Žvejyba Lietuvoje yra populiarus laisvalaikio užsiėmimas, tačiau ji yra griežtai reguliuojama įstatymų ir taisyklių. Šios taisyklės sukurtos siekiant išsaugoti žuvų išteklius, apsaugoti gamtą ir užtikrinti, kad žvejyba išliktų malonumu ateities kartoms. Pažeidėjams gresia ne tik finansinės baudos, bet ir kitos sankcijos. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius žvejybos reikalavimus, kokios baudos gresia už taisyklių pažeidimus ir kaip jų išvengti.
Kas yra brakonieriavimas ir kokie jo pažeidimai?
Brakonieriavimas apima įvairius neteisėtus veiksmus, susijusius su žvejyba. Tai gali būti žvejyba draudžiamu metu (neršto periodais), draudžiamų įrankių naudojimas (pvz., tinklų, žeberklų, elektros prietaisų), per didelis laimikis, žvejyba be leidimo ar bilieto, taip pat retų ar saugomų rūšių gaudymas.
Pavyzdžiui, aplinkosaugininkai nuolat vykdo reidus ir nustato brakonieriavimo atvejus. Vienas didžiausių nustatytas Zarasų rajone - asmenys žvejojo su 10 statomųjų tinklų, sugavo didelį kiekį žuvų, tarp jų ir 8 lydekas. Žala žuvų ištekliams siekė 5 865 eurus. Kauno pareigūnai Jurbarko miesto Mituvos uoste nustatė asmenį, žvejojusį 3 statomaisiais tinklais. Neteisėtos žvejybos metu jis sugavo lydeką, 4 šapalus, 41 žiobrį ir 30 kg kuojų. Asmuo turėjo atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą - 5 190 eurų. Praėjus savaitei tas pats asmuo buvo pastebėtas darantis pažeidimą dar kartą tik jau su kitu asmeniu. Gaudydami žuvį 3 tinklais jie sugavo 4 lydekas, 3 sterkus, 5 lynus, 3 karšius, 10 žiobrių ir 26 kg kuojų taip padarydami 3 870 eurų žalą žuvų ištekliams.
Šilutės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai, patruliuodami Šilutės rajono Minijos upėje, nustatė asmenį, žvejojusį be žvejo mėgėjo kortelės lašišoms ir šlakiams, jis sugavo ir paėmė du šlakius. Kadangi asmuo žvejojo Minijos ichtiologiniame draustinyje, kuriame padarius pažeidimą taikomas trigubas žalos apskaičiavimo įkainis, asmeniui teks atlyginti 5 820 eurų žalą žuvų ištekliams.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į žvejybos įrankių naudojimo taisykles. Vienu metu žvejas gali naudoti ne daugiau nei šešis kabliukus. Išimtys taikomos tik stintų ir seliavų žvejyboje, kurioje naudojama ne daugiau nei 12 kabliukų. Žvejojant iš vandens transporto priemonės, vienas žvejas vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip dvi meškeres, išskyrus atvejus, kai žvejojama su inkaru ar kitomis priemonėmis sustabdytos vandens transporto priemonės.
Pastebėjus vandens telkinyje draudžiamus žvejybos įrankius (pvz., tinklus, ežerines gaudykles), kurie nepažymėti plombomis ar plūdurais, jų neišimkite, neplėšykite ar neneškite į krantą ir nedelsiant praneškite apie radinius skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Išimdami juos iš vandens telkinių rizikuojate tapti įtariamaisiais dėl galimai neteisėtos žvejybos.
Taip pat draudžiama žvejoti arčiau kaip 10 m atstumu nuo tinklinių ne mėgėjų žvejybos įrankių, pažymėtų laikantis žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos.
Nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d. draudžiama lydekas žvejoti visuose šalies vandens telkiniuose tiek žvejams mėgėjams, tiek verslininkams. Aplinkos apsaugos departamentas vasarį pradėjo su akcija „Saugom lydeką“, per kurią pareigūnai aktyviai patruliuos vandens telkiniuose, vykdys reidus ir tikrins žvejų laimikius.
