Stiprus eismo įvykis - tai ne tik finansiniai nuostoliai ar automobilio remonto rūpesčiai. Kur kas dažniau skaudžiausias poveikis tenka žmonių psichologinei būsenai: šokas, kaltės jausmas, nerimas ar net ilgalaikė trauma gali lydėti ir labiausiai patyrusius vairuotojus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti psichologinius sunkumus po autoįvykio ir kokią pagalbą galima gauti.
Eismo įvykių poveikis psichologinei būsenai
Trauminiai įvykiai, tokie kaip automobilių avarijos, kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai, arba asmuo buvo tokių įvykių liudininkas. Po traumuojančių įvykių visada pasireiškia psichologiniai sunkumai. Žmonėms reikia laiko atsigauti po traumuojančių įvykių ir tai yra normalu. Pirmos dienos ar savaitės po trauminio įvykio žmonės dažnai patiria stiprų baimės jausmą, liūdesį, kaltę, pyktį ar sielvartą, jiems kyla sunkumų kasdienėse veiklose. Kai žmonės pradeda suprasti, įsisąmoninti tai, kas jiems nutiko, šie jausmai pradeda silpnėti, kol visai išnyksta arba nebetrukdo kasdienei veiklai.
Dažnas po avarijos jaučiasi vienišas su savo išgyvenimais, o aplinkinių palaikymo ar supratimo kartais tiesiog pritrūksta. Kartais net nedidelis incidentas kelyje gali palikti gilių emocinių randų. Ypač jei įvykio metu buvo padaryta žala žmogaus sveikatai ar net gyvybei. Neretas tai patyręs žmogus susiduria su nuolatine įtampa, nemiga, baime vėl sėsti prie vairo ar kaltės jausmu.
Emocijos po autoįvykio
Po autoįvykio žmonės neretai reaguoja emociškai: pyktis, gynybiškumas, kaltinimai. Tai normalu, nes įvykis sujudina saugumo jausmą. Kaltės jausmas po avarijos gali būti itin stiprus net tada, kai žala nedidelė.
Potrauminio streso sutrikimas (PTSS)
Kai kuriems žmonėms patirtas trauminis įvykis gali sukelti rimtesnių psichinės sveikatos problemų, tokių kaip potrauminio streso sutrikimas. Tai yra psichinės sveikatos sutrikimas, kuris pasireiškia 1-3 % žmonių, patyrusių ar mačiusių trauminį įvykį. Jei sunkumai po patirto trauminio įvykio užsitęsia daugiau nei keletą mėnesių, galima įtarti potrauminio streso sutrikimą.
Vienas ryškiausių požymių yra traumuojančios patirties pasikartojantis išgyvenimas dabartyje: ryškiais prisiminimais, vaizdais, kvapais, kitais pojūčiais, kūno reakcijomis, pavyzdžiui, labai didele įtampa kurioje nors kūno vietoje. Objektyviai saugioje aplinkoje esantis žmogus tokiais momentais jaučiasi, tarsi patirtis vyktų iš naujo čia ir dabar. Kadangi traumuojanti patirtis lyg veržiasi į išorę, nevalingai, prieš mūsų norą primena apie save ir sukuria nesaugumą, labai norisi vengti dalykų, kurie yra su tuo susiję: minčių, jausmų, galbūt konkrečių vietų, situacijų ar žmonių. Būna, kad žmonės jokiu būdu nebegali grįžti į tą vietą, kurioje įvyko trauma, arba nebežiūri televizijos, kad rodomi reportažai ar filmai neprimintų traumos. Kiti ryškūs požymiai yra nuolatinis grėsmės jausmas - žmogus nebesijaučia gyvenime saugus, būna sunku atsipalaiduoti. Jį gali stipriai gąsdinti įvairūs netikėtumai aplinkoje, pavyzdžiui, netikėti garsai. Gali būti sunkiau valdyti emocijas: neįprastai greitai ir stipriai nusimenama, pasireiškia anksčiau nebūdingi pykčio protrūkiai. Galime pastebėti ir mūsų bazinių įsitikinimų apie pasaulį pokyčius. Įprastai žmogus gerai jaučiasi tikėdamas, kad pasaulis yra saugus, o kiti žmonės, kartu ir jis pats, yra geri.
