Žakas Fresko - išradėjas, inžinierius-konstruktorius, architektas, filosofas. Sunku ir išvardinti visas sritis, kuriomis jis domisi - jis pats sako, kad domisi viskuo ir viską nori tobulinti. Amerikiečių futuristas, mąstytojas Žakas Fresko gimė 1916 metais Niujorke. Jis yra savamokslis mokslininkas, pramonės dizaineris, inžinierius, išradėjas. Save vadina socialiniu inžinieriumi.
Futuristas daugiau nei 40 metų svarsto, kaip moksliniais būdais galima būtų panaikinti skurdą, karus, korupciją, aplinkos taršą. Jo idėjos kilo vadinamasis Venus projektas (The Venus Project). Daug kas žavisi šiuo drąsiu ir kūrybingu žmogumi, o kiti jo idėjas vadina utopinėmis. Tačiau Žakas Fresko teigia, kad jo siūloma sistema - ne utopija ir kad ji gali būti lengvai įgyvendinta.
Sunkiu išgyvenimu Ž. Fresko buvo Didžioji depresija 1929-1939 metais. Būtent tuo metu jis pirmą kartą susimąstė - kodėl yra toks skurdas, o šalia - karai, korupcija ir valdžios abejingumas žmonių problemoms. Kurį laiką jis dirbo ir socialiniame centre - teikė pagalbą alkoholikams, narkomanams ir vadinamiems sunkiems paaugliams. Tuomet ir kilo mintis ieškoti problemų priežasčių, o ne kovoti su pasekmėmis. Taip prasidėjo gilesnės Ž. Fresko paieškos.
Kaip? Pirmiausia - keičiant žmonių sąmonę, suvokimą. Kokiu būdu? Skirtumas tik tas, kad dabar žadinamos negatyvios žmonių savybės, yra meluojama ir manipuliuojama. Žmonės iš prigimties yra “užprogramuoti“ vystytis, evoliucionuoti, keistis, tačiau šios savybės yra uoliai slopinamos.
Na, o kaip su senąja sistema, ką daryti su žmonėmis, kurių rankose didžioji dalis finansų ir resursų? Žakas Fresko teigia, kad su ja nieko nereikia daryti, ji ir taip dėsningai žlunga ir galiausiai sužlugs - tą matome visi. Dabar reikia turėti aiškų planą - ką daryti toliau.
Apie “Venus“ projektą - šis pažintinis filmas. Visuomenė be skurdo, nusikaltimų, karų ir nelygybės - jau sena žmonijos svajonė. Jau šimtą metų skaičiuojantis futuristas Žakas Fresko kone visą gyvenimą kūrė viziją, kaip sukurti tokį pasaulį. Pasaulis yra turtingas savo ištekliais, tik reikia gerai juos panaudoti, kad išnyktų skurdas, badas, nusikaltimai ir kitos problemos - maždaug taip galima perfrazuoti Žako Fresko mintis.
Teigiama, kad naujus miestus statyti yra pigiau negu atnaujinti ir išlaikyti senus, nes būtų suvienodinti statybiniai elementai, pastatų dalys būtų pagaminamos automatizuotose gamyklose ir sumontuojamos statybos aikštelėje arba tiesiog išliejamos iš betono vietoje. Žinoma, Venus projekto vizija apima ne vien tik techninę pusę - reikėtų ir pokyčio visuomenėje. Štai kaip viskas galėtų atrodyti, jeigu pasaulio žmonės susivienytų ir išnaudotų mokslo potencialą.
Ką jis sugalvojo? Įsivaizduokime. Atrandame labai panašią planetą į Žemę. Pavadinkime ją Afrodite. Joje klesti nežemiška gyvybė. Nuostabios džiunglės, miškai, savanos, gausybė nematytų augalų ir gyvūnų rūšių. Tai yra neįtikėtina! Protingų gyvybės formų nematyti. Kaip kolonizuotume tokią nuostabią planetą? Kokį pasaulį kurtume? Ką darytume?
Žakas Fresko - Projektuojant Ateitį
Kol kas panašiausias į Veneros projekto modelius dalykas yra Masdaro miestas, šiuo metu statomas Abu Dabyje, JAE. Papildymas (2016-08-03): praėjus šešeriems metams, Veneros projektas gerokai išpopuliarėjo ir Lietuvoje. Jau yra daugybė į lietuvių kalbą išverstų pokalbių su Žaku Fresko YouTube svetainėje.
Viskas gražu, bet… grįžkime į realybę. Reikia gerinti esamus Lietuvos miestus - jų juk nestatysime nuo nulio. Tačiau kaip tą padaryti? Būtent šitiems klausimams ir skirtas mano tinklaraštis. Čia rašau apie miestus, transportą, architektūrą. Nebūk zombis!
Žakas Fresko (Jacque Fresco, g. 1916 m. kovo 13 d. Niujorke - 2017 m. gegužės 18 d.) geriausiai žinomas kaip „Veneros projekto“ (The Venus Project) įkūrėjas. Jis dedikavo idėjai apie geresnę visuomenę didžiąją savo gyvenimo dalį. Jo vizija apima resursų valdymą, mokslą ir technologijas siekiant sukurti pasaulį be skurdo, karų ir nelygybės.
„Veneros projektas“ siūlo naują socialinę ir ekonominę sistemą, paremtą mokslu ir technologijomis. Ši sistema siekia efektyviai valdyti pasaulio išteklius, tenkinti visų žmonių poreikius ir užtikrinti tvarų vystymąsi. Tai radikaliai skiriasi nuo dabartinių ekonominių modelių, grindžiamų konkurencija, pelnu ir nuolatiniu augimu.
Vienas iš pagrindinių „Veneros projekto“ principų yra pereiti prie „resursų pagrįstos ekonomikos“ koncepcijos. Tai reiškia, kad visi pasaulio ištekliai būtų laikomi bendru žmonijos turtu ir būtų valdomi remiantis moksliniais duomenimis ir poreikiais, o ne pinigais ar politine kontrole. Tai leistų užtikrinti, kad visiems žmonėms būtų prieinamas maistas, būstas, sveikatos priežiūra ir švietimas.
Nors „Veneros projektas“ turi daugybę sekėjų visame pasaulyje, jo populiarumas Lietuvoje nėra masinis. Tačiau idėjos, susijusios su tvariu vystymusi, efektyviu išteklių valdymu ir technologijų panaudojimu, tampa vis aktualesnės.
