų (1.6 ir 2.0 l darbinio tūrio iš PSA koncerno), tikrasis švediškas pasididžiavimas slypi po „D5“ emblema. Tai autentiškas, penkių cilindrų dyzelinis variklis, kurio istorija pilna ir šlovingų, ir gana skausmingų puslapių. Šio legendinio penkių cilindrų motoro gyvavimo ciklą galima suskirstyti į tris pagrindinius evoliucijos etapus. Kiekviename iš jų keitėsi ne tik galia, bet ir variklio architektūra bei patikimumo rodikliai, tiesiogiai priklausę nuo griežtėjančių Europos Sąjungos ekologinių standartų.
Penkių cilindrų varikliai šiuolaikiniuose naujuose automobiliuose gali būti reti, tačiau automobilių entuziastai ir mechanikai juos dažnai prisimena kaip patvarius ir charakteringus jėgos agregatus. Derindami sukimo momentą, patikimumą ir unikalų išmetimo garsą, šie varikliai yra patraukli alternatyva keturių ar šešių cilindrų agregatams. „Penkių cilindrų garsas ir charakteris yra nepakartojami. Blokas: Iki 2015 m. Šis turbininis penkių cilindrų variklis riaumojo geltonuosiuose vagonuose ir pelnė kultinių gerbėjų. „Norite furgono variklio, kuris atsisako numirti? Dėl mechaninio paprastumo ir tvirtos konstrukcijos šis variklis tapo mėgstamas visame pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse. Nors šiuolaikiniai varikliai linksta į mažinimą ir elektrifikavimą, penkių cilindrų varikliai tebėra naudotų automobilių pirkėjų lobis.
Jau dešimtmečius „Volvo“ yra žinoma dėl ilgaamžių ir patikimų variklių gamybos. Nuo istorinių modelių, tokių kaip legendinis P1800, iki modernios „Volvo“ variklio architektūros (VEA) šeimos, prekės ženklas ir toliau tiekia jėgos agregatus, kurie daro įspūdį tiek ekspertams, tiek kasdieniams vairuotojams. Nuo 2013 m. „Volvo“ gamina „Volvo“ variklio architektūros (VEA) seriją, kurią sudaro benzininiai varikliai, tokie kaip T4, T5, B5, T6 ir B6, taip pat įkraunami hibridai. Šie varikliai giriami už patikimumo, efektyvumo ir našumo pusiausvyrą. Vartotojų atsiliepimai atspindi tą patį patikimumą. Vienas „Volvo S60“ savininkas su T5 varikliu (2008 m.) apibūdino jį kaip „tvirtą, patikimą, galingą“. Tarp senesnių kartų penkių cilindrų dyzeliniai varikliai (D3, D4 ir D5) laikomi praktiškai neperšaunamais. Entuziastų forumuose ir savininkai praneša apie itin didelį patikimumą - daugelis pavyzdžių nuvažiuoja daugiau nei 300 000 km be minimalių problemų. Kai kurie 2014-2015 m. „Volvo“ reputacija dėl patvarumo taip pat kyla iš jos istorijos. Legendinis „Volvo P1800“, aprūpintas B18 varikliu, tapo pasaulio rekordininku, nuvažiavęs daugiau nei 4,89 mln. kilometrų. Vienas garsus egzempliorius per dešimtmečius eksploatavimo metu nuvažiavo 2,8 mln. mylių (apie 4,5 mln. „RepairPal“ duomenys rodo, kad „Volvo“ patikimumas yra aukštesnis už pramonės vidurkį. Tik 9 % „Volvo“ problemų priskiriamos rimtoms kategorijoms, palyginti su 12 % pramonės vidurkiu. Mechanikai dažnai apibūdina „Volvo“ automobilius kaip „pagamintus kaip tankai“, o tai atspindi jų tvirtą konstrukciją ir saugos standartus.
