Žalioji kortelė (International Motor Insurance Card) - tai tarptautinis transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas.
Svarbu suprasti, kad žalioji kortelė neturi nieko bendro su JAV imigracijos „Green Card“. Tai grynai draudimo dokumentas, susijęs tik su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o ne su kasko ar kelionių draudimu.
Žalioji kortelė - tai ne mistinė „amerikietiška“ imigracijos korta, o labai žemiškas, bet keliuose gyvybiškai svarbus dokumentas: tarptautinis privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimas, patvirtinantis, kad jūsų automobilis apdraustas ir už Lietuvos ribų, žaliosios kortelės sistemos šalyse.
Ji užtikrina, kad eismo įvykyje nukentėję trečiosios šalys gaus žalos atlyginimą pagal tos valstybės, kurioje įvyko avarija, teisę, o jums nereikės kiekvienoje šalyje atskirai pirkti vietinio automobilių draudimo.
Žaliosios kortelės dokumente nurodoma: draudikas, draudėjo ir transporto priemonės duomenys, draudimo galiojimo laikotarpis ir teritorija.
Žaliosios kortelės sistemos istorija ir veikimas
Žaliosios kortelės sistema sukurta dar 1949 m. Ši sistema jungia kelias dešimtis šalių Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.
Tai reiškia, kad jei Lietuvos vairuotojas su galiojančia žaliąja kortele padaro avariją, tarkime, Turkijoje, žala nukentėjusiajam bus sureguliuota būtent Turkijoje veikiančio biuro ir draudikų, o vėliau per biurų sistemą atsiskaitys Lietuvos draudikas.
1949 m. sukurtai žaliosios kortelės sistemai šiandien priklauso 46 valstybės, atstovaujamos 46 nacionalinių draudikų biurų. Lietuva, atstovaujama Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, šios sistemos nare tapo 2003 m.
Žaliosios kortelės sistemos koordinatoriaus funkcijas vykdo visų sistemai priklausančių valstybių nacionalinių draudikų biurų įkurta Biurų taryba. Biurų tarybos būstinė yra Briuselyje.
Žaliosios kortelės sistema sukurta siekiant supaprastinti sienų kirtimą: išvengti būtinybės vairuotojui gauti draudimo apsaugą kiekvienoje iš 46 valstybių narių. Kertantis sieną vairuotojas yra atleidžiamas nuo pareigos apsidrausti nacionaliniu privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu šalyje, į kurią ketina įvažiuoti, jei tik turi žaliąją kortelę.
Žaliosios kortelės galiojimas ir reikalavimai
ES viduje žaliosios kortelės reikšmė truputį pasikeitė. Remiantis ES motorinio draudimo direktyva, kiekvienas, turintis privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą vienoje ES valstybėje, yra apdraustas visoje ES teritorijoje.
Dėl šios priežasties dalyje šalių žalioji kortelė pasienyje paprastai nebebus prašoma - užtenka valstybinius numerius atpažįstančios sistemos ir nacionalinės duomenų bazės.
Teisiškai - taip, keliavimui ES viduje pakanka galiojančio TPVCA draudimo ir numerio - žalioji kortelė pasienyje nebebus tikrinama.
Paprastai žaliosios kortelės sistemos šalys skirstomos į kelias grupes: EEE valstybes (ES, Islandija, Norvegija, Lichtenšteinas), valstybes, su kuriomis sudaryta multilateralinė sutartis (Andora, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Serbija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė), ir likusias sistemos valstybes.
Keliaujant po Europos ekonominės erdvės šalis ir Šveicariją (pavyzdžiui, Lenkiją, Latviją, Vokietiją, Čekiją, Italiją, Ispaniją, Norvegiją ar Šveicariją), žalioji kortelė paprastai nėra privaloma, tačiau gali būti naudojama kaip draudimo galiojimo įrodymas.
Jei vykstate už EEE ribų, tačiau į valstybę, kuri irgi yra žaliosios kortelės sistemos narė, žala korta paprastai yra būtina įvažiavimo sąlyga.
Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras pateikia oficialų žaliosios kortelės sistemos valstybių sąrašą ir pabrėžia, kad keliaujant po kitas nei EEE valstybes kortelė yra privaloma.
