Eismo įvykis - tai nelaimė, kurios metu nukenčia žmonės ar turtas. Tokie įvykiai gali turėti skaudžių pasekmių, todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai elgtis įvykus avarijai.
Vairuotojų atsakomybė ir Kelių eismo taisyklių svarba
Vairuotojai dažnai pamiršta, kad vairavimas - labai atsakingas dalykas. Ir net menkiausia klaida gali virsti tragedija. Svarbiausia vairuojant - atidumas. Jeigu kyla nors menkiausia abejonė, manevro daryti negalima. Skubėjimas, nuovargis, susierzinimas - esą „kiek galiu vilktis iš paskos, aplenksiu kuo greičiau“ - taip pat daro savo.
Pavojingas lenkimas, išvažiavimas į priešingą eismo juostą ir susidūrimas su kita transporto priemone per ketverius metus lėmė 187 žmonių žūtį ir sužalojo daugiau nei 1700.
Naujasis administracinių teisės pažeidimų kodeksas, įsigaliosiantis nuo kitų metų balandžio, numato, kad už pavojingą lenkimą netgi gali būti atimtas vairuotojo pažymėjimas. Tačiau viena svarbiausių priemonių - vairuotojų sąmoningumo kėlimas. Vien baudimais situacijos nepakeisime.
Puikus pavyzdys yra Skandinavija, kuri laikoma brandžiausia vairuotojų visuomene. Tai nereiškia, kad Skandinavijos šalyse nebūna skaudžių avarijų, tačiau iki skandinavų mums dar toli. Bet kažką daryti būtina. Aš visada sakau, kad geriausia yra pradėti nuo savęs. Jei šalia sėdintys vaikai mato, kad tėvas ar mama grubiai pažeidinėja kelių eismo taisykles, tikėtina, kad jie užaugę elgsis taip pat. Jei matai kelyje agresyviai besielgiantį vairuotoją, tai nereiškia, kad turi elgtis taip pat agresyviai. Kur kas protingiau tokiam užleisti kelią. Sąmoningumo kėlimas yra ilgas procesas. Kita vertus, dabar situacija mūsų keliuose yra kur kas geresnė negu prieš 10 metų, tai rodo ir statistika.
Švedai siekia nulio - t. y. nulinio mirčių eismo įvykiuose. Mūsų tokia siekiamybė taip pat.
Veiksmai įvykus eismo įvykiui
Daugybė žmonių bent kartą gyvenime yra sukėlę eismo įvykį arba į jį patekę. Tuo metu, net jei nėra sužeistų asmenų, gali ištikti nemenkas stresas: puoli galvoti, kas kaltas dėl įvykio, apžiūrinėti avarijos padarinius, paskubomis ieškoti savo dokumentų, o mintyse jau kalkuliuoji, kiek atsieis automobilio remontas. Šioje suirutėje dažnas padaro tokių klaidų, po kurių gali tekti ne tik patiems be kaltės susimokėti už sugadintų mašinos dalių taisymą, bet ir turėti kur kas rimtesnių nemalonumų.
1. Saugumo užtikrinimas ir aplinkybių fiksavimas
Įvykus eismo įvykiui, būtina užtikrinti saugumą: įjunkite avarinę signalizaciją ir pastatykite avarinio sustojimo ženklą. Gyvenamajame punkte jis statomas 15 metrų atstumu nuo transporto priemonės, o už jo ribų - mažiausiai 30 metrų. Nekonfliktuokite su kitais eismo įvykio dalyviais ir nepanikuokite.
Jei yra sužeistųjų, nedelsdami iškvieskite greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Nepasiduokite grasinimams ar įtikinėjimams išsiaiškinti savarankiškai - visada privalote kviesti policiją, kad būtų nustatytas avarijos faktas ir užfiksuota žala.
Prieš atvykstant policijai, nejudinkite automobilių. Jei įmanoma, užrašykite visą padarytą žalą ant popieriaus lapo ir paprašykite liudininkų jį pasirašyti. Tai vėliau galite pridėti prie protokolo. Būtinai padarykite kelias nuotraukas ir užsirašykite avarijos liudininkų kontaktus.
Atvykus policijai, būkite aktyvus ir nepalikite inspektoriaus vieno su kaltininku. Mandagiai prašykite inspektorių apžiūrėti automobilį ir užfiksuoti padarytą žalą. Sudarydami protokolą įsitikinkite, kad visa žala yra užfiksuota. Jei inspektorius neatsižvelgia į jūsų pastabas, perspėkite jį ir surašykite savo nuomonę apie tai protokole. Patartina, kad inspektorius užfiksuotų ir galimą paslėptą žalą.