Jei po įvykio pastebite, kad mintys nuolat grįžta prie avarijos, atsiranda baimė vairuoti, sustiprėja dirglumas ar sutrinka miegas, tai ženklas, kad kūnas ir psichika vis dar „apdoroja“ stresą. Pastebėjus, kad, praėjus maždaug mėnesiui po įvykio, žmogus vis dar išlieka neadekvačiai dirglus, jei skundžiasi nuolatiniu arba didesniu nei įprasta nerimu, jei jis atsisako socializuotis ir tampa akivaizdžiai atsiribojęs ar užsidaręs, jei skundžiasi miego ar apetito sutrikimais, vadinasi, specialistų pagalba būtina.
Kada kreiptis pagalbos?
Jei po įvykio pastebite, kad mintys nuolat grįžta prie avarijos, atsiranda baimė vairuoti, sustiprėja dirglumas ar sutrinka miegas, tai ženklas, kad kūnas ir psichika vis dar „apdoroja“ stresą. Pastebėjus, kad, praėjus maždaug mėnesiui po įvykio, žmogus vis dar išlieka neadekvačiai dirglus, jei skundžiasi nuolatiniu arba didesniu nei įprasta nerimu, jei jis atsisako socializuotis ir tampa akivaizdžiai atsiribojęs ar užsidaręs, jei skundžiasi miego ar apetito sutrikimais, vadinasi, specialistų pagalba būtina.
Jei išlikote gyvas - padėkokite. Jei po eismo įvykio atsipirkote tik nubrozdinimu ar nesunkiais sužalojimais ir išlikote gyvas - pirmiausiai turite padėkoti Dievui. Jei jums taip pasisekė, turite suvokti, kokia to prasmė. Ir, žinoma, priimti kaip akivaizdų ženklą, jog negalima vairuoti šiek tiek išgėrus ar naudojantis telefonu, pats metas tapti dėmesingu sau ir pan. Kad ir kaip tai beskambėtų, šį ženklą reikia įprasminti - tai gali būti elementariausias susikaupimas ir nesiblaškymas kelyje.
Visgi po to seka potrauminis stresas, kuris gali lydėti gan ilgai. Potrauminis streso sutrikimas yra emocinis sutrikimas, atsirandantis kaip reakcija į labai didelę psichinę ar fizinę traumą. Su emocijomis, sugrįžtančiais vaizdiniais, mintimis nereikia kovoti. Geriausia - kreiptis į specialistą, kuris nustatytų potrauminį sutrikimą. Nereikia bijoti pasitelkti psichoterapeutą į pagalbą, nes pačiam priimti ir susidoroti su šiais išgyvenimais neįmanoma, negali pats išsigydyti. Juk pats nesigydai lūžusios kojos, savarankiškai nesidedi langetės. Lygiai taip pat ir su tokių patyrimų padariniais. Tai nesusiję su valia, teisinga minčių seka ar dabar ypač populiariu pozityviu mąstymu. Gali iškentėti, bet ir tai - ne išeitis. Tam reikalingas specialistas, kuris specializuotųsi šioje srityje ir gerai išmanytų tinkamas technikas. Kai kurie bando skirti vaistus, bet tokiais atvejais, tai - klaida, nes šis sutrikimas ne depresija, nerimas, o sugrįžtanti trauma, kuri nuolat kartojasi. Be to, paskirtų vaistų šalutinis poveikis gali būti lėtumas, mažesnis dėmesingumas, tad tokioje būsenoje vairuoti būtų nepatartina. Dėl to atradus specialistą, pasiteiraukite, ar jis dirbo su potrauminio streso sutrikimais (PTTS).
