Kaip nustatyti ir pašalinti automobilio akumuliatoriaus srovės nuotėkį

Automobilio elektros sistema yra sudėtingas mechanizmas, kurio sklandus veikimas yra būtinas ne tik komfortiškam vairavimui, bet ir pačiam automobilio užvedimui. Viena iš dažniausiai pasitaikančių, tačiau kartais sunkiai aptinkamų problemų yrasrovės nuotėkis, dar vadinamas parazitiniu srovės vartojimu. Tai situacija, kai net ir išjungus degimą bei visus akivaizdžius elektros prietaisus, tam tikra automobilio elektros sistemos dalis ar komponentas toliau naudoja energiją iš akumuliatoriaus. Ilgainiui net ir nedidelis nuotėkis gali visiškai iškrauti akumuliatorių, ypač jei automobilis ilgiau stovi nenaudojamas, sukeldamas nepatogumų ir netikėtų problemų ryte bandant užvesti variklį.

Šiame straipsnyje detaliai, žingsnis po žingsnio, nagrinėsime, kaip savarankiškai nustatyti srovės nuotėkį automobilyje, naudojant paprastus įrankius, tokius kaip multimetras. Pradėsime nuo pačių pagrindų - simptomų atpažinimo ir pasiruošimo diagnostikai, pereisime prie konkrečių matavimo veiksmų ir galiausiai aptarsime galimas nuotėkio priežastis bei sudėtingesnius atvejus. Tikslas - suteikti išsamią informaciją tiek pradedantiesiems, tiek labiau patyrusiems automobilių savininkams.

Pirmieji Žingsniai: Problemos Atpažinimas ir Pasiruošimas Matavimui

Prieš pradedant bet kokius matavimus, svarbu įsitikinti, kad problema išties yra srovės nuotėkis, o ne, pavyzdžiui, senas ar sugedęs akumuliatorius arba neveikianti krovimo sistema (generatorius). Akivaizdžiausi srovės nuotėkio simptomai yra šie:

• Akumuliatorius išsikrauna per naktį ar kelias dienas: Tai klasikinis požymis. Jei palikus automobilį stovėti ilgesniam laikui (ypač šaltuoju metų laiku), jo nebeįmanoma užvesti, nors prieš tai akumuliatorius buvo pilnai įkrautas, tikėtina, kad kažkas naudoja energiją jam stovint.
• Sunkus variklio užvedimas po stovėjimo: Net jei akumuliatorius neišsikrauna visiškai, nuotėkis gali sumažinti jo įkrovos lygį tiek, kad starteriui sunkiai sekasi prasukti variklį.
• Keisti elektros prietaisų veikimo sutrikimai: Nors rečiau, kartais nuotėkį gali lydėti ir kiti elektriniai "pokštai" - mirksinčios lemputės, savaime įsijungiantys prietaisai ir pan., tačiau tai labiau būdinga trumpiesiems jungimams.

Jei įtariate srovės nuotėkį, pirmiausia įsitikinkite, kad pats akumuliatorius yra geros būklės. Senas, sulfatavęsis akumuliatorius gali prarasti įkrovą savaime, net ir be jokio išorinio nuotėkio. Akumuliatoriaus būklę galima patikrinti specialiu testeriu autoservise arba naudojant voltmetrą (pilnai įkrauto akumuliatoriaus įtampa ramybės būsenoje turėtų būti apie 12.6-12.8 V). Taip pat svarbu patikrinti generatoriaus veikimą - užvedus variklį, krovimo įtampa turėtų būti apie 13.8-14.5 V.

Jei akumuliatorius ir krovimo sistema veikia tvarkingai, galime pereiti prie srovės nuotėkio paieškos. Tam reikės šių įrankių:

• Multimetras: Tai pagrindinis įrankis. Svarbu, kad multimetras turėtų nuolatinės srovės (DC) matavimo funkciją amperais (A) ir miliamperais (mA). Rekomenduojama naudoti multimetrą, galintį matuoti bent iki 10 A srovę, nes pradinė srovė prijungus prietaisą gali būti didesnė.
• Raktų komplektas: Dažniausiai reikės 8 mm, 10 mm ar 13 mm rakto akumuliatoriaus gnybtui atjungti.
• Apsauginės priemonės: Pirštinės ir apsauginiai akiniai visada yra gera idėja dirbant su automobilio elektros sistema.

