Kiekvienais metais artėjant didžiosioms metų šventėms, miestų ir miestelių gyventojai laukia svarbiausio akcento - Kalėdų eglės įžiebimo. Šis tradicinis atributas ne tik simbolizuoja švenčių pradžią, bet ir tampa svarbiu kultūriniu bei bendruomeniniu įvykiu.
Istorija ir kilmė
Kalėdų eglutės puošimo tradicijos ištakos siekia senovės laikus, įvairias pagoniškas kultūras. Senovės egiptiečiai trumpiausią metų dieną namus puošdavo palmių šakelėmis, o senovės romėnai merkdavo laurų šakeles. Manoma, kad paprotys puošti namuose iš miško parsineštą eglutę kaip gyvybės ir ilgaamžiškumo simbolį buvo žinomas jau viduramžiais tarp protestantų dabartinės Vokietijos teritorijoje.
Eglių šakomis būdavo puošiamos bažnyčios per kalėdines misterijas. Šaltiniuose minimos Juodagalvių brolijos (užsienio pirklių ir laivų savininkų susivienijimo) papuoštos Kalėdų eglės Livonijoje, pvz., 1510 m. Rygoje. 1521 m. Elzaso gyventojams buvo suteikta teisė per Kalėdas miške nusikirsti ir parsinešti namo po eglutę.
Tradicija puošti Kalėdų eglutę 16-17 a. dar tik formavosi. Kalėdų eglutės buvo puošiamos obuoliais, džiovintais vaisiais (taip tarsi prisimenant prarąstąjį rojų), riešutais, saldumynais, spalvotais popierėliais, siūlais, šiaudinėmis figūrėlėmis. 1840 m. Vokietijoje princesės Elenos nusamdyti šveicarų ir vokiečių stikliai pagamino 3-20 cm skersmens rutulius, jais buvo papuošta eglė Paryžiaus Tuileries soduose. Netrukus stikliniais burbulais pradėtos puošti ir Anglijos karalienės Viktorijos, Italijos karalienės Margheritos Kalėdų eglės.
Ilgą laiką ant eglės šakų buvo tvirtinamos ir deginamos vaškinės žvakės, vėliau jas pakeitė lempučių girliandos. Pirmoji elektrinė lempučių girlianda sukurta 1882 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose. 19 a. Vokietijoje pradėtos puošti dirbtinės eglutės. Nuo 1931 m. Kalėdų eglės puošiamos priešais Rockfellerio centrą Niujorke.
Didelės Kalėdų eglės statomos miestų ir miestelių centrinėse aikštėse, gausiai turistų lankomose vietose. Nuo 20 a. didžiausia Europoje Kalėdų egle laikoma Gubbio mieste (Italija) nuo 20 a. 9 dešimtmečio ant kalvos 12 km ilgio šviečiančiais laidais išraitoma 650 m aukščio ir 350 m pločio Kalėdų eglė su viršūnėje spindinčia didžiule žvaigžde.
2000 m. Vilniaus televizijos bokštas, papuoštas 9 km ilgio girliandomis ir šviesų instaliacijomis, buvo pripažintas aukščiausia Europos Kalėdų egle (326,47 m). Didžiausia pasaulyje Kalėdų egle pripažinta 2009 m. Meksike (Meksika) sukonstruota eglė (110,35 m aukščio, 35 m skersmens, metalinių konstrukcijų ir papuošimų svoris - 330 t), brangiausia pasaulyje - 2010 m. Abu Dabyje (Jungtiniai Arabų Emyratai) pastatyta eglė, papuošta auksiniais ir sidabriniais burbulais bei juvelyriniais dirbiniais su brangakmeniais (jų vertė siekė 11,5 mln. JAV dolerių).