Jei eismo įvykis nesukėlė traumos, pavyzdžiui, nukrito buferis ar nusibrozdinote, tuomet jis deaktualizuojasi ir gali lengvai pasimiršti. Bet jei įvyko sukrėtimas, o gal šalia ar netoliese žmogus ar jūs rimtai susižeidėte, yra žuvusių, išgyvenimai dažniausiai sugrįžta ir tai tik įrodo, jog patirta psichologinė trauma. Trauma, kuri gyvena viduje, neretai pasireiškia per sapną, galite imti drebėti, išmušti karštis ar pan., o gal net nebenorėsite daugiau vairuoti. Tai psichikos savybė, kuri neleidžia užsimiršti, nuolat sugrąžina į situaciją.
Psichologinės pagalbos metodai
Pasireiškus PTSS yra reikalinga specializuota, į traumą nukreipta psichologinė pagalba. Lietuvoje šiuo metu yra taikomi du specializuoti metodai darbui su asmenimis, patyrusiais traumas - nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija ir trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija.
Nujautrinimo Akių Judesiais ir Perdirbimo Terapija (EMDR)
Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (EMDR) leidžia žmonėms palengvinti simptomus ir emocinius sunkumus, kurie yra trauminių gyvenimo patirčių rezultatas. Asmenims padedama suaktyvinti jų natūralų gebėjimą apdoroti ir įveikti nepalankias patirtis bei psichologines traumas. Tai išsamiai ištirta terapija, kurios veiksmingumas gydant psichologines traumas įrodytas moksliniais tyrimais. Ši terapija leidžia žmonėms palengvinti simptomus ir emocinius sunkumus, kurie yra sukrečiančių gyvenimo patirčių rezultatas. Tai terapijos forma, orientuota į trauminių ir/arba stresinių išgyvenimų prisiminimus, kurie gali prisidėti prie psichinių sutrikimų ar psichologinių problemų. EMDR įgalina žmones išsigydyti nuo simptomų ir emocinių sunkumų. Iki šiol EMDR padėjo milijonams įvairaus amžiaus žmonių palengvinti patiriamą psichologinį stresą. Šioje terapijoje patologija, psichologiniai ir emociniai sunkumai yra suprantami, kaip neapdoroti prisiminimai, kurie yra saugomi atmintyje taip, kaip jie buvo patirti. Neracionalūs įsitikinimai ar neigiamas elgesys yra laikomas reakcija į praeities įvykius. Tai yra simptomas, ne problemos priežastis. Naudojant struktūruotus protokolus bei procedūras, kurių mokoma sertifikuotuose EMDR terapijos mokymuose, specialistai sužino, kaip padėti klientams suaktyvinti natūralų sugebėjimą apdoroti ir konstruktyviai įveikti nepalankias patirtis bei psichologines traumas. Ši terapija gali padėti susitaikyti su patirtimis, kurios darė neigiamą įtaką gyvenimui ir judėti į priekį su pozityvia, viltinga perspektyva, kartu gerinant asmeninės stiprybės pojūtį, sugebėjimą užtikrintai spręsti sunkumus, įsitraukti į gyvenimą ir laisvai rinktis. Pagrindinis šios terapijos efektas - pabaigę šią terapiją klientai jaučiasi įgavę galių ir stiprybės iš patirčių, kurios juos ankščiau vertė jaustis menkesniais. EMDR terapija taikoma 32 Europos šalyse ir yra pripažinta, kaip veiksmingas metodas gydyti psichologines traumas, pagrindinių sveikatos organizacijų: Pasaulio sveikatos organizacija (angl. World Health Organization), Amerikos psichiatrų asociacija (angl. The American Psychiatric Association), ir JAV gynybos departamentas (angl. DOD).