Svarbūs Saugumo Aspektai Prieš Pradedant

Dirbant su automobilio elektros sistema, būtina laikytis saugumo reikalavimų:

• Visada atjunkite neigiamą (-) gnybtą: Matuojant srovės nuotėkį, multimetras jungiamas į grandinę nuosekliai. Saugiausia yra atjungti neigiamą (įžemintą) akumuliatoriaus gnybtą ir jungti multimetrą tarp šio gnybto ir paties akumuliatoriaus poliaus. Atjungiant teigiamą (+) gnybtą, kyla didesnė rizika netyčia raktu ar multimetro laidu paliesti kėbulą ir sukelti trumpąjį jungimą.
• Niekada nejunkite multimetro lygiagrečiai srovei matuoti: Multimetras, nustatytas matuoti srovę (amperus), turi labai mažą vidinę varžą. Prijungus jį lygiagrečiai (pvz., prie abiejų akumuliatoriaus gnybtų), sukelsite trumpąjį jungimą, kuris gali sugadinti multimetrą, laidus ar net akumuliatorių.
• Būkite atsargūs su oro pagalvių sistema: Kai kuriuose automobiliuose net ir atjungus akumuliatorių, oro pagalvių sistemos moduliai gali likti aktyvūs tam tikrą laiką. Venkite dirbti arti šių komponentų.
• Modernių automobilių specifika: Šiuolaikiniuose automobiliuose yra daugybė elektroninių valdymo blokų (ECU, BCM ir kt.), kurie po degimo išjungimo pereina į "miego" režimą palaipsniui. Todėl prieš matuojant nuotėkį, būtina palaukti tam tikrą laiką (nuo 15 minučių iki valandos ar net ilgiau, priklausomai nuo modelio), kad visi moduliai užmigtų.
• Neužveskite variklio su prijungtu multimetru srovės matavimo režime: Bandant užvesti variklį, starteris naudoja labai didelę srovę (šimtus amperų), kuri akimirksniu sugadins jūsų multimetrą, nustatytą matuoti 10 A ar 20 A.

Srovės Nuotėkio Matavimas: Žingsnis po Žingsnio

Atlikę visus pasiruošimo darbus ir įsisąmoninę saugumo reikalavimus, galime pradėti patį matavimo procesą.

1 Žingsnis: Automobilio Paruošimas

• Pastatykite automobilį saugioje, gerai apšviestoje vietoje.
• Išjunkite degimą ir ištraukite raktelį iš spynelės.
• Įsitikinkite, kad visi elektros prietaisai yra išjungti: šviesos, radijas, salono apšvietimas (užtikrinkite, kad durų, bagažinės, daiktadėžės lemputės nedega - jei reikia, užrakinkite spyneles atsuktuvu, kad automobilis "manytų", jog viskas uždaryta), ventiliatorius ir kt.
• Uždarykite visas duris, bagažinę ir variklio gaubtą (gaubtą galite palikti atrakintą, bet priglaustą, kad būtų prieiga prie akumuliatoriaus, tačiau įsitikinkite, kad jo padėties daviklis, jei toks yra, neaktyvuoja jokių sistemų). Kai kuriuose automobiliuose gali tekti "apgauti" gaubto jutiklį, kad signalizacija ar kiti moduliai pereitų į ramybės būseną.
• Palaukite. Tai itin svarbus žingsnis moderniuose automobiliuose. Palaukite bent 15-30 minučių, o kai kuriems modeliams gali prireikti ir valandos ar daugiau, kad visi elektroniniai valdymo blokai pereitų į "miego" (ramybės) režimą. Tikslią informaciją reikėtų rasti konkretaus automobilio techninėje dokumentacijoje, tačiau 30-60 minučių dažniausiai pakanka.