Tradicija per Kalėdas puošti eglutę pirmiausia atsirado didikų rūmuose ir dvaruose. Lietuviškuose šaltiniuose kalėdinė eglutė pirmą kartą paminėta 1853 m. (savo dienoraštyje A. Baranauskas aprašė Vainute matytą eglutę). 19 a. pabaigoje šventes su papuoštomis eglutėmis ir dovanėlėmis vaikams pradėta rengti rusiškose mokyklose (pirmosios minimos 1896 m. Salake, Skaudvilėje, Ukmergėje), taip norėta pritraukti slaptosiose daraktorių mokyklose mokytus lietuvių vaikus.
Tarpukariu Švietimo ministerija ragino eglutės šventes organizuoti mokyklose. Eglučių puošimo tradicija pradėjo plisti tarp gyventojų (pirmiausia miesto), nes, pasak etnologo L. Klimkos, eglė lietuvių tautosakoje ir gyvensenoje nuo senų laikų užėmė ypatingą vietą - minima pasakose, jos piešiniais puošiami buities daiktai, velykiniai margučiai, stilizuoti motyvai atsispindi audinių ir mezginių raštuose, eglišakiais nubarstomi takeliai palydint mirusiuosius į paskutinę kelionę.
Kauno Kalėdinė Eglė 2020
Šiemet pagrindinę Kauno eglę puošti patikėta floristei Kristinai Rimienei, kuri apžiūrėjusi apie 20 žaliaskarių, pasirinko įspūdingą sidabrinę eglę iš Petrašiūnų, Biruliškių gatvėje gyvenančių Juškevičių sodybos. Ši eglė, daugiau kaip šešiasdešimt metų puošusi namus, tapo gyva dovana Kaunui.
„Negaila visai, tegu žmonės džiaugiasi, tegu miestą puošia, aš kaunietis grynaveislis, tai Kaunui ir dovanoju“, - pasakoja eglės šeimininkas Rimantas Juškevičius. Jis atvirauja, kad eglė užaugo daili, tačiau vėjas ją stipriai siūbuodavo, todėl kilo nerimas, ar ji neužvirstų ant namo. Tai ir paskatino priimti sprendimą įteikti gyvą dovaną miestui.
Floristė K. Rimienė teigia, kad pamačiusi šią eglę, ji tiesiog ją užbūrė. „Kai pamačiau, tai net mano šeima žino, kad eglė kalėdinė turi būti stora, ji stora, tanki, vešli. Ji, galima sakyti, pati pasiprašė, nors eglė atsirado viena paskutiniųjų, bet aš labai džiaugiuosi ir laiminga, kad ji tokia graži“, - tikina floristė.
Puošyba Art Deco stiliumi
Šiemet Kauno eglės puošyba bus dedikuota Art Deco stiliui, kuriam sukanka 100 metų. „Kauno Art Deco sostinės įkvėpta tema, nes šiai stilistikai šiemet 100 metų, tai ir atrodė, kad Kaunui reikia siūlyti tokią eglę“, - teigia K. Rimienė.
Eglė turės ne tik atskirus ornamentus, bet ir 16 metrų inkliuzą, kuris tęsis nuo apačios iki pat viršūnės. Jame bus išdėliotas Art Deco stilistikai būdingas ornamentas. Kaune dera įvairūs architektūros stiliai, tad jų atspindžiui bus ir ant eglutės. Akyliausieji įžvelgs ir tautinių motyvų, eglė tviskės auksu ir gausybe lempučių.
Pasak K. Rimienės, tema atsiskleis per Art Deco stiliui būdingas linijas, tiesias ir konkrečias formas, aštrius kampus ir ornamentiką. Tarp eglės puošybos elementų atsiras ir vienas kitas barokinio stiliaus žaisliukas, atliepiantis aplink Rotušę esančių pastatų stilistiką. Šiųmetė eglė turės ne tik išskirtinius žaisliukus, bet ir ypatingas lemputes: „Tiekėjai, iš kurių įsigijome apšvietimo elementus, patikino, kad nė vienoje iš Baltijos šalių miesto eglė nebuvo apšviesta tokiomis lemputėmis.“
Transportavimas ir įžiebimas
Daugiau kaip 17 metrų aukščio ir beveik 5 tonų svorio eglė buvo itin atsargiai gabenama iš gyvenvietės į Rotušės aikštę. Dėl saugumo vienoje gatvėje buvo sustabdytas eismas.
