Giminystės laipsniu atskiriame nutolimo lygį. Giminaičiai - du ar daugiau žmonių, susietų kraujo giminyste. Tiesioji giminystės linija - giminystės ryšių sistema tarp protėvio ir jo palikuonių - proseneliai, seneliai, tėvai, vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai ir t.t.). Kai linija eina iš palikuonio į protėvį, ji vadinasi tiesioji aukštutinė giminystės linija (vaikaičiai, vaikai, tėvai, seneliai ir t.t.), o kai ji eina iš protėvio į palikuonį, ji vadinasi tiesioji žemutinė giminystės linija (seneliai, tėvai, vaikai, vaikaičiai ir t.t.). Šoninė giminystės linija - giminystės ryšių sistema tarp giminaičių, kilusių iš bendro protėvio. Tokią sistemą sudaro broliai ir seserys, pusbroliai ir pusseserės, dėdės arba tetos ir sūnėnai arba dukterėčios ir t.t. Giminystės laipsnis - skaičius gimimų, kurie sieja giminaičius, išskyrus bendro protėvio (protėvių) gimimą.
Šiandien mažai kas prisimena visus giminystės ryšius nusakančius žodelius, gal tik artimiausių šeimos narių: brolių, brolienių, uošvių, dėdžių. Mūsų tautos giminystės žodynas labai turtingas, visose kitose šalyse šeimos nariai apibrėžiami keliais žodžiais - pusbroliai ir tetos, dėdės. Giminės medžio įrašuose savo giminaičius galime įvardinti giminingumo prierašais. Pavyzdžiui: Petro sesuo Ona jo žmonai yra moša, Onos sūnus Jonas jos broliui Petrui - seserėnas. Kaip mes trumpai galime apibūdinti antros eilės giminaitį? Kas mums vieno iš tėvų pusbrolio ar pusseserės duktė; senelio ar senelės brolio ar sesers anūkė? Bandome įsivaizduoti tokį giminystės saitu susijusį asmenį ir rasti jam trumpą apibūdinimą.
Pavardės keitimas po vestuvių
Dėl pavardės keitimo po vestuvių neretai kyla klausimų: kokią pavardę po santuokos rinktis. Ar galima pasilikti mergautinę pavardę, kokie pavardės keitimo dokumentai, per kiek laiko reikia pasikeisti dokumentus po vestuvių ir pan. Taigi, jei vestuvių metu nusprendėte priimti partnerio pavardę ar pasilikti savąją bei papildomai priimti partnerio pavardę, jums teks pasikeisti asmens dokumentus. Galioja tam tikros pavardės keitimo po santuokos taisyklės. Dalijamės praktine informacija, kurią reikėtų žinoti.
Moters pavardė po santuokos: sudarymo taisyklės Lietuvoje
Pavardės keitimo po vestuvių taisykles prižiūri Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) ir Teisingumo ministerijos įsakymai. Dėl pavardžių konstravimo kiekvieną porą individualiai gali konsultuoti Civilinės metrikacijos skyriaus specialistai. Taigi, jei aktualus moters pavardės keitimas po santuokos, populiariausias pavardės keitimo variantas - pasirinkti pavardę su galūne -ienė. Kaip alternatyvą galima pasirinkti pavardę su galūne -ė, taip nenurodant savo šeiminės padėties. Pavardės keitimas po vestuvių gali būti ir toks, kad moteris pasilieka mergautinę pavardę, bet pridedama ir vyro pavardė. Tuomet jos rašomos per brūkšnelį. Vyro pavardė gali būti su galūne -ienė arba -ė.
Vieninteliu atveju moters ir vyro pavardės gali sutapti, jei vyro pavardė baigiasi galūne -ė, pavyzdžiui, Paukštė ar Širšė. Moterims pasirinkti galūnės su -a ar -o, kaip ir vyro - beveik nėra galimybių, nebent bandoma įrodyti, kad tai nelietuviška pavardė. Primename, kad ne tik moterims aktualus pavardės keitimas po santuokos - vyras irgi gali priimti žmonos pavardę. Tuomet moters pavardė iš mergautinės tampa ta pati, tik su galūnėmis -ienė arba -ė.