Trumpalaikė Eklektinė Potrauminio Streso Terapija (BEPP)
Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (BEPP) sukurta padėti žmonėms susidurti su savo trauminėmis patirtimis ir jas apdoroti. Ši terapija leidžia įveikti potrauminio streso sutrikimo simptomus prisimenant trauminį įvykį ir apdorojant stiprias emocijas, kurias jis sukelia. Terapijos tikslas - sumažinti klientų patiriamus potrauminio streso sutrikimo simptomus, padėti jiems integruoti trauminį įvykį į savo gyvenimą ir atgauti prarastą kontrolę. BEPP padeda įsileisti ir priartėti prie skaudžių minčių ar emocijų bei jas apdoroti. Terapija buvo sukurta teikti pagalbą specialiai potrauminio streso sutrikimo atveju. BEPP terapijos gydymo metu dėmesio centre yra atsiminimai, mintys ir jausmai, susiję su trauminiu įvykiu, ir poveikis, kurį jie sukėlė asmens gyvenimui. Terapija yra vadinama eklektine, kadangi sujungia efektyvius skirtingų psichoterapinių mokyklų elementus. Gydymas dažniausiai susideda iš 16 sesijų, kurios trunka 45-60 min. Kiekviena šios terapijos sesija turi savo unikalų tikslą ir aiškią vietą atskiruose BEPP metodo etapuose. Sesijas sudaro konkretus planas, apimantis šiuos elementus: terapijos tikslus ir turinio paaiškinimą, psichoedukaciją apie potrauminį stresą, relaksacijos pratimus, sąlytį su trauma vaizduotėje bei jo atnaujinimą ir aptarimą, užuominas ir susitelkimą ties jomis, rašymo užduotį, įprasminimą ir integraciją, dėmesį kasdienio gyvenimo aspektams, atsisveikinimo ritualą ir terapijos įvertinimą. Po gydymo sesijos pacientas gali laikinai pasijausti neramiai dėl konsultacijos metu atgaivintų atsiminimų.
Kiti pagalbos būdai
Būkite dėmesingi kūnui, judėkite: Trauma sustingdo siela ir paralyžiuoja kūną. Judėjimas gaivina ir žadina. Tiks viskas: pratimai, bėgiojimas ar tiesiog pasivaikščiojimas, plaukimas, šokis, joga, taip pat masažas, pirtis, spa, gyvūnų glostymas, kiti sensoriniai įspūdžiai, leidžiantys jaustis šiltai ir saugiai.
Atlikite „įsižeminimo“ pratimą: Jei neapleidžia nerimas ar kitos sunkios emocinės būsenos, sugrįžkite prie kūno pojūčių, atlikite „įsižeminimo“ pratimą - jauskite žemę po kojomis, kad ir ką darytumėte. Nesvarbu, sėdite ar gulite, jaukite pagrindą, išryškinkite šį pojūtį ir į jį remkitės. Ženkite žingsį ir pastebėkite kaip žemė jus laiko. Tai labai paprasta, bet veiksminga praktika.
Gerai išsimiegokite, laiku valgykite, venkite psichoaktyvių medžiagų.
Bendraukite: Net jei jausite impulsą užsisklęsti, patirsite atskirties būseną, neužsidarykite, kalbėkite. Pasistenkite palaikyti santykius, būkite su kitais žmonėmis visais jums prieinamais būdais: gyvai ir virtualiai. Nelikite vienas. Taip pat rekomenduojama susisiekti su panašią patirtį praėjusiais žmonėmis, lankyti savitarpio pagalbos grupę.
Melskitės, medituokite: Meditacija, maldos, kitos dvasinės praktikos teikia nusiraminimą ir stabilumą.
Ieškokite vaizdinio: Vartykite tapybos ar foto albumus, eikite į parodas, skaitykite knygas, žiūrėkite filmus - ieškokite vaizdinių ir siužetų, kurie palaiko, ramina, simboliškai atspindi ir padeda įveikti tai, kas jau išgyventa.
Draudimo įtaka psichologinei būsenai po autoįvykio
Draudimas psichologiškai padeda tuo, kad sumažina „blogiausio scenarijaus“ svorį: net jei įvykis įvyko, žmogus žino, jog egzistuoja mechanizmas, kuris padės suvaldyti žalą ir išlaidas.