- Nuo 2023 m. birželio pabaigos Rusijos ir Baltarusijos narystė žaliosios kortelės sistemoje yra suspenduota.
- Nuo 2024 m. sausio 1 d. suspenduota ir Irano biuro narystė žaliosios kortelės sistemoje.
Be to, yra ir šalių, kurios niekada nepriklausė žaliosios kortelės sistemai, pavyzdžiui, Kosovas.
Lietuvoje žalioji kortelė „gyvena“ kartu su jūsų privalomuoju TPVCA draudimu. TPVCA sutarties galiojimo teritorija gali būti skirtinga. Draudikas gali jums pasiūlyti tik ES/EEE + Šveicarijos teritoriją, arba ES/EEE + Šveicarija + kitas žaliosios kortelės sistemos valstybes. Todėl prieš užsakydami TPVCA draudimą visada pasakykite, į kokias šalis realiai planuojate važiuoti automobiliu.
Vykstant į Portugaliją ir Liuksemburgą būtinai turėkite atspausdintą žaliosios kortelės dokumentą arba draudimo polisą. O kitose žaliosios kortelės sistemos valstybėse nuo 2025 m.
Nors Lietuvoje vairuotojams nebereikia su savimi turėti privalomojo draudimo liudijimo, automobilio techninės apžiūros bei jo registravimo dokumentų ir net vairuotojo pažymėjimo, V. Katilienė įspėjo, kad šis įstatymo pakeitimas galioja tik mūsų šalies teritorijoje. Išvykus už Lietuvos ribų užsienio šalių pareigūnai gali paprašyti ir draudimo liudijimo, ir kitų dokumentų.
Pasak V. Katilienės, važiuojant į Europos Sąjungai (ES) nepriklausančias valstybes vairuotojai privalo turėti tarptautinį transporto priemonės draudimo liudijimą - žaliąją kortelę. „Ją vairuotojams paprašius draudikai išduoda kartu su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Vykti į Baltarusiją, Ukrainą ar Rusiją be žaliosios kortelės nerizikuokite. Europos Sąjungos valstybėse ją fiziškai turėti nėra privaloma. Tačiau ir Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ar kitose ES šalyse vairuotojai gali susidurti su nesklandumais - užsienio pareigūnai tikrina tik popierinius draudimo dokumentus, nes vieningos elektroninės sistemos Europos Sąjungoje nėra“, - sakė draudimo bendrovės atstovas.
Jos teigimu, skirtingose šalyse veikia vis kita teisinė bazė, todėl pareigūnai draudimo liudijimo neturėjimą traktuos kaip važiavimą be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. „Norėdami apsisaugoti nuo tokių situacijų, vairuotojai į užsienį privalo pasiimti ne tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, bet ir vairuotojo pažymėjimą, draudimo liudijimą“, - sakė draudimo bendrovės atstovė.
Žaliosios kortelės formatas ir elektroninė versija
Istoriškai žalioji kortelė buvo spausdinama ant specialaus žalsvo popieriaus - iš čia ir pavadinimas. Tačiau nuo 2020 m. liepos 1 d. Lietuvos draudikų biuras pabrėžia, kad visos žaliosios kortelės sistemos šalys privalo priimti atspausdintą dokumentą ant balto popieriaus.
Nuo liepos 1-osios, remiantis Biurų tarybos Generalinėje asamblėjoje priimtu sprendimu, šis draudimo dokumentas bus pripažįstamas galiojančiu tuomet, kai jis bus atspausdintas ant švaraus balto popieriaus lapo, tekstas bus aiškiai įskaitomas, neišteptas spausdintuvo rašalu ir be spausdinimo dryžių.
Šiuo metu galioja abiejų pavyzdžių žaliosios kortelės - tiek atspausdintos ant iki šiol naudojamo žalios spalvos blanko, tiek ir naujos formos dokumentai ant balto popieriaus lapo.
Žalioji kortelė dažniausiai atsiunčiama el. paštu. Papildomas žingsnis - elektroninė žalioji kortelė. Dauguma žaliosios kortelės sistemos valstybių (išskyrus Liuksemburgą ir Portugaliją) jau pripažįsta elektroninį PDF dokumentą, kurį, sustabdžius pareigūnui, galite parodyti savo telefone ar planšetėje.