Kaunas pirmasis iš miestų įžiebs pagrindinę eglę - šventė suplanuota lapkričio 22 d. Įžiebimo renginys su šventiniu koncertu numatytas tuo pačiu metu.
Eglės įžiebimas Kaune 2023
Šventinis laikotarpis ir karantinas
Šiemet Kalėdų eglės įžiebimo šventė vyks virtualiai, atsižvelgiant į šalyje galiojančius saugumo reikalavimus ir rekomendacijas. Oficialus eglutės įžiebimo momentas bus transliuojamas internetu.
Lapkričio 28 dieną, 17.45 val., prasidės portalo „Kas vyksta Kaune“ tiesioginė transliacija iš Rotušės aikštės, 18 val. su specialiu koncertu, kuris organizuojamas „Žalgirio“ arenoje, transliaciją pradės ir nacionalinis transliuotojas.
Nors tradicinės miestelio veiklos iš Rotušės aikštės persikels į virtualią erdvę, edukacijos, dirbtuvėlės ir kiti užsiėmimai drauge su kalėdiniu paštu lankytojų lauks internete. Iš karto po eglutės įžiebimo, Rotušės aikštėje trečius metus grojantis Kalėdų radijas pakvies išgirsti pirmųjų kauniečių pageidautų kūrinių.
Šventiniu laikotarpiu į Rotušės aikštę, kaip ir į kitas miesto viešąsias erdves, patekti nebus draudžiama. Aplankyti aikštę ir pasigrožėti kalėdine eglute kauniečiai ir miesto svečiai turės laiko iki Trijų karalių, sausio 6 d.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė ragina gyventojus neskubėti vykti apžiūrėti miesto eglės tą pačią dieną. Policijos pareigūnai primena visu šventiniu laikotarpiu, vykstant apžiūrėti Kauno eglės, nepamiršti laikytis karantino sąlygų - dėvėti apsaugines veido kaukes, laikytis atstumų, nesibūriuoti - būti sąmoningiems, saugoti save ir kitus.
Dėl koronaviruso situacijos paaštrėjimo, smarkiai sumažėjo viešuoju transportu keliaujančių kauniečių skaičius. Dėl to peržiūrėti ir pakeisti autobusų bei troleibusų grafikai. Nuo lapkričio 23 d. ne piko valandomis viešasis transportas Kaune važiuoja rečiau, tačiau intensyviausiu eismo metu susisiekimas mieste vyks optimaliu tempu.
Kalėdų Eglės Lietuvoje
Gražiausių metų švenčių laukimui Kaunas jau pasiruošęs: mieste sužibo tūkstančiai lempučių, eglutę nuklojo cukriniai debesėliai, o žaliaskarės įžiebimas visai čia pat.
Palanga šventinėmis spalvomis nušvis jau penktadienį, lapkričio 30 d. Trylikos metrų aukščio kurorto žiemos švenčių simbolis montuoti pradėtas dar antradienį - įrengtas metalinis karkasas, kuris buvo padengtas dirbtinėmis eglišakėmis bei padabintas švytinčiomis dekoracijomis. Pati Kalėdų eglė nušvis mėlyna - jūros - spalva. Miesto eglė taip pat bus padabinta maždaug 16 tūkst. mirgančių lempučių bei šviečiančių krentančių snaigių kompozicijomis.
Lazdijai neskuba atsisakyti metalo ir eglišakių konstrukcijų, kol dabar naudojama įranga dar nesusidėvėjo. Šiųmetės Lazdijų Kalėdų tema „Dovanok jausmus“ ir šūkis „Su meile - Lazdijai“ įkvepia dalintis dėkingumu, šiluma ir nuoširdumu. Eglutės dekoracijos pasakoja apie laiškais keliaujančius jausmus. Žaliaskarėje nutūpė švytintys vokai, kurie, organizatorių teigimu, simbolizuoja Lazdijuose sklandančius šventinius linkėjimus.
