Istorija pasakoja apie Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos, vienos seniausių ir garbingiausių ugdymo įstaigų Lietuvoje, ilgą ir turiningą kelią. Gimnazija įkurta 1915 m. spalio 9 d. ir iš pradžių vadinosi „Jono Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir Povilo Gaidelionio Vilniaus lietuvių gimnazijos kurso pamokos“. Direktoriumi paskirtas lietuvių kalbos mokytojas Mykolas Biržiška, o oficialiai pedagogų sudėtį patvirtino Lietuvių mokslo draugija, kuriai vadovavo dr. Jonas Basanavičius, taip pat skyręs finansavimą.
Iš pradžių pamokos vyko lietuvių kalba vieno vilniečio turtuolio Pimenovo name, tuometinėje Didžiojoje Pohuliankos gatvėje, 14 bute. Gimnazija buvo griežtai lietuviška, visus dalykus dėstydama lietuvių kalba, ir tuo skyrėsi nuo kitų tuo metu įsteigtų lietuviškųjų gimnazijų. 1915 m. spalio 18 d. prasidėjo pamokos, o gruodžio 22 d. gimnaziją ėmė globoti „Ryto“ draugija, nuo tada ji buvo vadinama „Ryto“ draugijos Vilniaus lietuvių gimnazija.
Dėl sparčiai plečiantis mokyklai, „Ryto“ draugija nebegalėjo jos išlaikyti savo lėšomis, todėl 1918 m. lapkričio 27 d. perdavė ją vyriausybės žinion. 1918 m. gruodžio 1 d. Švietimo ministerija mokyklą pavadino „Pirmąja Vilniaus vyrų gimnazija“ ir perkėlė į tinkamesnes patalpas dabartinėje Vilniaus Muzikos akademijoje. 1921 m. rugpjūčio 22 d. „Pirmoji Vilniaus vyrų gimnazija“ pedagogų tarybos posėdyje pavadinta Vytauto Didžiojo gimnazija.
Tačiau lenkų okupacinė administracija nuolat diskriminuodavo gimnaziją. 1921 m. spalio 1 d. okupantai įsiveržė į tuometines gimnazijos patalpas (A. Mickevičiaus g. 38) ir jėga išvarė pedagogus bei mokinius į gatvę. Praėjus 15 dienų, gimnaziją priglaudė žydų visuomenės veikėjai jų realinėje gimnazijoje (Arklių g. 1). Dėl nepalankių darbo sąlygų žydų gimnazijoje 1921 m. gruodžio 1 d. M. Biržiška išnuomojo patalpas Pilypo g. 1922 m. okupantai ištrėmė gimnazijos direktorių M. Biržišką. Jo vietą užėmė Marcelinas Šikšnys, jau pagarsėjęs kaip rašytojas, dramaturgas ir pedagogas.
1931 m. Vytauto Didžiojo gimnazija persikėlė į erdvų Konstantino Stašio namą A. Jakšto gatvėje 5. 1940 m. Lietuvos Švietimo ministerijos nurodymu Vytauto Didžiojo gimnazija buvo padalinta į dvi dalis: berniukų gimnazijai paliktas Vytauto Didžiojo vardas, o atskiroji mergaičių klasių dalis tapo atskira Birutės vardo gimnazija.
1942 m. hitlerininkai išvarė Vytauto Didžiojo gimnaziją į Didžiąją g. 32. Tuomet šiai mokyklai teko ieškoti prieglobsčio amatų mokykloje (Pamėnkalnio g.). 1944 m. bolševikų valdžia atėmė garbingą Vytauto Didžiojo gimnazijos vardą, mokykla pavadinta I berniukų gimnazija. 1945 m. pradžioje berniukai pradėjo mokytis po pietų Vilniaus II-ojoje mergaičių gimnazijoje (Šv. Ignoto g.). 1946 m. I berniukų gimnazija buvo perkelta į ankstesnes patalpas (Didžioji g. 32). 1949 m. ji buvo reorganizuota ir pavadinta Vilniaus I vidurine mokykla.
Vėliau, 1957 m. gruodžio 14 d., mokykla patyrė dar vieną pokytį. Nuo 1983 m. mokykla perkelta į buvusios gudų, vėliau rusų mokyklos patalpas - Aušros Vartų g. 23. 2000 m. mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. 2005 m. rugsėjo 1 d. įvyko svarbus reorganizacijos etapas, kurio metu mokykla buvo reorganizuota į Antano Vienuolio pagrindinę mokyklą ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją, kuri persikėlė į dabartines patalpas Augustijonų g. Šiandien Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija tęsia savo garbingas tradicijas, išlaikydama aukštą ugdymo kokybę ir puoselėdama lietuviškumo dvasią.
Gimnazijos istorija neatsiejama nuo jos steigėjų ir direktorių indėlio. Mykolas Biržiška, kaip pirmasis direktorius, sukvietė lietuviškai kalbančius ir galinčius mokyti žmones, taip užtikrindamas lietuviško švietimo plėtrą. Marcelinas Šikšnys, pakeitęs M. Biržišką, tęsė jo darbą, prisidėdamas prie gimnazijos vystymosi. Vėliau, ilgus metus gimnazijai vadovavo ir ją garsino tokie direktoriai kaip Kazys Trukanas, kurie prisidėjo prie jos prestižo ir veiklos.
Gimnazija visada buvo lietuvybės židinys, puoselėjantis tautines vertybes ir kultūrą. Jos istorija atspindi sudėtingus Lietuvos istorijos laikotarpius, tačiau visada išliko ištikima savo misijai - ugdyti jaunąją kartą ir puoselėti lietuvišką žodį.
Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija: pirmoji lietuviška gimnazija pajūryje
Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija, įsikūrusi S. Daukanto g. 31, yra pirmoji lietuviška gimnazija Klaipėdos mieste. 1922 m. balandžio 20 d. įsteigta pirmoji lietuvių gimnazija Klaipėdoje, o 1930 m. jai suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. 1934 m. pastatyti gimnazijos rūmai pagal Herberto Reismano projektą.
II Pasaulinio karo metais gimnazija buvo evakuota į Palangą. 1955-1996 m. gimnazija vadinta Kristijono Donelaičio vidurine mokykla. 1996 m. gimnazijai grąžintas Vytauto Didžiojo vardas. 2000 m. kovo 10 d. iškilmingai pažymėtos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 10-mečio ir Vytauto Didžiojo vardo suteikimo pirmajai lietuvių gimnazijai Klaipėdoje 70-mečio sukaktys. Šiuo metu gimnazija žymi užsienio kalbų dėstymu, aktyviai bendradarbiauja su gimnazijomis užsienyje.
Istorijos metrika:
- 1915 m. spalio 9 d. - Gimnazijos įkūrimas.
- 1915 m. spalio 18 d. - Pamokų pradžia.
- 1918 m. gruodžio 1 d. - Pavadinimas „Pirmoji Vilniaus vyrų gimnazija“.
- 1921 m. rugpjūčio 22 d. - Pavadinimas Vytauto Didžiojo gimnazija.
- 1940 m. - Padalinta į berniukų ir mergaičių gimnazijas.
- 2000 m. - Suteiktas gimnazijos statusas.
- 2005 m. rugsėjo 1 d. - Reorganizacija į Antano Vienuolio pagrindinę mokyklą ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją.