Neteisėtas žmogaus persekiojimas yra rimta socialinė problema, kelianti pavojų asmens saugumui, emocinei būsenai ir socialiniam gyvenimui. Lietuvoje šiai veikai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau jos taikymas ir sankcijos nuolat tobulinamos, siekiant užtikrinti efektyvesnę aukų apsaugą.
Kas yra neteisėtas žmogaus persekiojimas?
Pagal Baudžiamąjį kodeksą (BK), persekiojimas laikomas baudžiamuoju nusižengimu, kai asmuo, neturėdamas teisėto pagrindo, prieš aiškiai išreikštą nukentėjusiojo valią, sistemingai persekioja kitą žmogų. Tokie veiksmai laikomi pavojingais ir gali sukelti rimtas pasekmes, pavyzdžiui, priversti nukentėjusįjį pakeisti gyvenamąją vietą, darbą ar mokymosi įstaigą, arba padaryti kitokį neigiamą poveikį jo socialiniam gyvenimui ar emocinei būsenai.
Svarbu atskirti persekiojimą nuo žmogaus terorizavimo. Nors abi veikos yra susijusios su sisteminiu bauginimu, terorizavimas apima itin didelio intensyvumo veiksmus, pasižyminčius grasinimais ir bauginimais. Persekiojimo veiksmai, neturintys terorizavimo požymių, taip pat gali būti pavojingi ir sukelti neigiamas pasekmes.
Sistemingas persekiojimas apima pasikartojančius veiksmus, paprastai ne mažiau kaip tris kartus per pakankamai neilgą laiką. Tokie veiksmai gali pasireikšti nuolatiniais skambučiais ir žinutėmis, sekimu, stebėjimu, taip pat internetinėje erdvėje - nuolatiniais nepageidaujamais kontaktais, privatumo trikdymu, nuolatinės įtampos ir nerimo sukėlimu, veiksmų laisvės suvaržymu.
Siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą persekiojimą, būtina įrodyti šiuos tris pagrindinius kriterijus:
- Persekiotojas neturėjo teisėto pagrindo persekioti asmenį.
- Nukentėjusysis aiškiai išreiškė valią nebūti persekiojamas.
- Persekiojimas buvo sistemingas.
Be to, turi būti nustatyta bent viena iš alternatyvių neteisėto persekiojimo pasekmių:
- Dėl tokio persekiojimo nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą, darbą ar mokymosi įstaigą.
- Buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui.
- Buvo padarytas neigiamas poveikis jo emocinei būsenai.
Baudos ir atsakomybė
Šiuo metu už sistemingą žmogaus persekiojimą numatyta sankcija - viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Tai reiškia, kad neteisėtas žmogaus persekiojimas priskiriamas mažiau pavojingų nusikalstamų veikų rūšiai - baudžiamiesiems nusižengimams. Tokiu atveju laisvės atėmimo bausmė nenumatyta.
Seimas yra svarstęs pataisas, kurios siūlė numatyti ir alternatyvią laisvės atėmimo iki 3 metų bausmę už neteisėtą žmogaus persekiojimą. Tačiau šios pataisos nebuvo galutinai priimtos ir buvo grąžintos iniciatoriams tobulinti. Teisingumo ministrė kritikavo šį siūlymą, teigdama, kad bausmė turi būti proporcinga veikos pavojingumui ir kad siūlomas laisvės atėmimas galėtų būti suvienodintas su nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Daugumoje Europos valstybių, tokių kaip Austrija, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir kitos, už neteisėtą persekiojimą yra numatyta alternatyvi laisvės atėmimo bausmė. Tai rodo, kad Lietuvos teisės sistema šioje srityje gali būti tobulinama.
Ikiteisminis tyrimas ir įrodymų svarba
Dėl neteisėto žmogaus persekiojimo ikiteisminis tyrimas pradedamas tik esant nukentėjusiojo asmens skundui, jo teisėto atstovo pareiškimui arba prokuroro reikalavimui. Taip pat tyrimas gali būti pradėtas, nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius.
Įrodyti persekiojimo faktą gali būti sudėtinga, ypač kai veiksmai vyksta internetinėje erdvėje. Svarbu išsaugoti visus įrodymus: žinutes, skambučius, ekrano nuotraukas, liudininkų parodymus. Jei persekiojimas susijęs su fiziniais veiksmais, svarbu fiksuoti bet kokius incidentus ir kreiptis į policiją.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų dėl persekiojimo sąvokos dar nėra, todėl teismams bus iššūkis vienareikšmiškai kvalifikuoti konkrečius veiksmus.
Kibernetinis persekiojimas ir civilinė atsakomybė
Lietuvos įstatymuose tiesiogiai neįtvirtintas kibernetinio persekiojimo institutas (angl. cyberstalking law). Taikomos bendrosios civilinės ir baudžiamosios teisės normos. Sudėtinga nustatyti, kada viešos informacijos rinkimas, nuomonės reiškimas ar bendravimo bandymai peržengia ribas.
Remiantis užsienio praktika, svarbūs kibernetinio persekiojimo motyvai gali būti šantažas, gąsdinimas, kontrolė, internetinės tapatybės vagystė ar kiti nusikalstami tikslai.
Civilinė teisė saugo asmens garbę, orumą, dalykinę reputaciją ir teisę į atvaizdą. Jei asmuo internete yra persekiojamas, viešai įžeidinėjamas, žeminamas, be jo sutikimo talpinamos jo nuotraukos, viešai prieinama jo naršymo istorija ar susirašinėjimai, gali kilti civilinės atsakomybės pagrindai.
Nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti apie jį paskleistus duomenis, kurie žemina jo garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją ir neatitinka tikrovės. Taip pat galima reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Teismų praktikoje priteisiamos žalos dydis bylose dėl garbės ir orumo pažeidimo siekia vidutiniškai nuo 150 Eur iki 3 000 Eur.
Jei persekiojimas susijęs su teisės į atvaizdą pažeidimu (pvz., be sutikimo viešinamos nuotraukos), nukentėjęs asmuo gali reikalauti nutraukti nuotraukos viešinimą bei atlyginti žalą.
Veiksmai, kurių galima imtis
Kiekvienas, patiriantis persekiojimą, pirmiausia turėtų imtis apsaugos priemonių:
- Pasinaudoti socialiniuose tinkluose esančiomis užblokavimo galimybėmis.
- Pranešti apie asmenį socialinio tinklo administratoriui.
- Peržiūrėti socialinių tinklų privatumo nustatymus.
Jei persekiojimas žemina asmens garbę ar orumą, pažeidžia jo dalykinę reputaciją ar teisę į atvaizdą, rekomenduotina kreiptis dėl civilinės atsakomybės taikymo į teismą.
Kai persekiojimas turi nusikalstamos veikos požymių, baugina auką, kyla grėsmė aukos sveikatai ar gyvybei, rekomenduotina kuo skubiau kreiptis į policiją.
