Automobilių saugumas yra vienas svarbiausių aspektų, užtikrinančių gyvybes ir sveikatą keliuose. Jis skirstomas į dvi pagrindines kategorijas: aktyvųjį ir pasyvųjį saugumą. Aktyviojo saugumo sistemos skirtos eismo įvykių prevencijai, siekiant užkirsti kelią avarijai dar prieš jai įvykstant. Pasyviosios sistemos savo ruožtu apsaugo keleivius nuo sužalojimų jau įvykus susidūrimui. Tačiau egzistuoja ir trečioji kategorija - budinčiosios sistemos, kurios aktyvuojasi tik pasiekus kritinį pavojaus lygį.
Nors iš pradžių automobilių gamintojai daugiausia dėmesio skyrė pasyviajam saugumui, siekdami apsaugoti keleivius nuo rimtesnių sužalojimų avarijos metu, technologijų pažanga ir didėjanti patirtis transporto priemonių sandaroje bei elektronikoje leido vis labiau orientuotis į aktyviojo saugumo sistemas. Šiandien jų sąrašas gerokai išsiplėtė ir apima daugybę funkcijų, tokių kaip aklosios zonos perspėjimo, avarinio stabdymo, juostų palaikymo, adaptyviojo greičio palaikymo ir daugelį kitų.
Aktyvusis saugumas: prevencija ir valdymas
Aktyvusis saugumas - tai automobilio savybė ir technologijos, kurios padeda išvengti autoįvykio. Šios sistemos veikia dar prieš susidūrimą, siekdamos užtikrinti saugesnį vairavimą, geresnį automobilio valdymą ir stabilumą. Aktyviojo saugumo priemonės trukdo susidaryti avarinei situacijai ir įvykti avarijai.
Šios sistemos gali būti skirstomos į kelias grupes, kurios padeda vairuotojui priimti geresnius sprendimus ir išvengti nelaimės. Jos yra kaip papildomos akys ir rankos, kurios budriai stebi aplinką ir reaguoja į pavojų.
Pagrindinės aktyviojo saugumo sistemos:
- Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS): Kai stabdant ratas (arba ratai) užsiblokuoja, suveikia stabdžių antiblokavimo sistema (ABS). Ji padeda išlaikyti automobilio valdymą stabdant ant slidžios kelio dangos, neleidžia ratams slysti stipriai stabdant, tad galima kontroliuoti automobilio judėjimo kryptį.
- Elektroninė stabilumo programa (ESP): ESP apima automobilio įrangą, padedančią išvengti eismo įvykio. Ji padeda išlaikyti automobilio stabilumą posūkiuose, ypač esant slidžiai kelio dangai, kompensuoja automobilio tendenciją slysti ir padeda ištiesinti automobilio trajektoriją šiam pradėjus slysti.
- Antipraslydimo sistema (ASR): Kai automobiliui pradėjus judėti varomojo tilto ratas prasisuka, ASR tą ratą pristabdo. Tuomet didesnis sukimo momentas tenka kitam ratui, kurio kibumas su keliu didesnis. Prasisukus ir kitam ratui, ASR mažina variklio išvystomą momentą. ASR yra transmisijos antibuksavimo kontrolės sistema, apsauganti nuo varančiųjų ratų slydimo pradedant važiuoti, važiuojant kelio danga su mažesniu sukibimu ir kt. Įsijungus ASR, dega įspėjamoji lemputė, tačiau sistemą galima išjungti rankiniu būdu.
- Stabdymo asistentas (BAS): Ši sistema padeda vairuotojui valdyti automobilį ekstremalaus stabdymo metu. Sureagavusi į daviklių signalus, sistema paduoda maksimalų stabdymo slėgį į stabdžių sistemą.
- Stabdymo jėgų reguliavimo sistema (EBV): Kai stabdymo metu ratų sūkių davikliai parodo, kad galinio tilto praslydimas didesnis nei priekinio, tuomet stabdymo slėgis į galinį tiltą išlieka nepakitęs arba mažinamas.
- Adaptyvioji kruizo kontrolė (ACC): Tai viena iš adaptyviojo greičio palaikymo sistemų. ACC išlaiko atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės: šiai pristabdant, automobilis su ACC taip pat sulėtės. Pažangesnė jos atmaina yra radarinė arba adaptyvioji kruizinė kontrolė, kuri, naudodama jutiklius, išlaiko atstumą tarp jūsų ir priekyje važiuojančio automobilio. Ji sulėtins automobilio greitį, kad išvengtų galimų susidūrimų, arba padidins greitį, kai tai bus saugu.
- Automatinis stabdymas: Tai kone revoliucija, kalbant apie automobilių galimybes vairuoti savarankiškai. Automatinis stabdymas veikia kartu su jutikliais ir pradeda stabdyti, kai aptinkamas neišvengiamas susidūrimas.