Jei turite „If“ draudimą, bet neturite kortelės, užpildykite formą ir dokumentą atsiųsime el. paštu per 1 d. Įsigijus privalomąjį automobilio draudimą, žalioji kortelė bus atsiųsta kartu su draudimo dokumentais. Galėsite ją atsispausdinti arba naudoti elektroninę versiją.
Svarbu žinoti keliaujant su žaliąja kortele
Prieš leisdamiesi į kelionę verta skirti kelias minutes ir „perbėgti“ akimis savo žaliosios kortelės duomenis. Šalių sąrašas - įsitikinkite, kad jums aktualių šalių kodai nėra perbraukti.
Žalioji kortelė reikšmingiausia būtent tada, kai nutinka tai, ko labiausiai nenorite - eismo įvykis. Jeigu esate kaltas ir turite galiojančią žalioją kortą, žala trečiosioms šalims bus dengiama pagal tos valstybės teisę ir draudimo minimumus.
Viena dažniausių klaidų - manyti, kad jei turi žalią kortą, esi „apdraustas viskam“. Iš tiesų žalioji kortelė tik patvirtina jūsų civilinės atsakomybės draudimą trečiųjų asmenų atžvilgiu.
Nors dauguma žaliosios kortelės sistemos valstybių jau pripažįsta elektroninį PDF dokumentą, oficialiai nurodoma, kad Liuksemburgas ir Portugalija vis dar reikalauja atspausdinto dokumento.
CAB išaiškina, kad Lietuvoje išduodamas pasienio draudimas galioja 15-90 dienų ir tinka visose EEE šalyse bei Šveicarijoje, tačiau paprastai būna brangesnis nei įprastas TPVCA draudimas.
Draudikai įspėja, kad vairuotojams užsienyje visada privalu atidžiai laikytis kelių eismo taisyklių ir prieš įvažiuojant į užsienio šalį pasidomėti jos eismo ypatybėmis.
„Pagrindiniai kelių eismo taisyklių principai galioja tie patys, tačiau baudų ribos, greičio apribojimai, leistinas alkoholio kiekis kraujyje ir kiti panašūs reikalavimai skiriasi. Būtina atkreipti dėmesį, kad baudos už kelių eismo pažeidimus kai kuriose valstybėse yra mokamos vietoje, sustabdžius policijos pareigūnams. Mums yra neįprasta, tačiau jos gali būti tokios griežtos, kad policijos pareigūnai už kelių eismo taisyklių pažeidimus gali konfiskuoti automobilį arba sulaikyti jo registracijos dokumentus“, - kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Ji atkreipė dėmesį į Lietuvos vairuotojams neįprastas autostradas, kur trečiąja juosta važiuojantys automobiliai turi važiuoti itin dideliu greičiu. „Lietuvoje tokių kelių nėra, todėl Austrijoje, Vokietijoje Italijoje ar Ispanijoje trečiąja juosta reikėtų naudotis tik tuomet, jei vairuojate galingą automobilį ir turite gerus vairavimo įgūdžius“, - patarė draudikė.
Pasak jos, Lietuvos žmonių pamėgtame Turkijos turistiniame regione neįprastas eismo elementas - tankiai įrengti šviesoforai greitkeliuose. „Vos įsibėgėjus, tenka stabdyti. Nors vairuoti yra nepatogu, tokiu būdu užtikrinama, kad eismo dalyviai neviršytų saugaus greičio“, - pasakojo V. Katilienė.
Jos teigimu, ypatingų vairavimo įgūdžių reikalauja ir serpantinų keliai. „Jie yra siauri ir vingiuoti, Lietuvos vairuotojai neturi vairavimo įgūdžių tokiose vietose, todėl jei planuojama jais važiuoti, būtina įvertinti transporto priemonės galingumą - mažalitražis automobilis labai stačių įkalnių gali ir neįveikti“, - kalbėjo draudikė.
V. Katilienė priminė, kad dalyje Europos valstybių važiavimas keliais yra mokamas. „Vienose valstybėse yra įrengti specialūs kelio postai, kuriuose vairuotojai sumoka kelio mokestį. Kitur yra lipdukų sistema. Jie klijuojami ant automobilio priekinio stiklo. Norintys išvengti kelių mokesčio, gali pasirinkti prastesnės kokybės kelius, važiuoti tolimesniu maršrutu, tačiau pamatyti daugiau vietinių miestelių“, - pasakojo draudikė.
