Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad tvarkingai sutvarkyti reikia ir žaliąsias atliekas, susidarančias tvarkant sodus ar namų valdas. Neteisingas šių atliekų tvarkymas gali užtraukti administracinę baudą, o netinkamai tvarkomos atliekos kelia grėsmę aplinkai.
Kas yra žaliosios atliekos ir kaip jas tvarkyti?
Žaliosios atliekos, dar vadinamos bioskaidžiomis atliekomis, susidaro tvarkant aplinką: tai gali būti lapai, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, vaisių, daržovių atliekos, medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros, smulkios medžių ir krūmų genėjimo šakos.
Aplinkosaugininkai akcentuoja, kad tinkamiausias būdas tvarkyti sode ar darže susidarančias atliekas - jas kompostuoti. Tokiu būdu atliekos virsta vertinga trąša. Tačiau kompostuoti galima ne visas atliekas: į komposto mišinį jokiu būdu negalima mesti gyvulinės kilmės atliekų (mėsos, žuvies, riebalų, kaulų, pieno produktų), taip pat virtų daržovių, sergančių augalų, piktžolių su subrendusiomis sėklomis, šunų bei kačių išmatų. Visos šios atliekos sudaro palankias sąlygas veistis įvairiems mikroorganizmams ir sutrikdo natūraliai vykstantį komposto gamybos procesą.
Neturint galimybės kompostuoti atliekų, jas reikia vežti į specialiai žaliosioms atliekoms priduoti skirtas aikšteles. Tokių aikštelių šiuo metu Lietuvoje yra 53. Žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėse priimamos šios bioskaidžios atliekos:
- Želdynų genėjimo ir sodo atliekos
- Nukritę medžių lapai
- Nupjauta žolė
- Gėlės, piktžolės
- Vaisių, daržovių atliekos
- Medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros
- Smulkios medžių, krūmų genėjimo šakos
Svarbu atkreipti dėmesį, kad žaliosios atliekos neturi būti su priemaišomis, tokiomis kaip plastikas, popierius, gyvūninės kilmės atliekos, gruntas, smėlis, akmenys ar pavojingos atliekos.
Kitas sprendimas - išvežti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, į kuriuos galima mesti nukritusius lapus, smulkias medžių ar krūmų šakas, nupjautą žolę, gėles, piktžoles, medžio žievę, pjuvenas, drožles, skiedras, šieną, vaisius ir daržoves. Stambesnės šakelės po genėjimo turėtų būti susmulkintos.
Uždraustas žaliųjų atliekų tvarkymo būdas - deginimas
Nors tam tikrais atvejais ir tam tikromis sąlygomis leidžiama deginti sausą žolę, nendres, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės liekanas, tačiau tai yra rizikingas ir dažnai draudžiamas būdas tvarkyti atliekas, ypač miestų ir gyvenviečių teritorijose.
Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, taip pat nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus. Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama neapdorota mediena.
Deginti medieną lauko sąlygomis leidžiama tik tada, kai nėra galimybių ją panaudoti ūkio reikmėms arba tai būtų nuostolinga. Vengiant smulkiosios faunos žūties draudžiama deginti medieną jos neperkrovus, jei į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei savaitę iki deginimo.
Draudžiama surinktus augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą nustatytose vietose).
Kai sugrėbtų augalų deginamas kiekis viršija 5 m3 tūrio arba deginama iškart keliose vietose, apie deginimo vietą ir laiką privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui ir (ar) atitinkamos miškų urėdijos padaliniui.
Blogiausia, kai tokios atliekos, kaip sausa žolė, sugrėbti lapai ar nudžiūvusios šakos, yra deginamos. Ekspertė primena, kad miesto teritorijoje bei gyvenvietėse draudžiama deginti atliekas savo kieme, mat neapdairiai elgiantis yra didelė grėsmė sukelti gaisrą. Be to, jas deginant, į atmosferą yra išmetamos šiltnamio efektą skatinančios dujos, didinama oro tarša.
Bauda už netinkamą žaliųjų atliekų tvarkymą
Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, gavę pranešimą apie privačiame žemės sklype rastas išmestas žaliąsias atliekas, greitai rado pažeidėją. Nuvykę į artimiausią Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro aikštelę, pareigūnai nustatė įmonę, atsakingą už netinkamai išmestą atliekų kiekį. Įmonės vadovas kaltę pripažino. Žaliosios atliekos buvo nedelsiant sutvarkytos.
Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį. Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 300 eurų.
Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 120 iki 350 eurų.
Taip pat vertinama aplinkai padaryta žala.
Tauragės rajono gyventojai atliekas privalo tvarkyti vadovaudamiesi Tauragės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis. Šių taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 140 Eur, administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai - nuo 140 iki 600 eurų. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, gavę pranešimą apie Klaipėdos rajone Ežaičių kaime privačiame žemės sklype rastas išmestas žaliąsias atliekas, greitai rado pažeidėją. Atsakingam asmeniui bus taikoma administracinė bauda nuo 150 iki 300 eurų.
Dažniausios žaliųjų atliekų tvarkymo klaidos
Dažnai žaliosios atliekos tvarkomos neteisingai. Viena dažniausių klaidų - atliekų išmetimas į mišrių komunalinių ar pakuočių atliekų konteinerius. Toks būdas tampa našta atliekų tvarkytojams, kelia nepatogumų gyventojams (pūdamos atliekos skleidžia nemalonų kvapą) ir greičiau perpildo konteinerius. Rūšiavimo konteineriuose žaliosios atliekos užteršia popierių ir pakuočių atliekas, dėl ko jos gali tapti netinkamos perdirbimui.
Kita klaida - atliekų išpylimas pamiškėse ar apleistuose sklypuose. Su sode ar darže surinktomis piktžolėmis, senais augalais į kitą aplinką gali patekti invazinių rūšių, kurios prigijusios padarytų didelės žalos gamtai. Toks žaliųjų atliekų atsikratymo būdas yra neteisėtas.
Žaliosios atliekos ir karantinas
Šalyje tęsiantis karantinui, gyventojai gali būti ramūs, jog žaliosios atliekos bus surenkamos laikantis visų oficialių nurodymų bei rekomendacijų. Žaliosios atliekos surenkamos vadovaujantis tomis pačiomis saugumo rekomendacijomis, kaip ir surenkant komunalines ar pakuočių atliekas. Todėl vienintelis gyventojams liekantis rūpestis - teisingai jas išrūšiuoti.
Primename, kad pastebėjus aplinkosauginį pažeidimą reikia pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat svarbu nufotografuoti ar nufilmuoti pažeidimą ir šią informaciją siųsti el. paštu.