2 Žingsnis: Multimetro Paruošimas ir Prijungimas

• Nustatykite multimetrą matuoti nuolatinę srovę (DC Amps). Pradėkite nuo didžiausio diapazono, dažniausiai tai būna 10 A arba 20 A. Tai svarbu, nes atjungus ir vėl prijungus grandinę, kai kurie moduliai gali trumpam "pabusti" ir sukelti srovės šuolį, kuris galėtų sugadinti multimetrą, jei jis nustatytas matuoti miliamperus (mA).
• Įkiškite multimetro laidus į atitinkamas jungtis: juodą laidą į COM (bendrą) lizdą, o raudoną - į lizdą, pažymėtą A, 10A arba 20A (priklausomai nuo multimetro). Neįkiškite raudono laido į mA ar µA lizdą šiame etape!
• Atsargiai atlaisvinkite ir nuimkite neigiamą (-) akumuliatoriaus gnybtą nuo akumuliatoriaus poliaus. Užtikrinkite, kad gnybtas neliestų jokių metalinių dalių.
• Dabar prijunkite multimetrą nuosekliai į atsiradusią grandinės pertrauką: vieną multimetro zondą (pvz., raudoną) prijunkite prie ką tik nuimto neigiamo gnybto, o kitą zondą (juodą) - prie paties neigiamo (-) akumuliatoriaus poliaus. Nesvarbu, kurį zondą prie kurio taško jungsite (raudoną prie gnybto ar poliaus), srovės stiprumas bus tas pats, tik gali atsirasti neigiamas ženklas ekrane, rodantis srovės kryptį, kas šiuo atveju nesvarbu. Svarbiausia - užtikrinti gerą kontaktą. Galima naudoti spaustukus ("krokodilus"), kad nereikėtų laikyti zondų rankomis.
• Alternatyvus būdas išvengti pradinio srovės šuolio: Prieš atjungdami neigiamą gnybtą, galite prijungti multimetro zondus lygiagrečiai gnybtui ir poliui (vieną zondą prie gnybto, kitą prie poliaus, kol gnybtas dar uždėtas). Tada, laikydami zondus vietoje, atjunkite gnybtą. Tokiu būdu grandinė niekada nebus visiškai pertraukta ir išvengsite modulių "pažadinimo". Tačiau šis metodas reikalauja daugiau atsargumo.

3 Žingsnis: Matavimas ir Rezultatų Interpretavimas

• Palaukite kelias sekundes ar minutes, kol multimetro parodymai stabilizuosis. Iš karto po prijungimo srovė gali būti didesnė, nes kai kurie moduliai trumpam aktyvuojasi, bet vėliau turėtų vėl "užmigti".
• Stebėkite multimetro ekraną. Jei matote stabilų rodmenį, tai ir yra jūsų automobilio srovės nuotėkis ramybės būsenoje.
• Normalus srovės nuotėkis: Daugumai automobilių normalus srovės nuotėkis ramybės būsenoje yra tarp 0.02 A (20 mA) ir 0.085 A (85 mA). Ši srovė reikalinga palaikyti elektroninių modulių (ECU, BCM) atmintį, laikrodį, radijo nustatymus, signalizacijos budėjimo režimą ir pan. Senesniuose automobiliuose be daug elektronikos nuotėkis gali būti ir mažesnis (iki 10-15 mA). Naujesniuose, prabangiuose automobiliuose su daugybe sistemų (keyless entry, telematika ir t.t.) nuotėkis gali artėti prie viršutinės ribos ar net šiek tiek ją viršyti (iki 100 mA), tačiau tai turėtų būti nurodyta gamintojo specifikacijose.
• Perėjimas prie tikslesnio matavimo: Jei pradinė srovė yra mažesnė nei jūsų multimetro 10 A ar 20 A diapazono mažiausia reikšmė (pvz., mažesnė nei 0.2 A arba 200 mA), galite perjungti multimetrą į miliamperų (mA) matavimo režimą, kad gautumėte tikslesnį rezultatą.
• SVARBU: Prieš perjungdami laidą į mA lizdą multimetre, turite laikinai sujungti neigiamą gnybtą su akumuliatoriaus poliumi (pvz., trumpikliu su saugikliu), kad nepertrauktumėte grandinės. Pertraukus grandinę keičiant multimetro nustatymus, moduliai vėl "pabus" ir bandant matuoti mA diapazone, didelė pradinė srovė gali sudeginti multimetro saugiklį arba patį prietaisą.
• Nenormalus srovės nuotėkis: Jei matuojama srovė yra didesnė nei 85-100 mA (0.085-0.1 A), tikėtina, kad turite problemą - parazitinį srovės vartotoją. Kuo didesnė srovė, tuo greičiau išsikraus akumuliatorius. Pavyzdžiui, 0.5 A (500 mA) nuotėkis gali iškrauti vidutinį akumuliatorių per kelias dienas ar net valandas.