Kelionės automobiliu į užsienį visada suteikia laisvės ir nuotykių pojūtį, tačiau taip pat reikalauja atsakingo pasiruošimo. Vienas svarbiausių dokumentų, kurio gali prireikti, jei vykstate už Europos Sąjungos ribų, yra Žalioji kortelė. Žalioji kortelė užtikrina, kad eismo įvykio atveju nuostoliai tretiesiems asmenims bus padengti, nepriklausomai nuo šalies, į kurią vykstate.
Norint gauti Žaliąją kortelę, pirmiausia būtina turėti galiojantį privalomasis draudimas Lietuvoje. Tik tada draudimo bendrovė gali išduoti šį tarptautinį dokumentą. Svarbu nepamiršti, kad skirtingos šalys gali turėti papildomų reikalavimų vairuotojams. Žalioji kortelė yra ne tik formalumas, bet ir jūsų kelionės saugumo garantas.
Draudžiantis privalomuoju transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, draudimo bendrovės kartu su draudimo polisu arba už papildomą mokestį siūlo įsigyti žaląją kortelę. Žalioji kortelė atlygina žalą padarytą trečiųjų asmenų sveikatai ar jų turtui, Jūsų kelionės ir dėl Jūsų kaltės įvykusio eismo įvykio metu pagal lankomos šalies įstatymus.
Žalioji kortelė, tai nacionalinio draudikų biuro išduotas tarptautinis transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas. Visi Lietuvos Respublikoje eksploatuojami automobiliai turi būti apdrausti privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu, su kuriuo papildomai galite gauti žaliąją kortelę.
Transporto priemonių valdytojai, kurie lankosi užsienio šalyse, turėtų apsidrausti ilgalaikiu žaliosios kortelės draudimu. Priklausomai nuo draudimo bendrovės, ilgiausias žaliosios kortelės galiojimo laikas yra vieneri metai, o trumpiausias - 15 dienų.
Lietuva yra žaliosios kortelės sistemos narė ir yra pasirašiusi sutartis su kitomis šios sistemos šalimis- narėmis. Draudžiantis privalomuoju transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, draudimo bendrovės suteikia galimybę įsigyti žaliąją kortelę. Priklausomai nuo pasirinktos draudimo bendrovės, žalioji kortelė gali būti suteikta nemokamai kartu su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu arba už papildomą mokestį apsidraudus privalomuoju transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu.
Yra galimybė žaliąją kortelę įsigyti pasienio teritorijoje, tačiau tai Jums kainuos daugiau nei draudimo bendrovėje, kadangi dažniausiai pasienio ruože yra taikomas Jums nepalankus valiutos kursas.
Žaliosios kortelės išmoka apsidraudusiems privalomuoju transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, jei eismo įvykio kaltininkas - Jūs, draudimo bendrovės atlygins tretiesiems asmenims padarytą žalą išmokėdama nustatytą draudimo išmoką. Maksimalus draudimo išmokų dydis yra nustatytas kiekvienos valstybės teisės aktuose. Šios išmokos dydis, paprastai sutampa su eismo įvykio metu padaryto nuostolių dydžiu.
Vykstant į užsienio valstybes yra privaloma turėti žaliąją kortelę, nes ir didelį vairavimo stažą turintys transporto priemonių valdytojai vairuodami atsargiai ir laikydamiesi kelių eismo taisyklių gali pakliūti į eismo įvykį.
Užsienio šalys, kurios priklauso žaliosios kortelės sistemai, dažniausiai turi nacionalinius draudimo biurus, kurie išduoda draudimo bendrovėms žaliąsias korteles ir atlieka žalų atlyginimo funkciją (priima pretenzijas dėl užsienio vairuotojų padarytų auto įvykių žalų atlyginimo). Kitaip tariant, žalioji kortelė yra privalomasis transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas galiojantis užsienio šalyse, priklausančiose žaliosios kortelės sistemai.
Kaip sužinoti savo transporto priemonės SDK?
tags: #zalia #korta #vairuotojo