Variklių kartos ir jų ypatumai
Pirmoji karta (2001-2005 m.): „Euro 3“ ir neužmušamas patikimumas
Pirmoji „D5“ variklių generacija rinkoje pasirodėjo pačiu laiku, kai Europa masiškai persėdo į dyzelinius automobilius. Švedų receptas buvo tobulas - puikus dinamikos ir degalų ekonomijos balansas. Iš pradžių pirkėjams buvo siūlomos dvi modifikacijos: „D5244T2“ (130 AG ir 280 Nm) bei galingesnė „D5244T“ (163 AG ir 340 Nm). Vairuotojų ir mechanikų džiaugsmui, šie varikliai neturėjo modernių „ligų“: nebuvo kietųjų dalelių filtrų (DPF), sudėtingų įsiurbimo kolektoriaus sklendžių ar įnoringos elektronikos. Degalų įpurškimu rūpinosi patikima „Bosch EDC 15“ „Common Rail“ sistema. Būtent ši, pirmoji evoliucija, naudotų automobilių rinkoje yra vertinama labiausiai. Tai itin patvarūs varikliai, reikalaujantys tik bazinės ir nebrangios priežiūros.
Antroji karta (nuo 2005 m.): ekologija ir prasidėjusios problemos
Įsigaliojus „Euro 4“ taršos standartams, „Volvo“ inžinieriai privalėjo modernizuoti savo kūrinį. Nors cilindro skersmuo išliko tas pats (81 mm), darbinis tūris minimaliai sumažėjo (nuo 2401 iki 2400 kub. cm), buvo pakeistas suspaudimo laipsnis, o maksimalių sūkių riba pakelta iki 5000 aps./min. Varikliai gavo naujesnę „Bosch EDC 16“ sistemą bei elektroninį turbinos valdymą. Galios diapazonas išsiplėtė - atsirado 122, 125, 163 ir 185 AG versijos. Nors šie varikliai tapo dinamiškesni, mechanikai įspėja - ten, kur prasideda ekologija, prasideda ir problemos. „Euro 4“ varikliai reikalauja pedantiškos priežiūros. Prieš perkant tokį automobilį, būtina patikrinti purkštukus. To nepadarius, nesudegę degalai ant stūmoklio formuoja suodžius, dėl kurių stūmoklis gali tiesiog išsilydyti. Tokiu atveju laukia kapitalinis variklio remontas arba keitimas. Kita silpnoji šios kartos vieta - greitai užsikemšanti EGR sistema ir dėl to gendantis droselinės sklendės mechanizmas, kurio vidiniai plastikiniai krumpliaračiai greitai nusidėvi. Galvos skausmą kelia ir lūžtančios įsiurbimo kolektoriaus sklendės (vadinamieji sūkuriniai vožtuvai), kuriuos daugelis savininkų tiesiog pašalina mechaniškai.
Trečioji karta (nuo 2010 m.): išmanios technologijos
Nuo 2010-ųjų debiutavo „Euro 5“ standartus atitinkantys varikliai. Gamoje atsirado nauji 2.0 litrų, 5 cilindrų motorai, nors išliko ir 2.4 litro versijos. Galia svyravo nuo 135 iki 215 arklio galių (vėlesniuose modeliuose). Didžiausia inžinerinė naujovė - pjezoelektriniai purkštukai. Nors jie užtikrina itin tikslų degalų dozavimą ir tylų variklio darbą, jie yra absoliučiai neremontuojami ir be galo jautrūs degalų kokybei. Negana to, šios kartos varikliuose pasitaiko aukšto slėgio kuro siurblio gedimų. Ryškus siurblio dėvėjimasis į sistemą paleidžia didžiulį kiekį drožlių, o tai automatiškai sukelia domino efektą: metalo dalelės sugadina purkštukus, slėgio daviklius ir visą degalų magistralę. Tokio remonto sąmata būna itin skausminga.