Užsirašykite informaciją apie kitą eismo įvykio dalyvį: vardą, adresą, įmonės pavadinimą. Gaukite policijos avarijos analizės pažymėjimą.
2. Eismo įvykio deklaracijos (EĮD) pildymas
Eismo įvykio deklaracija pildoma, kai nėra žuvusių ar sužeistų asmenų, visi su eismo įvykiu susiję dalyviai yra įvykio vietoje ir sutaria dėl aplinkybių bei atsakomybės. Teisės aktai numato tris galimybes: pildyti EĮD, situaciją nubraižyti ir aprašyti ant švaraus popieriaus lapo, arba kviesti policiją. Neužfiksavus eismo įvykio tinkamai, žala nebus atlyginta.
Ekspertai pataria namuose užpildyti bandomąją eismo įvykio deklaraciją - nesvarbės, ar tai būtų popierinė, ar elektroninė forma. Elektroninę mokomąją versiją galima rasti LR transporto priemonių draudikų biuro svetainėje. Tai paprastas žingsnis, tačiau jis suteikia didesnį pasitikėjimą savimi, kai realioje situacijoje tenka imtis veiksmų.
Prieš patraukiant automobilius, nufotografuokite įvykio vietą ir užpildykite svarbiausias deklaracijos dalis: įvykio datą, laiką, aplinkybes, eismo įvykio schemą, automobilių ir vairuotojų duomenis bei nurodykite, kuris vairuotojas yra kaltas dėl įvykio.
Elektroninė deklaracija yra puikus įrankis, padedantis išvengti klaidų, kurios gali atsirasti pildant popierinę deklaraciją. Tačiau svarbu žinoti, kad naudojant el. deklaraciją automobilių patraukti negalima, kol nėra užpildyta visa deklaracija.
Pildant popierinę EĮD vis dar pasitaiko daug atvejų, kai ji pildoma netiksliai, nepakankamai išsamiai, praleidžiant ir nepildant EĮD laukelių. Pavyzdžiui, nukentėjęs asmuo, įkalbinėjamas kaltininko, sutinka įrašyti į EĮD netikslią eismo įvykio datą ir laiką. Tokia situacija pasitaiko, kai kaltininkas yra neapsidraudęs, draudžiasi po eismo įvykio ir prašo nukentėjusio asmens pavėlinti eismo įvykio laiką.
Draudimo bendrovė, gavusi informaciją apie eismo įvykį, imasi jo aplinkybių tyrimo. Kaltininkui neteikiant pranešimo apie eismo įvykį, informacija, kuri gali būti reikšminga objektyviai įvertinant eismo įvykio aplinkybes, žalos administravimo procesas bei nukentėjusio asmens patirtos žalos atlyginimas gali užtrukti.
Apie eismo įvykį reikia pranešti draudimo bendrovei ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo įvykio dalyvis yra dėl jo atsakingas. Galimas atvejis, kai abu eismo įvykio dalyviai įvertina, kad kiekvienas iš jų yra atsakingas dėl sukelto eismo įvykio. Tokiu atveju irgi galima pildyti EĮD, tiesiog abu eismo įvykio dalyviai pasirašo EĮD 14 laukelyje, kiekvienas pripažindami savo kaltę. Pasak specialisto, dėl žalos atlyginimo šie asmenys, kaip nukentėjusieji, gali kreiptis į vienas kito draudimo bendroves. Abipusės kaltės atveju atsakomybė įprastai dalinama 50/50 ir kiekvienam iš eismo įvykio dalyvių atlyginama 50 proc. patirtos žalos.
Jei eismo įvykis sukeltas su TP junginiu ir eismo įvykio metu šio TP junginio velkamoji dalis - priekaba ar puspriekabė - neatsikabino, pildant EĮD, būtina nurodyti velkančiosios (tempiančiosios) TP duomenis - markę, modelį, valstybinį numerį, draudimo duomenis, nes sujungtų TP atveju dėl žalos atlyginimo atsakinga yra velkančiosios (tempiančiosios) TP draudimo bendrovė arba Biuras, jei velkančioji TP nedrausta.
Pasitaiko, kad kaltininkas EĮD nurodo netikslius draudimo duomenis - įrašo ne jį apdraudusios draudimo bendrovės pavadinimą, bet draudimo tarpininko (brokerio), nenurodo draudimo liudijimo numerio, galiojimo termino. Ypač aktualu, kad atveju, kai kaltininkas vairuoja ne lietuviškos registracijos TP, būtų nurodomas tikslus kaltininko TP valst. numeris.