Žvejybos įstatymai ir leidimai
Lietuvoje žvejybą reglamentuoja Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Norint teisėtai žvejoti Lietuvoje, būtina turėti galiojantį žvejybos leidimą arba žvejo mėgėjo bilietą. Leidimus galima įsigyti Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje (ALIS). Jeigu ieškomo tvenkinio pavadinimo sąraše nerandate, galima pirkti žvejo mėgėjo bilietą, skirtą žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą ir neorganizuojama limituota žvejyba.
Visus žvejybos leidimus galima įsigyti Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje (ALIS). Nusprendus, kuriame tvenkinyje žvejosite, ALIS sistemoje pagal rajonus galima pasitikrinti, ar išsirinktas tvenkinys yra išnuomotas.
Žvejybos leidimas yra privalomas dokumentas, kurį turite gauti prieš pradedant žvejoti. Norėdami išvengti baudos, įsitikinkite, kad jūsų leidimas galioja ir jis apima tą vietą, kurioje planuojate žvejoti. Leidimus galite įsigyti internetu arba per vietines savivaldybes.
Žvejyba draudžiama saugomose gamtos teritorijose, taip pat tam tikrose vandens telkiniuose, kuriose galioja specialūs apribojimai. Prieš žvejojant visuose Lietuvos ežeruose, upėse ir jūroje rekomenduojama pasitikrinti, ar nėra draudžiamų zonų arba laikino žvejybos apribojimo.
Baudos už žvejybos taisyklių pažeidimus
Nuo 2024 m. liepos 2 d. įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams, sugriežtintos baudos fiziniams asmenims už žvejybos pažeidimus. Žvejyba neturint dokumento, įrodančio teisę žvejoti, gali užtraukti finansinę atsakomybę nuo 30 iki 90 eurų. O už žvejybą draudžiamais žvejybos įrankiais, būdais ar draudžiamoje vietoje gresia nuo 600 iki 1500 eurų bauda.
Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ir žvejybos įstatymus, už žvejojimą be leidimo gali būti skiriamos baudos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir sunkumo, tačiau jos paprastai svyruoja nuo 50 iki 500 eurų.
Štai keletas galimų pažeidimų ir baudų:
- Žvejyba be leidimo arba su neteisėtai įsigytu leidimu: 50-500 €
- Neteisėtas žvejojimas saugomose teritorijose: 100-500 €
- Žvejyba be reikalingų žvejybos įrankių registracijos: 100-300 €
- Neleidžiamo žvejybos metodo naudojimas: 200-500 €
- Žvejyba draudžiamu metu: nuo 120 iki 300 eurų, taip pat laimikio ir įrankių konfiskavimas.
- Draudžiamų įrankių naudojimas: nuo 200 iki 600 eurų, taip pat įrankių konfiskavimas.
- Saugomų rūšių gaudymas: nuo 300 iki 1000 eurų, gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė.
- Žvejyba dideliais kiekiais (pramoniniu būdu): iki 3000 eurų, transporto priemonių, įrankių konfiskavimas.
Už draudžiamu metu sugautą lydeką gresia administracinės baudos nuo 600 iki 1 500 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Taip pat teks atlyginti 240 eurų žalą žuvų ištekliams už kiekvieną neteisėtai sugautą lydeką. Jei pažeidimas įvykdytas gamtinio rezervato ar ichtiologinio draustinio vandens telkinyje, žala skaičiuojama taikant trigubą įkainį.
Asmenims, nesilaikantiems aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, numatyta atsakomybė priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio gali siekti nuo 150 iki 3000 eurų. Taip pat už tam tikro pobūdžio pažeidimus gali būti skiriamas savaeigės plaukiojimo priemonės konfiskavimas.
