EGR (Exhaust Gas Recirculation) vožtuvas yra svarbus komponentas automobilių išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemoje, kurios pagrindinis tikslas - sumažinti azoto oksidų (NOx) emisijas. Tai pasiekiama grąžinant dalį išmetamųjų dujų atgal į degimo kamerą. Tačiau, laikui bėgant, EGR vožtuvas gali užsikimšti suodžiais, sukeldamas įvairias problemas, tokias kaip variklio traukos sumažėjimas, didesnės kuro sąnaudos ir kiti veikimo sutrikimai. Šiame straipsnyje aptarsime EGR vožtuvo veikimo principus, problemas, su kuriomis susiduriama, ir galimus sprendimus, įskaitant EGR atjungimą.
Kas yra EGR ir kaip jis veikia?
EGR (Exhaust Gas Recirculation) vožtuvas - tai išmetamųjų dujų nukreipimas atgal į degimo kamerą. Šis procesas automobilyje naudingas tuo, kad tokiu būdu sumažinamas kenksmingų medžiagų kiekis išmetamosiose dujose (nuodingų junginių koncentracija), bei padidėja kuro sudeginimo efektyvumas. EGR vožtuvas valdo išmetamųjų dujų recirkuliaciją, t. y. ši sistema dalį atidirbusių dujų gražina į įleidimo kolektorių. Pagrindinė sistemos paskirtis - sumažinti išmetamųjų dujų toksiškumą varikliui šylant ir staigiai kylant alkūninio veleno apsisukimams, kuomet variklis dirba riebesniu degiu mišiniu nei įprasta. Automobilio elektroninis kompiuterio blokas apdoroja informaciją, gaunamą iš temperatūros daviklių ir reikiamu momentu siunčia signalą, atidarantį EGR vožtuvą. Kai kurie EGR vožtuvai turi papildomą išmetamųjų dujų atvėsinimo funkciją. EGR vožtuvo veikimas tiesiogiai priklauso nuo automobilio variklio tipo. Automobiliuose su benzininiu varikliu EGR vožtuvas nebus įjungiamas, kai pasiekiamos maksimalios sukimo momento apsukos ir kai variklis dirba tuščiąja eiga. Automobiliuose su dyzeliniais varikliais EGR vožtuvas atidaromas, esant tuščiai eigai, ir palaipsniui uždaromas, didėjant apkrovai.
EGR vožtuvo konstrukcija priklauso nuo būdo, kuriuo valdomas vožtuvas. EGR vožtuvo pavara skirtinguose automobiliuose yra elektrinė arba pneumatinė. EGR solenoidas yra labiausiai pažeidžiama mazgo dalis, naudojama sistemose, kuriose vožtuvo pavara pneumatinė. Kartais pasitaiko tik EGR vožtuvo padėties daviklio gedimas, tačiau pasekmėje tik užsidegusi gedimo lemputė, sistema (pneumatinė) funkcionuoja kaip įprasta, elektrinė pavara gali sutrikti.
Kada variklis dirba riebesniu degiu mišiniu nei įprasta, EGR vožtuvas reikiamu momentu praleidžia dalį išmetamųjų dujų atgal į įleidimo kolektorių. Kai EGR vožtuvas yra atidarytas, išmetamosios dujos patenka į įsiurbimo kolektorių, taip sumažinant deguonies kiekį degimo mišinyje ir atitinkamai sumažinant degimo temperatūrą. Tai padeda sumažinti azoto oksidų (NOx) susidarymą.
Problemos ir gedimai
Pagrindinė EGR sistemos problema - ribotas vožtuvo resursas ir gan didelė naujo mazgo kaina. EGR vožtuvai veikia agresyvioje aplinkoje, todėl laikui bėgant jie susidėvi. Didžiausia gedimo priežastis yra anglies dalelių kaupimasis išmetamosiose dujose išilgai EGR ir įsiurbimo sistemos kanalų. Laikui bėgant tai užkimš vamzdžius, išmetamųjų dujų kanalus ir galiausiai vožtuvo stūmoklio mechanizmą, dėl kurio jis gali užstrigti uždarytoje arba atidarytoje padėtyse. Be to, prastos kokybės kuras gali prisidėti prie EGR vožtuvo gedimų, nes dalis išmetamųjų dujų per vožtuvą patenka į įsiurbimo sistemą kartu su nešvarumais.