- Aklosios zonos stebėjimo sistema: Ši sistema apima papildomas kamerų arba radarų sistemas automobilio šone. Jos nukreiptos į tas vietas, kurias vairuotojas sunkiai mato. Sistema įspėja vairuotoją apie šioje zonoje esančią transporto priemonę ar objektą įspėjamąja šviesa ant išorinių veidrodėlių, o jei vairuotojas imtųsi veiksmų, galinčių kelti susidūrimo pavojų, sistema gali netgi įspėti garsiniu signalu.
- Juostų palaikymo sistema: Visų šių funkcijų tikslas yra užtikrinti, kad saugiai išliktumėte tinkamoje eismo juostoje. Juostos išlaikymo arba nukrypimo nuo eismo juostos įspėjimo sistema, naudodama kameras, stebi eismo juostą, kuria važiuojate, ir įspėja jus, kartais ir garsiniu signalu ant vairo, jei automobilis nukrypsta nuo eismo juostos. Aptikęs nukrypimą, automobilis netgi gali bandyti koreguoti jūsų judėjimo trajektoriją.
- Galinio vaizdo kamera ir parkavimo jutikliai: Automobilio gale įrengta kamera perduoda vaizdą į ekraną arba net į galinio vaizdo veidrodėlį, kad padėtų vairuotojui važiuojant atbuline eiga. Tai gali būti labai naudinga, kai bandoma įvažiuoti atgal į stovėjimo vietą. Daugelyje automobilių taip pat yra parkavimo jutikliai, kurie garso ir vaizdo signalais informuoja vairuotoją, kai jis priartėja prie kliūties.
- Įspėjimas apie skersinį eismą: Išvažiuojant iš stovėjimo vietos, ypač važiuojant atbuline eiga, įspėjimas apie skersinį eismą radaru aptinka artėjančias transporto priemones, kurių galite nepastebėti. Dažniausiai ji įjungiama pasirinkus atbulinės eigos pavarą, tačiau vis dažniau naudojamas ir priekinis skersinio eismo įspėjimas.
- Įspėjimas apie vairuotojo dėmesį: Ši sistema, sukurta siekiant išvengti eismo įvykių, kuriuos sukelia vairuotojo nuovargis ar neatidumas, stebi vairavimo režimą ir naudoja jutiklius, kurie aptinka per daug korekcijų, galinčių rodyti, kad vairuotojas stengiasi išlaikyti tinkamą padėtį eismo juostoje. Tuomet ji įspėja padaryti pertrauką.
- Išlipimo iš automobilio asistentas: Ši funkcija stebi sritis abiejose automobilio pusėse į dešinę ir į kairę nuo automobilio durelių ir įspėja, jei negalite saugiai atidaryti durelių.
Aktyviojo saugumo technologijos, tokios kaip stabdžių antiblokavimo sistema (ABS), elektroninė stabilumo sistema (ESP), antipraslydimo sistema, padangų slėgis ir profilis, taip pat priklauso aktyviojo saugumo kategorijai. Be to, aktyvusis saugumas priklauso ir nuo vairuotojo veiksmų, tinkamos savijautos, dėmesio ir budrumo kelyje.
Nors didžioji dalis vairuotojų žino pagrindines technologijas, pritaikytas jų automobilyje, ir vertina automobilių saugumą per „Euro NCAP“ bandymus, toli gražu ne visi suvokia, kad jų transporto priemonėse veikia gerokai daugiau technologijų, nei jie įsivaizduoja. Kai kurios iš jų netgi gali likti nežinomos, jei vairuotojas jų nepanaudoja per visą santykių su automobiliu laikotarpį. Pavyzdžiui, „Mercedes-Benz“ gamintojai 2003 metais pristatė „Pre-Safe“ technologiją, o 2005-aisiais ją papildė stabdžių slėgio didinimo sistema, kuri, pastebėjus pavojų priekyje, iš anksto paruošia stabdžius.
Įdomu tai, kad gamintojai daugiausia komunikuoja apie oro pagalvių skaičių bei aktyviųjų saugumo sistemų puokštes, o budinčiosios saugumo sistemos lieka šešėlyje. Pavyzdžiui, „Škoda Superb“ modelis turi „Crew Protect Assist“ sistemą, kuri, kai vairuotojas nereaguoja į avarijos perspėjimo signalus, o greitis yra per didelis automatinio avarinio stabdymo pagalbai, automatiškai užveria visus langus, stoglangį, įtempia saugos diržus. Įvykus avarijai, įsijungia „eCall“ sistema, automatiškai paskambinanti gelbėjimo tarnyboms ir perduodanti automobilio koordinates. „Superb“ taip pat apsaugo vairuotoją, jei jam sutrinka sveikata.