Nuotėkio Šaltinio Paieška: Saugiklių Metodas

Jei nustatėte, kad srovės nuotėkis viršija normą, kitas žingsnis yra surasti, kuri grandinė ar komponentas jį sukelia. Populiariausias ir dažniausiai efektyvus metodas yra saugiklių traukymas po vieną.

1 Žingsnis: Saugiklių Dėžučių Lokalizavimas

• Automobilyje paprastai būna bent dvi saugiklių dėžutės: viena salone (dažniausiai po prietaisų skydeliu vairuotojo ar keleivio pusėje) ir viena variklio skyriuje.
• Pasinaudokite automobilio savininko vadovu, kad rastumėte tikslias saugiklių dėžučių vietas ir jų schemą, kurioje nurodyta, už kokią grandinę atsakingas kiekvienas saugiklis.

2 Žingsnis: Saugiklių Traukymas ir Stebėjimas

• Palikite multimetrą prijungtą taip pat, kaip matavote bendrą nuotėkį (nuosekliai tarp neigiamo poliaus ir gnybto). Stebėkite jo parodymus.
• Pradėkite sistemingai traukti po vieną saugiklį iš dėžutės. Geriausia pradėti nuo salono saugiklių dėžutės, nes ten dažniau būna prijungti komforto įrangos prietaisai, kurie linkę sukelti nuotėkį (radijas, apšvietimas, stiprintuvai ir pan.).
• Ištraukę saugiklį, palaukite kelias sekundes ir stebėkite multimetro parodymus. Jei srovės nuotėkis ženkliai sumažėja (pvz., nuo 0.5 A nukrenta iki 0.05 A), jūs radote probleminę grandinę. Užsirašykite šio saugiklio numerį ar pavadinimą pagal schemą.
• Jei srovė nepakinta, įdėkite saugiklį atgal į jo vietą ir traukite kitą.
• Svarbu įdėti saugiklį atgal prieš traukiant kitą, kad neprarastumėte sekos ir kad kelios grandinės nebūtų atjungtos vienu metu (nebent ieškote sudėtingesnių problemų).
• Kartokite procesą su visais saugikliais abiejose (ar daugiau, jei yra) saugiklių dėžutėse. Nepamirškite patikrinti ir didesnių srovių saugiklių bei relių (kartais relės kontaktai gali "prilipti" ir palikti grandinę aktyvią). Relių tikrinimas gali būti sudėtingesnis - kartais jas reikia tiesiog sukeisti vietomis su žinomai veikiančia identiška rele.

3 Žingsnis: Probleminės Grandinės Analizė

Kai surandate saugiklį, kurį ištraukus nuotėkis dingsta ar ženkliai sumažėja, pasinaudokite automobilio schema (savininko vadove ar internete), kad nustatytumėte, kokie prietaisai yra prijungti prie šios grandinės.