Nors pirkau užsistovėjusį, taciau investavus tikrai neblogai vaziuoja. Pirkau benzina, nes nuvaziuoju nedaugiau kaip 11k km per metus. Sanaudos ivairios, niekada per kamscius nevaziuoju, todel mieste telpu i 9l kai nenaudodamas kondicionieriaus ir kai nera -20C, kitu atveju apie 10l, bet as pilu 98benzina, todel toliau ir nuvaziuoju. Neblogos komplektacijos, odinis salonas, klimato kontrole, automatines sviesos, borto kompiuteris, centrinis, pilnas el. paketas, sildomi veidrodeliai ir t.t. Remonto kainos gali pasirodyti didokos, taciau pakeites detale gali uzmirsti ilgam laikui. Su el. turejau tik viena beda, vos nusipirkus sugedo sviesu perjungimo jungiklis, kainavo 9eur srote naudotas, kad pasikeist reikejo 2 varztus atsukti. Vaziuojant greiciau negu 120km/h pradeda atsirasti varginantis garsas, bet manau kaip ekonomines klases auto, neblogai. Su Golf 4, Fiat Brava ar A4 tikrai daug labiau traska ir bilda viskas. Sedynes tiek veliurines tiek odines ziauriai patogios net po tolimu atstumu islipi nepavarges, bet odines daug minkstesnes ir geriau sugeria smugius. Varikliui priekaistu neturiu, tepalu nevalgo, kuro ima tiek kiek spausi gaza, o galios man uztenka 85kw. Sankaba taip pat tvarkingai veikia, smagratis nebarska.
Taip pat gali pasitaikyti ir kitų problemų, tokių kaip korozija, ypač ties arkomis, slenksčiais ir bagažine. Lakas gali būti nekokyškas, pasitaiko, kad atšoka veidrodėliai ar kapotas. Dažnos „Volvo“ ligos - rankinis stabdis, kurio suportai gali užrūdyti net po trumpo nenaudojimo, todėl juos tenka keisti. Pakabos dalys taip pat gali būti brangios.
Kai kurie savininkai pastebėjo, kad variklis gali būti triukšmingas, su vibracija, panašia į dyzelinio variklio, net benzininiais modeliais. Tai gali būti susiję su purvinomis žvakėmis, oro matuoklio ar variklio pagalvių problemomis. Taip pat pasitaiko sunkumų su sankabos ir smagračio derinimu, galimai dėl išsibalansavimo ar pasidėvėjusių paskirstymo velenų.
Kuro sąnaudos gali skirtis priklausomai nuo variklio ir važiavimo stiliaus, tačiau dažnai minima, kad jos yra vidutinės arba šiek tiek didesnės, ypač mieste. Detalių kainos nėra mažos, tačiau jos gali būti ilgaamžės.
Ką pataria ekspertai?
Jei planuojate įsigyti senesnį „Volvo“ ir kasmet nuvažiuojate po 30 000 km ar daugiau, automobilių rinkos žinovai vieningai pataria ieškoti modelių su pirmosios kartos („Euro 3“) varikliais (dažniausiai 120 kW/163 AG be DPF filtro). Nepriklausomai nuo to, kurią kartą pasirinksite, penkių cilindrų „Volvo“ motorai yra itin reiklūs tepalų kokybei. Alyvą būtina keisti laiku (rekomenduojama ne rečiau kaip kas 15-20 tūkst. km) ir naudoti tik gamintojo nurodytą, griežtas specifikacijas atitinkančią (dažniausiai klampumo klasė 0W-30, ACEA A5/B5 standartas) alyvą.
V40 2.0 '97 modelio savininkas patyrė vibracijos problemas, kurios sumažėjo pakeitus sankabą, tačiau smagratis vis tiek gali būti išsibalansavęs. Kiti galimi gedimai - pasidėvėję paskirstymo velenai ar purkštukų problemos.