Klaipėdos Teatro aikštėje jau septintą kartą atkeliavo įspūdingo grožio Botanikos sode augusi žaliaskarė. Itin plačiu šakų vainiku ir aukščiu išsiskirianti eglutė savo garbingą misiją pradėjo gruodžio 10-ąją, kuomet beveik 3 kilometrai šventinių girliandų nušvietė žaliaskarės šakeles.
Šiaulių miesto eglė įspūdinga. 15 metrų pagrindinį Kalėdų akcentą puošia apie 940 metrų programuojamų RGB LED lempučių girlianda, kuri kuria įsimintiną spalvų žaismą, spindi 600 metrų LED lempučių girlianda, žybsi 80 dekoracijų su dinaminiais šviesos šaltiniais. Eglutė taip pat pasidabino 600 įvairių dydžių, baltos, sidabrinės, auksinės spalvos burbulais, 120 tūrinių trimačių dekoracijų su pašvietimu.
Panevėžio pagrindinė miesto eglė įžiebta Laisvės aikštėje, bet šventinėmis puošmenomis spindi visas miestas - ne tik Kalėdų eglė, bet pagrindinės gatvės, skveras šalia Santuokų rūmų, pėsčiųjų takai, J. Basanavičiaus g. tiltas.
Alytaus Rotušės aikštėje, miesto širdyje, sužibo kalėdinė eglė, šiemet išskirtinai puošta originaliais rankų darbo kankorėžiais.
Marijampolė Kalėdas švenčia romantiškai - tokiu šūkiu Sūduvos sostinė kviečia pasitikti gražiausias metų šventes. Aikštėje priešais Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią įžiebta pagrindinė miesto Kalėdų eglė. Šiųmetė Kalėdų eglė, pasidabinusi 30 m skersmens spindinčia skraiste, pasipuošusi didžiuliais šviečiančiais šviesaus aukso spalvos kaspinais, yra 18 m aukščio, iš metalinio karkaso, apkaišyto natūraliomis eglių šakomis.
Jonavos Kalėdų eglė šiemet šventes pasitinka ne vieniša - ją supa dar keturios mažesnės eglutės. Visą kalėdinį ansamblį apjungia LED lempučių skraistė ir blyksinčios girliandos. Jonavos mero iniciatyva šiemet miesto centre ir vėl sukurtas jau tradicija tapęs Kalėdinių eglučių miestelis.
Utenoje jau antri metai prie Utenos kultūros centro puošiama karkasinė eglė. Pernai visus uteniškius ir miesto svečius sužavėjo balta eglė.
Telšių Katedros aikštėje įžiebta miesto Kalėdų eglė. Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet Telšiuose žaliaskarė vėl natūrali. Telšiai siekia dar labiau stiprinti sakralumą, kuriant mieste jaukumą ir išlaikant visas dvasines šv. Kalėdų tradicijas. Būtent tik Telšiuose, menų mieste, sukurta išskirtinė, vienintelė tokio dydžio stiklo Betliejaus prakartėlė Lietuvoje. Prakartėlę galima išvysti po miesto Kalėdų egle.
Tauragėje sužibo pagrindinė miesto eglė bei 70-ties eglučių alėja, nusidriekusi nuo J. V. Kalvano parko iki skvero prie Tauragės Švč. Trejybės bažnyčios. Šiemet pagrindinis Kalėdų simbolis Tauragėje beveik trimis metrais aukštesnis, nei praėjusiais metais.
Visaginas pristato kitokią eglę - abejingų nepaliksiančią. Ši Visagino Santarvės aikštėje auganti žaliaskarė kaip pagrindinė miesto eglė puošiama pirmą kartą. Eglė papuošta pirmąjį kartą, kadangi tik dabar įgavo pakankamą masyvumą.