Kada pasikeisti dokumentus pakeitus pavardę po santuokos?
Po santuokos įregistravimo pasikeitus pavardei, galiojantys teisės aktai nenumato konkretaus termino, per kurį būtina pasikeisti turimus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (pasą, asmens tapatybės kortelę), kai pasikeičia asmens pavardė. Prisiminkite: kol nepakeisti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, tol Lietuvos Respublikos gyventojų registre, kur jūsų pavardė buvo iškart pakeista įregistravus santuoką, ir jūsų turimuose dokumentuose šie asmens duomenys skiriasi. Šie nesutapimai gali sukelti nepatogumų, todėl rekomenduojama asmens dokumentus pasikeisti kuo greičiau, o kol jie nepakeisti - kartu su nepakeistu asmens dokumentu, prireikus, pateikti ir pavardės pasikeitimą liudijantį dokumentą, t.y. santuokos liudijimą.
Kol nepasikeisite dokumentų, nauja pavardė po vestuvių neatsispindės ir Gyventojų registre. Asmens duomenys iš Gyventojų registro teikiami, vadovaujantis duomenų teikimo sutartimis, kuriose dažniausiai pavardės yra teikiamos tokios, kokios yra įrašytos galiojančiuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (pase, asmens tapatybės kortelėje, leidime gyventi), todėl turite turėti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame įrašyta naujoji pavardė.
Jei santuoka sudaryta užsienio valstybėje, pirmiausia turite kreiptis į Civilinės metrikacijos įstaigą (jei esate Lietuvoje) arba į Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą (jei esate užsienyje). Tik tuomet galėsite kreiptis dėl naujo asmens dokumento.
Išimtys ir alternatyvos
Iki šiol moterys, norinčios pase įsirašyti vyro pavardę, kuri baigtųsi raide -a, to padaryti negali. Kalbos komisija aiškina, kad norint keisti pavardžių rašybą išimčiai patvirtinti reikalingi svarūs argumentai. Žygimanto pavardė tokia pati, kaip ir jo senelio, ir baigiasi raide -a. Kai vilnietis susiruošė vesti, tikėjosi, kad ir jo išrinktoji gaus tokią pačią pavardę. Deja, Civilinės metrikacijos skyriuje laukė nemaloni staigmena - pasirodo, sutuoktinės pavardė, laikantis nusistovėjusios tvarkos, privalo baigtis arba raide -ė, arba galūne -ienė. Žygimanto šeima šią problemą sprendžia paprastai - oficialiuose dokumentuose su žmona pavardes įrašė taip, kaip reikalauja tvarka, o visur kitur pora prisistato vienoda pavarde.
„Kiekvienam modernesniam žmogui, jaunesniam žmogui, ypač moteriai, jaunai moteriai, na, gražu būtų turėti pavardę Aušra. Tai tikrai labai gražiai skamba, bet, deja, vieninteliai du pasirinkimo variantai yra arba Aušrė, arba Aušrienė. Pripažinkime, Aušrė skamba tikrai ne taip grakščiai. Civilinės metrikacijos specialistai sako, kad moterų, norinčių įgyti sutuoktinio pavardę, kuri baigiasi raide -a, nėra daug. „Mes išaiškiname, koks yra teisinis reglamentavimas, kad moteris po santuokos gali pasirinkti pavardę su galūne- ė arba -ienė arba pasirinkti mergautinę pavardę. Jeigu su mūsų tokiu sprendimu nesutinka, tai turi teisę kreiptis į teismą. Kalbos komisija aiškina, kad pavardžių sudarymo sistema turi labai seną tradiciją, kuri ir diktuoja tvarką, jog vyro ir moters pavardės turi skirtis. „Kai mes kalbame apie tokias pavardes, kaip Aušra, Tyla, Razma, mes turime kitą išimtį ir siūlome dar vieną išimtį, kuri iš esmės neatitinka esamos sistemos. Bet kurią sistemą galima keisti ir komisija tą supranta. Teisininkų nuomone, valstybė per daug kišasi į piliečių asmeninį gyvenimą ir neleisdama laisvai rinktis asmenvardžio, galbūt pažeidžia žmogaus teises. Pavardžių sudarymo sistemą imasi keisti Seimas. „Galima ir VLKK sprendimu spręsti ir ieškoti tų kitų būdų, kaip sudaryti dar vieną galimybę. Ji jokiu būdu nebus privaloma, tai tik nedidelė dalis žmonių pasirinks, bet jie pasirinks ir jiems nukris tas rūpestis nuo galvos“, - teigia Seimo narė I. Europos žmogaus teisių teismas ne kartą yra pasisakęs, kad asmens tapatybė, asmenvardžiai, yra neliečiami.