Renkantis „Volvo V40“ apie 2002 metus, dažnai pastebima, kad automobiliai būna stipriai „padrožti“ arba jų kaina yra nepagrįstai aukšta. Parvežti iš užsienio automobiliai po žiemos taip pat linkę greitai apariūdyti.
„Volvo V40 1.9 TD 66kw 98 metų“ modelio savininkas dvejus metus važinėjo beveik be problemų, atlikdamas tik einamąjį remontą. Variklis nustebino gera trauka, automobilis apibūdinamas kaip smagus ir judrus, tinkantis nedidelio, judraus universalo ieškantiems pirkėjams. Kuro sąnaudos mieste siekė iki 7 litrų.
Kitiems savininkams teko susidurti su rimtesnėmis problemomis. Vienas V40 savininkas laiku nepakeitė pagrindinio diržo, dėl ko per šalčius subyrėjo turbina, o vėliau prasisuko švaistiklių indėklai, teko keisti variklį.
Kiti pastebėjimai:
- Variklis Renuko (kai kuriuose modeliuose) gali būti ne toks patvarus kaip paties „Renault“, tačiau laikui bėgant atrodo, kad jis „geriau stovi“.
- Kai kuriuose modeliuose sunkiai veikia greičių dėžė, ypač bėgių perjungimas, gali būti dėl susidėvėjusios plastikinės įvorės.
- Elektronika dažniausiai veikia be problemų, tačiau pasitaiko išimčių, pavyzdžiui, neveikiantis ventiliatorius ar šviesų perjungimo jungiklis.
- Salonas gali būti ne itin įspūdingas, tačiau medžiagos kokybiškos ir malonios liesti.
- Kėbulas linkęs rūdyti, ypač slenksčiai ir arkinės vietos, tačiau tai gali būti nebrangiai sutvarkyta.
- Automobilis yra stabilus kelyje, patogus, su jautriu vairu.
- Sėdynės - tiek veliūrinės, tiek odinės - yra labai patogios net ir ilguose atstumuose.
„Volvo S40 T4“ benzininio variklio savininkas pastebėjo didelę vibraciją salone, panašią į dyzelinio variklio, net ir esant šiltam orui. Tai gali būti susiję su purvinomis žvakėmis, oro matuoklio gedimu ar variklio pagalvių problemomis. Diagnostika universaliu kompiuteriu gali parodyti apytiksliai gedimo vietą.
Volvo Trucks: kaip veikia naujasis D13TC variklis
Bendras patvarumas ir kainos/kokybės santykis
Apskritai, „Volvo“ automobiliai vertinami kaip patvarūs ir saugūs. Kai kurie savininkai teigia, kad detalės nėra pigios, tačiau jos yra ilgaamžės - pasikeitus vieną kartą, galima pamiršti ilgam. Kiti mano, kad kainos ir kokybės santykis yra vienas geriausių rinkoje. Automobilis yra stabilus kelyje, patogus, su malonia išvaizda ir jautriu vairu. Nepaisant kai kurių specifinių „Volvo“ ligų, daugelis savininkų yra patenkinti savo automobiliais ir juos rekomenduoja.
„Volvo V40 2L. D4 Biturbo 2014m.“ apibūdinamas kaip gražaus dizaino, saugus vidutinės klasės automobilis su galingu 2l varikliu (140kw). Variklis 2 litrų su 180 AG galia - Polestar variklis. Tai labai šaunus automobilis, vairavimo patirtis - tikras malonumas, variklis puikiai atiduoda galią lenkiant. Automobilis išties patrauklus, išorė atrodo puikiai ir moderniai. Važiavimo kokybė gera, tačiau yra iš kietesnės pusės, nes važiuoklė yra iš esmės Ford Focus.