3. Tinkamas eismo įvykio schemos braižymas
Viena dažniausių klaidų pildant eismo įvykio deklaraciją yra netinkamai nubraižyta eismo įvykio schema. Ekspertas Raimondas Bieliauskas pataria, kad schemoje svarbu pavaizduoti ne tik kelio fragmentą, kuriame avarija įvyko, bet ir platesnį vaizdą - pagrindinius kelio ženklus, šviesoforo signalus, visą sankryžą, įsukimus bei eismo juostų ribas. Kuo tiksliau pateikiamos visos detalės, tuo mažiau lieka neaiškumų.
Kitu dažnu vairuotojų daromu nusižengimu yra automobilių pavaizdavimas tokioje padėtyje, kokioje jie atsidūrė jau po smūgio. Vis tik, anot R. Bieliausko, schemoje turėtų būti užfiksuotas pats susidūrimo momentas, o ne jo pasekmės.
Braizydami schemą vairuotojai taip pat dažnai pamiršta nurodyti automobilių judėjimo kryptis. Nepažymėjus, į kurią pusę kuris automobilis judėjo iki susidūrimo, iš eismo įvykio schemos dažniausiai - jokios naudos. Atrodytų smulkmena, tačiau labai svarbi.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl eismo įvykių schemos nubraižomos neteisingai ar netiksliai, yra vairuotojų stresas, išgąstis ar šoko būsena. Neretai vienas iš eismo įvykio dalyvių netgi specialiai bando pasinaudoti kito patiriamu stresu ir siekia užpildyti eismo įvykio deklaraciją bei nubraižyti avarijos schemą savo naudai.
Į eismo įvykį patekę vairuotojai neturėtų pasiduoti spaudimui pildyti eismo įvykio deklaraciją skubotai, sutikti su ginčytinais vertinimais ir situacijos interpretacijomis. Jei jaučiamas didelis stresas ar išgąstis, patartina paprašyti draugų ar artimųjų, kad šie atvyktų į eismo įvykio vietą ir padėtų užpildyti visus dokumentus. Tiesa, deklaraciją užpildyti ir ją pasirašyti bet kokiu atveju turi patys eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai. Niekuomet nereikėtų pulti į paniką, prarasti šalto proto. Galiausiai, jei kyla kokių nors abejonių ar nesutarimų, visuomet galima išsikviesti policijos pareigūnus.
Prevencinės priemonės ir vairuotojų sąmoningumo kėlimas
Planuokite savo kelionės laiką ir stenkitės išvykti anksčiau, ypač jei kelionė vyksta intensyvaus eismo metu. Venkite kelionių tamsiu paros metu, ypač užmiestyje, kur matomumas yra ribotas, o sąlygos gali būti pavojingesnės. Taip pat prieš kelionę patikrinkite savo automobilio būklę - padangų slėgį, alyvos lygį, apšvietimą ir kitus esminius techninius dalykus. Tai paprasti, bet būtini veiksmai, kurie padės išvengti nemalonių situacijų, kaip, pavyzdžiui, gedimų kelyje.
Kai eismas tampa itin intensyvus, vairuotojai dažnai praranda budrumą ir tai gali sukelti rimtų pasekmių. Pasak vairavimo mokytojos Olgos Židovlenkovos, spūstys - ne laikas atsipalaiduoti. Dažnos avarijos įvyksta, kai vairuotojai nesureaguoja į netikėtą stabdymą ar paskutinę akimirką persirikiuojančius automobilius. Norint išvengti tokių situacijų, svarbu stebėti ne tik priešais važiuojantį automobilį, bet ir bendrą eismo situaciją. Posūkių signalų naudojimas yra būtinas kiekviename manevre, nes kiti vairuotojai negali numatyti jūsų veiksmų. Be to, draugiškas elgesys, pavyzdžiui, leidimas persikelti iš besijungiančios juostos, padeda palaikyti sklandų eismo judėjimą net intensyviausiu metu.
Didelė dalis automobilių savininkų daro klaidą bandydami „išspręsti problemą vietoje“ nesikreipiant į policiją ir draudimo tarnybas. Kartais žala automobiliui gali būti daug didesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ekspertai pabrėžia, kad iš anksto pasiruošus galima sumažinti nelaimių riziką ir išvengti papildomų trikdžių kelyje.
Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net nesusimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme yra atskirai įtvirtinta draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų.
Atsižvelgiant į dabartinę eismo situaciją, nepatyrusius ir tiesiog neatsargius vairuotojų skaičius daugėja, kiekvienas automobilis anksčiau ar vėliau patenka į eismo įvykį (avariją). Čia pateikiame veiksmų seką, kaip elgtis patekus į eismo įvykį.
Veiksmų seka avarijos metu:
- Įjunkite avarinę signalizaciją, pasistenkite išlaikyti savitvardą ir neprarasti kontrolės.