Simptomai, susiję su EGR vožtuvo gedimu, yra panašūs į daugelio kitų variklio valdymo komponentų simptomus. Variklio veikimo problemos: jei vožtuvas užstringa, transporto priemonės oro ir degalų santykis bus netinkamas, o tai sukels variklio veikimo problemas, pvz., sumažėjusią galią, prastą greitėjimą ir netolygų veikimą tuščiąja eiga. Varikliuose su slėgio davikliu (MAP daviklis) - degimo mišinio pariebinimas sumažėjus išretėjimui įleidimo kolektoriuje dėl nesandaraus EGR vožtuvo. Varikliuose, naudojančiuose abi kontrolės sistemas vienu metu - pastebimas mišinio pariebinimas tuščia eiga ir mišinio paliesinimas didinant apsisukimus. Simptomų tarpusavio priklausomybės gan sudėtingos ir skirtingiems automobiliams gali pasireikšti skirtingai. Variklio valdymo blokas stengiasi stabilizuoti tuščios eigos apsisukimus keisdamas kitus parametrus - praleidžiamo oro srautą, purkštukų darbą ir tt. Pradinėje stadijoje variklio dinamika taps nepakankama, gali atsirasti „duobės” greitėjant.
Padidėjęs NOx išmetimas: kai EGR vožtuvas lieka (užstringa) uždarytas, dėl to aukšta temperatūra degimo kameroje palieka daug nesudegusio kuro išmetamosiose dujose, todėl padidėja NOx išmetimas ir sumažėja degalų naudojimo efektyvumas. Jei EGR vožtuvas užstringa atidarytas, tai gali sukelti variklio veikimo problemas, tokias kaip nestabilus veikimas laisva eiga, galios praradimas ir didesnės kuro sąnaudos.
Papildomas problemas sukels įkaitusių dujų, kurios į įleidimo kolektorių patenka per nesandarų EGR, ir variklio alyvos garų, kurie į kolektorių patenka per karterio ventiliaciją, sąveika. Anksčiau ar vėliau variklis pasiprašys rimtesnės pagalbos, todėl problemą geriau spręsti neatidėliojant.
EGR atjungimo galimybės ir sprendimai
Ką gi daryti su EGR problema? Bet kurioje aptarnavimo instrukcijoje rašoma, kad sistema yra riboto resurso, taigi idealiu atveju tarnaus 70-100 tūkst. kilometrų. Idealus ir rekomenduojamas problemos sprendimas - pakeisti visą sistemą nauja. Tačiau tai brangus sprendimas.
Yra ir labiau „liaudiškas” sprendimas - bandyti pratęsti EGR sistemos gyvavimo laikotarpį. Galima bandyti išvalyti paties vožtuvo ir jo kojelės paviršių cheminiais preparatais, kad užtikrinti jo laisvą judėjimą ir sandarumą. Tiesa, reikėtų vengti bet kokio chemikalo patekimo ant guminės diafragmos, nes cheminiai valikliai gali ją pažeisti. Periodiškai „aptarnaujant” sistemą jos gyvavimo laikas pailgės, o kai kurias išėjusias iš rikiuotės sistemas galbūt pavyks prikelti „antram gyvenimui”.
Ar galima sistemą atjungti išvis? Galima, tačiau teks susirasti rimtą specialistą, kuris sugebės tinkamai tai padaryti, juolab kad atjungus sistemą valdymo blokas turėtų būti „apgautas”, kitaip iš tokios saviveiklos gali nieko gero neišeiti. Programinis EGR vožtuvo atjungimas Vilniuje leidžia išspręsti šią problemą be mechaninio įsikišimo. Išjungus vožtuvą programiškai, variklis negauna išmetamųjų dujų atgal į sistemą, kas pagerina degimo kokybę, sumažina suodžių ir dervų kaupimąsi įsiurbimo kolektoriuje bei padidina automobilio galią ir degalų efektyvumą.
Taisyklingas EGR atjungimas apima ir jo fizinį pašalinimą (arba "užkimšimą"), ir programinės įrangos atnaujinimą. Pastaroji procedūra reiškia intervenciją į elektroninį variklio valdymo bloką. Kai kurie vairuotojai bando atlikti šią procedūrą savarankiškai, mechaniškai uždarydami vožtuvą. Tačiau dažniausiai tai sukelia klaidos atsiradimą prietaisų skydelyje arba netgi variklio perėjimą į avarinį režimą ir galios netekimą. Todėl svarbu, kad EGR atjungimą atliktų kvalifikuotas specialistas.