„Volvo V70 3.2 AWD (238 AG)“ modelio savininkas, nors ir turėjo vieną nepatogumą su variklio užvedimu naujam automobiliui, vėliau liko patenkintas - automobilis pravažiavo 46000 km be papildomų problemų. Variklio galia įspūdinga, visi varantys ratai labai padeda važiuojant užmiestyje, ypač per purvą ar sniegą, ir prideda stabilumo kelyje.
Kitas „Volvo V70“ savininkas, turėjęs 2003 m. modelį, buvo labai patenkintas, nuvažiavęs beveik 100000 km be didelių problemų, išskyrus važiuoklės remontą. Tačiau vėlesnės kartos automobilis, įsigytas su 189000 km rida, pareikalavo daug investicijų į remontą vos po 4000 km: teko keisti vairo kolonėlę, remontuoti važiuoklę ir restauruoti turbiną. Labai nepatiko D5 variklio garsas, ypač šaltam, elektroninis stovėjimo stabdis ir nepatogus mygtuku užvedimas. Šis automobilis labiau tinkamas ilgoms kelionėms nei miestui.
„Volvo V70 D2 varikliu (2014 m. modelis)“ apibūdinamas kaip šeimos automobilis su erdviu salonu ir kokybiškomis, lengvai valomomis salono detalėmis. Bagetės dangtis kartais neatsidaro iš pirmo karto. Erzina tai, kad norint pakeisti kuro sąnaudas ir pravaziuotus kilometrus ant spidometro, reikia laukti, kol tai įvyks momentaliai. Taip pat neina rodyti kilometrų ir vidutinių sąnaudų vienu metu.
Lyginant su „Audi B8“, „Volvo V70“ salono kokybė atrodo prastesnė. Sėdynės prasčiau laiko kūną, o visa aplinka atrodo nuobodi. Ne visada užsidaro bagažinės dangtis iš pirmo karto. Irrituoja konsolės valdymas, o priedėlis yra prie porankio, todėl kraunantis navigaciją gali susipinti laidas tarp rankos ir pavarų svirties. Elektrinis rankinis stabdis sunkiai suvokiamas - reikia pagalvoti, ar spausti aukštyn, ar žemyn.
Apibendrinant, „Volvo“ penkių cilindrų varikliai, ypač senesnės kartos dyzeliniai, pasižymi patikimumu ir ilgaamžiškumu. Naujesni modeliai turi daugiau modernių technologijų, kurios gali kelti ir papildomų rūpesčių, ypač jei automobilis nėra tinkamai prižiūrėtas arba naudojami nekokybiški degalai. Svarbu atkreipti dėmesį į automobilio istoriją ir techninę būklę renkantis naudotą „Volvo“.
Kainą atitinkantis automobilis. Važiuoklė kietoka (pas kitus Volvo minkštesnė). Paskutiniai 4 remontai (suma 3300lt) išpuolė per pusės metų laikotarpį. Ir po poros mėn.
Ekonomiškas, patrauklus ir nebrangus universalas. Prižiūrint minimaliai reikalauja išlaidų. Garso izoliacija.
Praktiskas Greitas, Manevringas miesto automobilis. Isvaizdus, gan patogus, patvarus. prastoka Garso izoliacija , ganetinai mazas universalas, variklis lepus kurui. Auto tikrai geras. Kokybe atitinka kaina.