Pavyzdžiui, jei nuotėkis dingo ištraukus radijo saugiklį, problema gali būti pačiame radijo aparate (pvz., jis neišsijungia visiškai) arba su juo susijusiuose komponentuose (stiprintuve, antenos maitinime). Jei tai salono apšvietimo saugiklis - galbūt nuolat dega daiktadėžės ar bagažinės lemputė (net jei atrodo, kad nedega, gali būti minimalus nuotėkis per pažeistą jungiklį ar laidą).

Toliau reikia tikrinti konkrečius tos grandinės komponentus. Galima bandyti juos fiziškai atjungti po vieną (jei įmanoma) ir stebėti, ar nuotėkis dingsta. Pavyzdžiui, atjungti radijo jungtį, atjungti durų modulį ir pan.

Dažniausios Srovės Nuotėkio Priežastys

Nors kiekvienas atvejis individualus, yra keletas "įtariamųjų", kurie dažniausiai sukelia parazitinį srovės vartojimą:

• Papildomai sumontuota įranga: Tai viena dažniausių priežasčių. Neteisingai prijungta signalizacija, nekokybiškas radijo grotuvas, GPS seklys, vaizdo registratorius, galingas garso stiprintuvas ar net paprastas telefono kroviklis, paliktas pridegiklio lizde (kai kurie lizdai lieka aktyvūs ir išjungus degimą), gali nuolat vartoti srovę. Ypač dažnai problemų kyla, jei įranga prijungta tiesiogiai prie akumuliatoriaus arba prie nuolat maitinamos grandinės, aplenkiant degimo spynelę.
• Salono ir bagažinės apšvietimas: Užstrigęs durų, bagažinės ar daiktadėžės jungiklis gali palikti degti lemputę net ir viską uždarius. Kartais lemputė gali vos rusenti dėl pažeisto laido ar jungiklio, sukeldama nedidelį, bet pastovų nuotėkį.
• Radijo aparatas ar garso sistema: Gamykliniai ar ypač neoriginalūs radijo aparatai kartais sugenda taip, kad neišsijungia visiškai ir toliau naudoja srovę. Tas pats pasakytina apie išorinius stiprintuvus.
• Sugedusios relės: Relės kontaktai laikui bėgant gali oksiduotis ar "prilipti", palikdami grandinę nuolat įjungtą.
• Generatorius: Sugedęs generatoriaus diodų tiltelis gali praleisti srovę atgal į generatoriaus apvijas net neveikiant varikliui. Tai dažnai sukelia gana didelį nuotėkį. Generatoriaus nuotėkį galima patikrinti atjungus pagrindinį storą laidą nuo generatoriaus (prieš tai BŪTINAI atjungus akumuliatoriaus neigiamą gnybtą!) ir pamatuojant nuotėkį - jei jis dingsta, kaltas generatorius.
• Elektroniniai valdymo blokai (ECU, BCM, durų moduliai ir kt.): Kartais gali sugesti pats valdymo blokas, kuris dėl vidinio gedimo nebeužmiega ir nuolat naudoja srovę. Tai viena sunkiau diagnozuojamų problemų.
• Laidų pažeidimai: Pažeista laido izoliacija, ypač jei laidas liečiasi su kėbulu (įžeminimu), gali sukelti nuotėkį. Tai ypač aktualu senesniuose automobiliuose arba po avarijų ar nekokybiško remonto.

Ką Daryti, Jei Nepavyksta Rasti Nuotėkio?

Kartais srovės nuotėkio paieška gali būti sudėtinga, ypač jei nuotėkis yra nepastovus (atsiranda ir dingsta) arba jei jį sukelia keli šaltiniai vienu metu. Keli patarimai sudėtingesniems atvejams:

• Patikrinkite visas grandines: Įsitikinkite, kad patikrinote absoliučiai visus saugiklius, įskaitant tuos, kurie yra sunkiau prieinamose vietose ar skirti specifinei įrangai (pvz., priekabos rozetei).
• Patikrinkite relių blokus: Ištraukinėkite...