Retesnių XVII - XX a. Moterų pavardės keičiamos (suteikiamos) vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. Nr. N-2(87) nutarimu ,,Dėl moterų pavardžių darymo“, kuriame nenumatyta, kad moteris gali turėti vyriškos formos pavardę (jei abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai). Tačiau yra išimtis, kuomet vyriškos pavardės įgyjimas sutampa su įstatymu ir tampa leistinas. Pavyzdžiui, vadovaujantis minėtu nutarimu jei vyro pavardės galūnė yra -ė, pavyzdžiui Lapė, tuomet ir moteris, keisdama savo pavardę ir nenorėdama atskleisti savo šeiminės padėties, gali pasirinkti galūnę -ė. Kiti galimi pavardės keitimo variantai pasirinkti vyriškosios pavardės formos neleidžia. Tokių būdų yra keli: vyro pavardės pasirinkimas pridedant priesagą -ienė, -(i)uvienė bei galimybė pasirinkti dvigubą pavardę, pasiliekant iki santuokos buvusią pavardę ir prie jos pridedant po santuokos pasirinktą pavardę. Pavyzdžiui, iki santuokos moters pavardė buvo Vaitiekaitė, o sutuoktinio Valančius, tuomet pasirinkus šį pavardės keitimo būdą po santuokos pavardė galėtų būti Vaitiekaitė - Valančienė, arba Vaitiekaitė - Valančė. Tokiu būdu išlaikomas moters identitetas, be to, jei moteris išteka už užsieniečio yra galimybė pasirinkti jo pavardės formą, tačiau ji taip pat rašysis kartu su ikisantuokine moters pavarde. Pažymėtinas ir itin retas, tačiau pasitaikantis pavardės keitimo būdas kai vyras perima moters tėvo pavardę, o moteriai ištekėjus ji pasirenka šios pavardės formą su galūne - iene ar kita. Jei vyro pavardė yra nelietuviškos kilmės, tuomet moterų pavardės, vedamos iš nelietuviškos kilmės vyro pavardės, gali būti sudaromos laikantis tos kalbos, iš kurios kilusi vyro pavardė, taisyklių. Pavyzdžiui, vyro pavardė Fedjedjevas: atsižvelgiant į pavardės rusišką vyro pavardės kilmę moters pavardė bus Fedjedjeva. Pasirinkus dvigubą pavardę pavardė galėtų būti, pvz., Vaitčiūtė-Fedjedjeva. Jei vyro pavardė yra nelietuviškos kilmės ir nesugramatinta, t. y. be lietuviškos galūnės, vyro motinos ir giminės moterų pavardės taip pat, pavyzdžiui pavardė Maier: atsižvelgiant į nelietuvišką pavardės kilmę, giminės moterų pavardžių rašymo tradiciją ir žmonos pageidavimą, žmonos pavardė gali būti negramatinama, t. y. Meier arba Vaitčiūtė-Maier. Žinoma, asmens pageidavimu pavardės gali būti sudaromos ir pagal lietuvių kalbos taisykles, pvz., Maierienė. Atsakant į Jūsų klausimą taip pat svarbu pažymėti, kad abiems sutuoktiniams esant Lietuvos Respublikos piliečiams ne tik reikia vadovautis aukščiau nurodytu nutarimu, bet ir atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes - santuokos sudarymą užsienio valstybėje. Tokiu atveju rekomenduotina atkreipti dėmesį į po santuokos pakeistos pavardės abėcelines raides, kadangi nesant jų lietuvių abecelėje, raidė gali būti pase ar santuokos liudijime gali būti pakeista (pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2013, kurioje iš vyriškos pavardės su raide W, moters pavardę pakeitė į raidę V). Atkreipiame dėmesį, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais - tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.