Kretingos Rotušės aikštėje atkeliavusi pagrindinė miesto Kalėdų eglė. Po kelerių metų pertraukos Kretingos žaliaskarė vėl natūrali. Apie 15 metrų aukščio sidabrinę eglę miestui dovanojo kretingiškė Neringa Byčenkienė.
Šilutės centre suspindo įspūdinga sidabru padabinta Kalėdų eglė. Šalia įžiebta jau tradicine tapusi magiškoji eglučių alėja, kuri prie Hugo Šojaus dvaro šiemet nušvito baltai.
Radviliškyje iškilmingai buvo įžiebta pagrindinė rajono eglė. Po jos pasirodymo, šventinės komandos ir renginio organizatorės pasveikino susirinkusiuosius.
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas teigia, kad užtenka vienos kitos naujos detalės, o visą grožį galima sukurti pasitelkiant į pagalbą inovatyvius sprendimus, šiuolaikines apšvietimo technologijas. Vakare įsijungus specialiai parinktam apšvietimui ir tarp eglės šakų paslėptiems lazeriams, Pramogų aikštės šventinę erdvę nuklojo efektingas šviesų ir spalvų žaismas.
Rokiškio Nepriklausomybės aikštėje suspindo ne tik pagrindinė žaliaskarė, bet ir pasklido šventinė dvasia. Nepriklausomybės aikštėje įžiebta šimtais įvairiaspalvių lempučių padabinta miesto kalėdinė eglė.
Vilkaviškio miesto širdyje - dr. J. Basanavičiaus aikštėje - gruodžio 16 d. 18 val. Nužingsniavus iki Vilkaviškio miesto sodo, visų lauks dar viena miesto puošmena - įsižiebsiantis kalėdinių eglučių takas.
Anykščių rajono gyventojų ir miesto svečių laukia unikali, auksu žėrinti eglė, kuri apgobta bene 12 metrų skraiste. Neįprasta ir tai, kad šiųmetės Anykščių pagrindinės Kalėdų eglės tema - „auksas“.
Joniškio mieste įžiebta natūrali ir miesto istoriją menanti Kalėdų eglė. Prie Joniškio miesto eglutės puošybos prisidėjo visa rajono bendruomenė. Kiekvienas gyventojas galėjo didžiuotis prisidėjęs prie šventiniu laikotarpiu džiuginsiančios eglės.
Naujosios Akmenės įžiebtą eglutę vakare puošia auksas, o šalia stovi žirgais pakinkyta lyg iš sidabro nulieta Pelenės karieta.
Šalčininkų miesto aikštę papuošė aukštesnė negu pernai eglės konstrukcija, jos aukštis kartu su žvaigžde sudaro 21,5 metrus, ją puošia 1700 m girliandų ir daugiau negu tūkstantis sidabrinių ir auksinių burbulų.
Širvintų centrinėje miesto aikštėje, šalia pagrindinės puošmenos eglutės stovės 25 metrų ilgio traukinukas, kuris kvies įlipti, nusifotografuoti ir leistis į kalėdinę kelionę.
Trakai nusprendė tapti pirmuoju miestu Lietuvoje, kuriame bus pastatyta Kalėdų eglutė iš saulės modulių.
Ignalinos Laisvės aikštėje sužibo įspūdinga 18 m. aukščio Kalėdų eglė. Ji šiemet lyg nuotaka pasipuošė spindinčia skraiste, kurią laiko, tarsi ratu sustojusios sesės, dešimt mažesnių eglučių.
Šilalėje gruodžio 2-ąją skvero medžių apsuptyje sužibo aukso spalvomis tviskanti Kalėdų eglė.
Raudondvaryje (Kauno rajonas) gruodžio 2-osios pavakarę įžiebta Kauno rajono kalėdinė eglė Raudondvario dvare. Šiemet ji virs didžiuliu žibintu, kurio šviesa spinduliuos viltį, tikėjimą ir bendrystę.
Zapyškyje įžiebta Kalėdų eglutė mėgaujasi gotikinės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vaizdu.