Pasyvusis saugumas: apsauga avarijos metu
Pasyvusis saugumas - tai automobilio savybė palengvinti autoįvykio pasėkmes. Šios saugumo priemonės skirtos automobilio vairuotojui, keleiviams bei pėstiesiems saugoti nuo sužalojimų avarijos metu. Pasyviosios saugos sistemos yra tos, kurios įsijungia įvykus avarijai ar susidūrimui. Kol automobilis su kuo nors nesusidurs, jūs greičiausiai niekada nesužinosite, kad jos yra.
Pagrindinės pasyviojo saugumo sistemos:
- Saugos diržai: Saugos diržai yra labiausiai matoma pasyviosios saugos dalis. Jie užtikrina, kad vairuotojai ir keleiviai būtų saugūs savo sėdynėse, o ne katapultuotųsi pro langus ar po saloną ir nesukeltų sunkių sužalojimų ar mirčių. Jie saugiai išlaiko vairuotojus ir keleivius sėdynėse, nes įvykus susidūrimui priveržiami ir apriboja judesius. Pirmą kartą šie prietaisai buvo pradėti naudoti XIX a. pabaigoje, tačiau šiuolaikiniai jų pavyzdžiai yra gerokai patobulinti. „Volvo“ pirmą kartą pristatė trijų taškų saugos diržą 1959 m., o „Mercedes-Benz“ 1981 m. pridėjo išankstinio įtempiklio technologiją.
- Oro pagalvės: Oro pagalvės yra paslėptos tol, kol jų neprireikia. Atsižvelgiant į tai, kiek gyvybių jos išgelbėja, galima pamanyti, kad jos egzistuoja nuo seno, tačiau pirmoji oro pagalvė buvo išrasta 1953 m., o komercinėse transporto priemonėse jos pradėtos montuoti tik nuo 1972 m. Šios pripučiamos pagalvės suveikia suveikus transporto priemonės susidūrimo jutikliams. Tai amortizuoja galvą ir viršutinę kūno dalį nuo smūgio į kietą vairą ar prietaisų skydelį.
- Deformacijos ir (arba) gniuždymo zonos: Deformacijos zonos automobilyje yra specialiai suprojektuotos taip, kad galėtų kontroliuojamai deformuotis. Tai reiškia, kad jėga išsklaidoma anksčiau, nei pasiekia saloną ir gali pakenkti keleiviams. Metalas iš prigimties yra gana kietas, todėl, kai jis sugeria smūgį, jėga gali jį gana smarkiai suardyti.
- Kėbulo konstrukcija: Kėbulo tvirtumas ir galimos jo dalių deformacijos tiesiogiai priklauso nuo automobilio kėbulo medžiagos, būklės, o taip pat ir konstrukcinių ypatybių. Kėbulo konstrukcija suprojektuota taip, kad sugertų smūgio energiją ir apsaugotų keleivius.
- Aukšto atsparumo stiklas: Automobilio stiklas taip pat turi tam tikrą paskirtį, apsaugant keleivius nuo išorės poveikio ir išlaikant salono vientisumą avarijos metu.
Pasyviojo saugumo sistemos veikia taip, kad visiškai išvengtų avarijų. Jos remiasi kameromis ir radaru arba sonaru, kad aptiktų kliūtis arba pavojų, ir paprastai skleidžia garsinį signalą, kai kyla susidūrimo pavojus. Labiausiai paplitusi aktyviosios saugos sistema yra atbulinės eigos kamera, kuri ekrane rodo už automobilio esančio automobilio vaizdą.
Kelių Eismo Taisyklių (KET) svarba aktyviam saugumui
Kelių eismo taisyklės (KET) yra neatsiejama aktyviojo automobilio saugumo dalis. Jos nustato bendras taisykles, kurių privalo laikytis visi eismo dalyviai, siekiant užtikrinti saugų ir sklandų eismą. Tinkamas KET žinojimas ir jų laikymasis yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių išvengti nelaimingų atsitikimų.
Pavyzdžiui, KET numato, kad jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Ne gyvenvietėse vairuotojai, vairuojantys transporto priemones, kurių greitis neturi viršyti 40 km/h, taip pat transporto priemones, kurių bendras ilgis - daugiau kaip 7 m, turi laikytis tokio atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, kad juos lenkiančios transporto priemonės netrukdomos galėtų persirikiuoti į dešinę kelio pusę.
Taip pat svarbu žinoti, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų ir (arba) dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija. Draudžiama transporto priemonėms apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta.
Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais.
Civilinės saugos sistema ir teisiniai pagrindai
Nuo 2023 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo kelios svarbios Kelių eismo taisyklių (KET) naujovės, numatančios didesnį maksimalų leistiną greitį pradedantiems vairuotojams („klevo lapams“), draudžiančios pėstiesiems perėjose naudotis mobiliojo ryšio telefonais, fiksuojančios rekomendacijas, kaip lenkti dviratininkus. Taip pat įsigaliojo naujovės, susijusios su transporto priemonių vilkimu, nustatančios greičio apribojimus velkant transporto priemonę įprastu būdu.
tags: #aktyvusis #automobilio #saugumas