Srovės nuotėkiai per "masę" yra elektros srovės judėjimas netinkamais keliais dėl prastų įžeminimo taškų ar netinkamai sujungtų elektros grandinių. Šie nuotėkiai gali sukelti įvairius gedimus, pradedant nuo akumuliatoriaus išsikrovimo, elektrinių komponentų nepastovaus veikimo, iki rimtesnių problemų, tokių kaip trumpieji jungimai ir gaisro pavojus. Pagal REGITRA ir VGTU Transporto inžinerijos fakulteto atliktas analizes, vidutiniškai 31% Lietuvoje registruotų automobilių susiduria su elektros sistemos problemomis per pirmus 5 eksploatacijos metus.

Automobilio elektros sistemoje "masė" yra neigiamas polius, paprastai sujungtas su automobilio metaliniu kėbulu. Optimaliai veikiančioje sistemoje, elektros srovė teka nuo akumuliatoriaus teigiamo poliaus (+) per elektrinius komponentus ir grįžta į neigiamą akumuliatoriaus polių (-) per įžeminimo taškus - masę. Srovės nuotėkius per masę galima atpažinti pagal kelis aiškius požymius: nepaaiškinamai greitai išsikrauna akumuliatorius, elektros prietaisai veikia su trukdžiais (pvz., žibintų mirgėjimas, nevienodas valytuvų darbas), matuojant kontaktinę varžą tarp masės taškų randami didesni nei 0,1 Ω rodmenys, matomi korozijos požymiai ant masės kontaktų, arba pastebimi įkaitę jungiamieji laidai. Pagal Lietuvos Techninės apžiūros centro duomenis, apie 27% automobilių nesėkmingai praeina techninę apžiūrą pirmą kartą dėl problemų, susijusių su elektros sistemomis.

Įtampos kritimas yra vienas patikimiausių būdų nustatyti blogą masės kontaktą. Tyrimas, kurį atliko Kauno technologijos universiteto Transporto inžinerijos katedra, parodė, kad tinkamai prižiūrimi masės taškai sumažina elektros sistemų gedimų tikimybę net 74%. Kontaktinės varžos matavimas yra pagrindinis diagnostikos metodas, leidžiantis tiksliai nustatyti srovės nuotėkio per masę priežastį ir vietą. Šis matavimas parodo elektros srovės tekėjimo efektyvumą per jungtis ir kontaktus. Normaliai masės grandinės kontaktinė varža neturėtų viršyti 0,1 Ω (omo). Didesni rodmenys rodo problemą, kurią būtina spręsti. Kontaktinė varža (dar vadinama pereinamąja varža) yra pagrindinė elektrinė charakteristika, kuri rodo, kaip efektyviai elektros srovė juda per kontaktus. Pagal Omo dėsnį (I=U/R), elektros srovės stiprumas atvirkščiai proporcingas grandinės varžai. Korozija yra pagrindinis masės kontaktų priešas, galinčiai padidinti kontaktinę varžą iki 400%. Ji formuojasi dėl oksidacijos, kai drėgmė ir oras kontaktuoja su metalu, sukurdami nevaidų elektrai oksido sluoksnį. Lietuvos klimato sąlygomis, kur vidutiniškai 175 dienas per metus yra drėgna ar lyja, korozijos rizika yra itin didelė. Korozijos procesas paspartėja dėl druskos naudojimo keliuose žiemą, jūros oro pajūryje, ir padidėjusios temperatūros variklio skyriuje. Korozija automobilių elektros sistemose - tai metalų oksidacija, kuri pasireiškia kaip elektrocheminis procesas. Korozijos poveikis masės kontaktams turi kumuliacinį efektą - ilgainiui kontaktinė varža tik didėja. Korozijos prevencinės priemonės yra ekonomiškai efektyviausias būdas išvengti masės kontaktų problemų. Pagal Europos transporto saugos tarybos duomenis, prastos būklės elektros sistemos dėl korozijos paveiktų masės kontaktų yra susiję su 12% automobilių gaisrų atvejų. Blogų įžeminimų lokalizavimui naudojama sisteminė metodika, apimanti grandinių izoliavimą, kontaktinės varžos matavimą ir vizualinę inspekciją. Metodas susideda iš trijų etapų: 1) problemos patvirtinimas - akumuliatoriaus ir pagrindinio masės laido patikrinimas, 2) problemos lokalizavimas - sistematiškas atskirų grandinių testavimas, 3) tikslus gedimo taško nustatymas - detalus įtarimų keliančių jungčių tyrimas.