- Pastatykite avarinio sustojimo ženklą (trikampį).
- Nekonfliktuokite su kitais eismo įvykio dalyviais ir nepanikuokite.
- Jei yra sužeistųjų, iškvieskite greitąją pagalbą.
- Būtinai paskambinkite policijai, kad nustatytumėte avarijos faktą ir užfiksuotumėte žalą.
- Prieš atvykstant policijai, nejudinkite automobilių.
- Jei bus galimybė, prieš atvykstant pareigūnams užrašykite visą padarytą žalą ant popieriaus lapo ir paprašykite liudininkus ją pasirašyti.
- Nufotografuokite įvykio vietą.
- Užrašykite avarijos liudytojų kontaktus.
- Atvykus policijai, būkite aktyvus ir nepalikite inspektoriaus vieno su kaltininku, mandagiai prašykite užfiksuoti padarytą žalą.
- Sudarydami protokolą įsitikinkite, kad visa žala yra užfiksuota.
- Užsirašykite informaciją apie kitą pusę (vardas, adresas, įmonės pavadinimas).
- Gaukite policijos avarijos analizės pažymėjimą.
- Užpildžius dokumentus, ne vėliau kaip per 3 dienas kreipkitės į savo draudiką ir informuokite apie eismo įvykį.
Daugelio automobilių savininkų klaida yra bandymas „išspręsti problemą vietoje“ nesikreipiant į policiją ir draudimo tarnybas. Kartais žala automobiliui gali būti daug didesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ekspertai pabrėžia, kad iš anksto pasiruošus galima sumažinti nelaimių riziką ir išvengti papildomų trikdžių kelyje.
BTA ekspertas Andrius Žiukelis siūlo dar prieš išvažiuojant į kelią susipažinti su eismo įvykio deklaracijos pildymo tvarka. Šis paprastas žingsnis leidžia jaustis užtikrinčiau, jei avarijos situacijoje tenka greitai reaguoti. Ekspertas taip pat teigia, kad svarbu suplanuoti kelionės laiką, vengti tamsaus paros meto ir patikrinti automobilio techninę būklę - padangų slėgį, alyvos lygį, apšvietimo sistemą. Šie veiksmai gali užkirsti kelią ne tik avarijoms, bet ir gedimams kelyje.
Jeigu vis dėlto įvyksta avarija, pirmasis žingsnis yra užtikrinti savo ir kitų saugumą. Ekspertai primena, kad reikia įjungti avarinius žibintus, apsivilkti ryškiaspalvę, šviesą atspindinčią liemenę ir vengti stovėti tarp susidūrusių automobilių, nes kitos transporto priemonės gali atsitrenkti į stovinčias ir sukelti papildomų pavojų. Labai svarbu nufotografuoti įvykio vietą, įskaitant automobilių padėtį ir jų santykį su kitais objektais, pavyzdžiui, kelio ženklais ar pastatais. Šie duomenys bus naudingi ne tik pildant deklaraciją, bet ir sprendžiant galimus ginčus.
Policija turėtų būti kviečiama tik tuomet, kai avarijos metu sužeidžiami žmonės arba kai vairuotojai nesutaria dėl įvykio aplinkybių. A. Žiukelis pabrėžia, kad objektyvus situacijos vertinimas ir kaltės pripažinimas gali padėti išvengti policijos įsikišimo ir sutaupyti laiko. Vis dėlto, jei kyla abejonių, galima kreiptis į artimuosius ar draugus, gerai išmanančius KET, arba tiesiog iškviesti pareigūnus, kurie objektyviai įvertins situaciją ir padės priimti tinkamą sprendimą.
Kalbant apie automobilių patraukimą iš įvykio vietos, taisyklės yra aiškios: naudojant elektroninę deklaraciją, transporto priemonės negali būti judinamos, kol forma nėra visiškai užpildyta. Tuo tarpu popierinės deklaracijos atveju automobilius galima patraukti tik užpildžius pagrindinius duomenis, tokius kaip įvykio data, laikas, aplinkybės, eismo įvykio schema ir vairuotojų bei automobilių informacija. Likusią informaciją galima pildyti jau patraukus automobilius į saugią vietą, pavyzdžiui, kelkraštį. Tokie veiksmai padeda išvengti klaidų, kurios gali atsirasti dėl streso ar skubėjimo.
Ekspertai pabrėžia, kad šaltas protas ir racionalus požiūris yra pagrindiniai sąjungininkai sudėtingose situacijose, leidžiantys išvengti bereikalingų konfliktų ir užtikrinantys, kad įvykis būtų išspręstas greitai ir efektyviai.
tags: #vos #nepadariau #avarijos