EGR ištrynimo tamsiosios pusės atskleidimas: privalumai ir trūkumai
Privalumai ir trūkumai
Privalumai atjungus EGR:
- Reikia rečiau keisti alyvą.
- Mažesnis įsiurbimo sistemos taršos lygis.
- Išjungimo pigumas, lyginant vožtuvo atjungimo kainą ir keitimo kainą.
- Atitinkamų variklių „turbo duobės“ sušvelninimas.
- Nėra EGR klaidų.
- Mažėja sunaudojamo kuro kiekis (sąlyginai).
- Variklis funkcionuoja efektyviau, sumažėja nuodegų susidarymas.
- Garantuojama, kad tos pačios klaidos neatsiras iš naujo (tai gali atsitikti, jei vožtuvas išjungiamas tik mechaniškai).
- Trūktelėjimų, o taip pat variklio avarinio veikimo režimų pašalinimas.
- Variklio dinamikos pagerinimas. Tai tampa įmanoma, nes kuro ir oro mišinys ruošiamas neatsižvelgiant į išmetamąsias dujas.
Trūkumai ir rizikos atjungus EGR:
- Atjungus EGR, dėl liesesnio mišinio ir nekontroliuojamo deguonies kiekio, padidėja degimo temperatūra variklio degimo kamerose.
- NOx dujos pro kompresinius žiedus patenka į karterį ir reaguoja tiesiogiai su variklio alyva, ko pasekoje alyva degraduoja, NOx trumpina alyvos tarnavimo laiką, naikina plovimo savybes. Alyva tampa klampesnė, cirkuliacija prastėja, labiau kaista variklio galvutė, velenai. Tai trumpina paties variklio resursą.
- Didelis suodžių kiekis išmetimo sistemoje gali užkimšti katalizatorių ar suodžių filtrą (DPF/FAP), kas gali lemti brangų remontą ar keitimą.
- Nors kai kurie teigia, kad EGR atjungimas padidina variklio galią, atlikti tyrimai parodė, jog tai yra klaidingas įsitikinimas. Iš tiesų, tai gali sutrikdyti optimalų kuro ir oro mišinio paruošimą.
Dėl šios priežasties daugelis automobilių savininkų ne keičia sugedusį vožtuvą, o atjungia EGR vožtuvą. Reikia pažymėti, jog nepakanka fiziškai atjungti vožtuvą tam, kad būtų pasiektas norimas efektas. Reikės atlikti valdymo bloko, koordinuojančio šios sistemos darbą, programavimą. To neatlikus, ECU blokas signalizuos apie EGR klaidą ar net bandys perjungti variklį į darbą avariniu režimu. Dažniausiai, programiškai atjungus EGR vožtuvą, fiziškai atjungti nereikia, tačiau kai kuriuose automobilių modeliuose reikia EGR vožtuvą atjungti ir programiškai, ir fiziškai.
Rekomenduojama išjungti EGR po 100 000 kilometrų ridos, ypač jei pastebimi aukščiau išvardinti simptomai. Programinio šalinimo kaina prasideda nuo 50 eurų.
Kada verta atjungti EGR?
Atjungti EGR vožtuvo konstrukciją yra prasmė, jeigu sugedo vožtuvas arba automobilio rida viršija 100 tūkstančių km. Tai susiję su įsiurbimo kolektoriaus ir variklio vožtuvų užteršimu. Kai kurie vairuotojai teigia, kad EGR vožtuvo pašalinimas padidina variklio galią. Tačiau atlikti tyrimai parodė, jog tai yra klaidingas įsitikinimas.
Jeigu EGR vožtuvas yra sugedęs ir kelia problemas, o jo keitimas yra per brangus, programiškas atjungimas gali būti racionaliu sprendimu. Tačiau svarbu suprasti visas galimas pasekmes ir atlikti procedūrą pas patikimus specialistus.
Programinis EGR vožtuvo atjungimas yra efektyvus būdas išspręsti sugedusio vožtuvo keliamas problemas. Tai leidžia išvengti papildomų išlaidų naujam vožtuvui ir užtikrina sklandesnį variklio darbą. Tačiau svarbu atsiminti, kad ši procedūra turėtų būti atliekama atsakingai ir pasitelkiant profesionalus.
tags: #19 #tdi #egr #atjungimas