Variklis benzininis, bet ir garsas ir vibracija viduje kaip dyzelio, zvakes suodinos. Kaip motoras nesipurto? Man tas pats pradėjo darytis prieš kokį mėnesį... ranka uzdejus ant variklio jauciasi didesne vibracija nei pas kitus. Zvakes suodinos. Jei liabdos blogai dirbtu rytu kura...O jei oro matuoklis streikuotu tai gestu pastoviai. Serzas isvaziaves, varyk pas mus!!! Domai, nera skirtumo siltas ar saltas, sustojus prie sankryzos jautiesi kaip dyzely..Ir pries salcius buvo tas pats. diagnostika universaliu kompo rodys apytiksliai, ar nepagristos abejones? O jei ne - gal kas žino kur Kaune daro variklių diagnostiką (be Sostenos), ir kad nebūtų kaina žvėriška? suprasta. Kaip motoras nesipurto? Neriuxs pas mane purtosi variklis, turi minciu kazkokiu kad iskart taip paklausei? As nuo isigyjimo kenciu nuo didokos vibracijos... Keistos variklio pagalves - nepadejo. jungta prie kompo ivairiose vietose, tame tarpe pas Stasi - nieko nerasta... Akivaizdziai vibracija sumazejo pasikeitus sankaba. Tai mastau gal kos smagratis issibalansaves. Minciu tai isvis buvo: gal paskirstymo velenai issivaikscioje ir laisvuma turi, gal koks vienas purkstukas labiau pasikishes...
Kėbulas šio automobiliuko fainas ir traukiantis akį. Komfortas jaučiamas ilgesnėse kelionėse. Elektronika laiko neblogai. Važiuoklės kiek silpnokos ir tvarkymas brangokas. Turėjau su 66kw Renault varikliu. Katastrofa, nerekomenduoju niekam nepatvarūs. Per laiką, kurį turėjau šį automobilį teko 2 variklius keisti.
Gana patvarus, ekonomiškas, 85kw turi energijos nemažai. išvaizda gana graži čia kaip kam pagal skoni. Automobilis iš esmės gana nebloga. Mažoka vietos. garso izoliacijos kaip ir nėra viskas barška salonas barškantis. kuro sąnaudos vidurkis tarp 6-7,5 l. Remontas nėra labai brangus generatoriaus diržu ir guoliu keitimas kartu su pompa apie 600lt.
Patikimas automobilis kelionėse. Geras pravažumas žiemą. Pakankamai gražus dizainas kaip 12m. automobiliui. Prastoka garso izoliacija. Kaip 100kW variklis galėtų geriau traukti. Kietoka pakaba. Automobilio gale nedaug vietos keleiviams, automobilis tarp universalo ir sedano. Interjero medžiagos - labai priklauso nuo kompektacijos, o šiuose automobiliuose ji labai skirtinga, galima sakyti kiekvieną pagaminimo mėn. ji bus kitokia. Priekinė panelė plastmasinė, tad ilgainiui ji pradeta braškėti, traškėti, reikia ieškoti ką galimą ikišti į tarpus. Tačiau apdailos detalės kokybiškos, tikrai nelūžta yra patogios, kitaip sakant viska savo vietoje. Automobilio garso izoliacija prastoka. Bendras patvarumas - pakaba pakankamai patvari, variklis nekelia jokių problemų, kėbulas taip pat atsparus rūdims, nors mieste galima pamatyti modelių iki 2000m. kurie suvalgyti rūdžių. Kuro sąnaudos - mano 2.0L 100kW mieste su benzinu ryja 10L. su dujomis 11.5L važinėjant ne pensininko rėžimu. Eksploatavimo kaina - kainos protingos, tačiau nėra mažos. Per 2 metus eksploatacijos pasikeičiau. Sankaba - 1400LT su keitimu. Dar laukia priekiniai stabdžių diskai ~500LT su keitimu. Visas detales dedu tik vokiškas patikimų ir žinomų firmų. Jeigu viska dėti kinietiškai, tai kainas galima dalinti perpus.
Vid. Dirbtinės odos sedynes megsta paplysti. Dalys ne is pigiuju, bet keisti reikia retai. Super mašina, kokybiška, patvari, geras variklis.
Labai patogios sėdynės, labai patogi ilgose kelionėse, gerą garso kokybę. 175ag variklis + 6 bėgių mechanika labai ekonomiškas.
Labai ekonomiskas ir gana vikrus. vaziuojant 90 - 100km/h sunaudoja apie 4.2ltr dyzelio.
tags: #volvo #t4 #variklis #atsiliepimai