Kaip draudimas padeda?
Sumažina finansinę naštą: Psichologinis diskomfortas po eismo įvykio neretai kyla ne dėl pačio fakto, kad automobilis apgadintas, o dėl galimų pasekmių: „kiek kainuos?“, „ar galėsiu važiuoti į darbą?“, „ar neįklimpsiu į skolas?“.
Perkelia konfliktą į procedūrinį lygmenį: Po susidūrimo žmonės neretai reaguoja emociškai: pyktis, gynybiškumas, kaltinimai. Tačiau draudimo procesas padeda konfliktą perkelti iš asmeninio lygmens į procedūrinį: faktai, dokumentai, sutarties sąlygos, žalos vertinimas.
Suteikia saugumo jausmą: Kai automobilis yra kasdienybės stuburas (darbas, vaikai, sveikatos vizitai, senstantys tėvai), remonto ar prastovos klausimas tampa nepatogumu, kuris greitai virsta stresu.
Pagalba kelyje: Kartu su privalomuoju draudimu vis dažniau siūlomas pagalbos kelyje draudimas, apimantis netikėtus atvejus kelionėje (pvz., kai automobilis sugenda, pasibaigia degalai ar neužsiveda).
Vis daugiau draudimo bendrovių supranta, kokią didelę įtaką sunkaus eismo įvykio padariniai turi vairuotojo emocinei sveikatai. Todėl kai kurios jų siūlo vienkartinę psichologo konsultaciją po įvykio, kurio metu nukentėjusiam buvo padaryta žala sveikatai ar gyvybei. Tokia konsultacija galima pasinaudoti tuomet, kai pasirenkamas automobilio civilinės atsakomybės draudimas kartu su pagalba kelyje plius. Psichologo konsultacija po traumuojančio eismo įvykio padeda žmogui greičiau grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, mažina ilgalaikės traumos riziką, padeda susidoroti su gėda, baime ar kaltės jausmu.
Kaip pasirinkti draudimą, kuris padės psichologiškai?
Jei norite, kad draudimas padėtų psichologiškai, pagrindinė taisyklė paprasta: rinkitės ne tik pagal kainą, bet ir pagal tai, kaip greitai ir aiškiai jums bus suteikta pagalba, kai ji bus labiausiai reikalinga. Todėl verta iš anksto „susipažinti“ su savo sutartimi: kur pranešti, per kiek laiko, kokius dokumentus pateikti, kaip vyksta žalos vertinimas.
Gyvenimas po traumos: kaip susikurti naują tikslą
Psichologas psichoterapeutas prof. dr. Gediminas Navaitis įsitikinęs: skaudžios tikrovės priėmimas po nelaimingo įvykio priklauso nuo žmogaus nusiteikimo. Žmonės, patyrę traumas, arba pasirenka kelią susikurti naują gyvenimą įgydami naujų įgūdžių ir įpročių, arba nusirita į psichologinę bedugnę.
Kaip atsi(si)tieti po nelaimės?
Priimkite skaudžią tikrovę: Nors sveikas protas suvokia, kad paprastai tokiomis temomis nejuokaujama ir vargu ar galima apsirikti pranešant tokią skaudžią žinią, pirmiausia stengiamasi išsiaiškinti, ar tai - tiesa. Protas mėgina neigti.
Susitaikykite su įvykusia trauma: Galiausiai ateina pripažinimo ir susitaikymo su įvykusia trauma etapas.
Kurkite naujus tikslus: Svarbu atskirti tikslus nuo fantazijos. Tikslas numato kelią jo link - kokių įgūdžių ar įpročių jam pasiekti derėtų įgyti.
Būkite tuo, kuo norite būti: Psichologas G. Navaitis pataria mintyse pabūti kelias minutes tuo, kuo norite būti.
Advokatas atskleidžia paprastą automobilio avarijos ieškinio procesą
tags: #kaip #atsigauti #po #avarijos #psichologija