Nemokama žvejyba
Nemokamai žvejoti gali:
- Asmenys iki 18 metų
- Valstybinio socialinio draudimo pensininkai
- Asmenys turintys negalią
- Asmenys, kuriems žvejybos ploto naudotojas suteikė nemokamą teisę
- Kiekvienas valstybinių švenčių dienomis, pvz. per Žolinę, rugpjūčio 15 d.
Atkreipiame dėmesį, kad nemokamą žvejybos teisę turintiems asmenims žvejojant vandens telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota žvejyba, gali būti nustatytos kitokios limituotos žvejybos reguliavimo priemonės ir sąlygos. Nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą reikia turėti su savimi žvejybos vietoje.
Kaip išvengti baudos už žvejojimą be leidimo?
Norint išvengti baudų už žvejybos taisyklių pažeidimus, būtina laikytis tam tikrų atsargumo priemonių:
- Prieš žvejodami įsitikinkite, kad turite leidimą: Žvejybos leidimas yra privalomas dokumentas. Įsitikinkite, kad jūsų leidimas galioja ir apima tą vietą, kurioje planuojate žvejoti.
- Pasirinkite teisėtas žvejybos vietas: Sužinokite, ar vieta, kurioje norite žvejoti, yra teisėta. Patikrinkite, ar tai nėra draudžiama teritorija.
- Naudokite teisėtus žvejybos įrankius: Visada žvejokite su taisyklių atitinkančiais įrankiais. Atsakingai rinkitės žvejybos metodus, laikykitės žvejybos laikotarpių ir išmetimo normų.
- Būkite atsakingi ir laikykitės žvejybos taisyklių: Visada sekite vietines žvejybos taisykles ir laikykitės nustatytų žvejybos limitų.
Aplinkosauginiai reikalavimai plaukiant vandens transporto priemonėmis
Apribojimai vandens transporto priemonėms taikomi norint mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Savaeigės plaukiojimo priemonės sukeltas triukšmas ir bangavimas gali trikdyti paukščius perėjimo metu. Ruošiantis plaukioti vidaus degimo variklį turinčiomis plaukiojimo priemonėmis svarbu įvertinti, kur, kada ir kaip tai galima daryti, atsižvelgti į plaukiojimo priemonės variklio galingumą, vandens telkinio dydį ir ar telkinys yra saugomoje teritorijoje.
Pavyzdžiui, draudžiama plaukioti savaeigėmis vandens transporto priemonėmis Sartų regioninio parko vandens telkiniuose, norint apsaugoti perinčius paukščius. Aplinkos apsaugos departamentas parengė išsamią informaciją apie svarbiausius reikalavimus plaukiojant įvairiomis plaukiojimo priemonėmis.
Žvejybos kalendorius ir limitai
Aplinkos apsaugos departamento parengtose žvejybos atmintinėse rasite žvejybos kalendorių, kuriame galite pasitikrinti, kokiu laikotarpiu, kokio dydžio žuvis ir kiek jų galima gaudyti. Pavyzdžiui, draudžiama žvejoti:
- Upines nėges: nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d.
- Šamus: nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d.
- Siauražnyplius vėžius: nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d.
- Ungurius Kuršių mariose: visus metus.
Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti tam tikrą kiekį skirtingų rūšių žuvų. Pavyzdžiui, ne daugiau kaip 2 vienetus lydekų, sterkų, margųjų upėtakių, kiršlių, salačių, ūsorių. Sugautų žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg, o Kuršių mariose - 7 kg.
Atsakomybė ir žala gamtai
Pažeidėjams teks atlyginti žalą, padarytą žuvų ištekliams. Žala apskaičiuojama vadovaujantis nustatyta tvarka. Jei pažeidimas įvykdytas gamtinio rezervato ar ichtiologinio draustinio vandens telkinyje, žala skaičiuojama taikant trigubą įkainį.
Jei kyla aplinkosaugos klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu.