Automobilio akumuliatorius - viena svarbiausių transporto priemonės dalių, užtikrinanti, kad variklis užsivestų, veiktų elektroninė įranga, žibintai ir visa elektros sistema. Ši informacija paremta praktinėmis rekomendacijomis ir automobilių priežiūros specialistų patirtimi. Laiku pastebėti pirmuosius akumuliatoriaus nusilpimo ženklus yra labai svarbu - tai gali padėti išvengti situacijos, kai automobilis nebeužsiveda netikėčiausiu metu. Akumuliatoriaus būklės patikrinimas multimetru yra vienas patikimiausių ir paprasčiausių būdų įvertinti akumuliatoriaus būklę.

Akumuliatoriaus įkrovos lygis

Akumuliatoriaus įkrovos būseną patikrinkite voltmetro režimu veikiančiu testeriu. Sukauptos energijos lygį aiškiai rodo įtampa akumuliatoriaus gnybtuose, kai važiuojama tuščiąja eiga:

• jei įtampa yra 12,6 V arba didesnė - akumuliatorius yra 100%;
• 12,3...12,6 V - 75 % įkrovos lygis;
• 12,1...12,3 V - 50 %;
• 11,8...12,1 volto - 25 proc;
• 10,5...11,8 V - akumuliatorius visiškai išsikrovęs;
• mažiau nei 10,5 volto - gilus iškrovimas.

Prieš atliekant patikrinimą, neišimdami akumuliatoriaus iš automobilio, atjunkite pliusinį gnybtą (geriau ir minusinį gnybtą).

Faktinės akumuliatoriaus talpos tikrinimas

Norint išmatuoti svarbų parametrą, pvz., tikrąją akumuliatoriaus talpą, multimetrui reikia tik jungiamųjų laidų ir žinomos galios (arba žinomos varžos) apkrovos. Šiam tikslui labai patogu naudoti 12 voltų automobilines lemputes. Lemputės stabilizuoja srovę kaip apkrovą. Kai įtampa akumuliatoriaus gnybtuose sumažėja, siūleliai šiek tiek atvėsta, jų varža sumažėja ir srovės sumažėjimas yra nežymus. Taip padidinamas matavimo tikslumas. Tačiau šiam tikslui šviesos diodų prietaisai netinka - jų suvartojama per mažai energijos, be to, jų reikėtų per daug. Turite ieškoti kaitrinių lempučių.

Atminkite, kad pajėgumas priklauso nuo akumuliatoriaus iškrovimo srovės. Deklaruojama talpa nurodoma, kai akumuliatorius iškraunamas 5 % jo vardinės talpos. Turite parinkti tokį lempų galingumą, kad gautumėte tokią srovę. Pavyzdžiui, jei akumuliatoriaus talpa yra 60 A*h, matuojant optimalu iškrauti 3 A srovę. Tam lempos galia, esant 12 voltų įtampai, turėtų būti P=U*I=12*3=36 vatai. Galite naudoti tris 12 vatų lemputes arba dvi 18 vatų lemputes ir t. t. Nereikia būti itin tiksliems - tiksli talpa vis tiek nežinoma, ją tiesiog reikia apskaičiuoti.

Prieš atliekant matavimus baterija turi būti visiškai įkrauta, o grandinė surinkta taip, kaip parodyta paveikslėlyje. Turėtų būti užrašytas išrašymo pradžios laikas. Jei turite du multimetrus, vienu galite matuoti srovę, o kitu - įtampą arba testerį periodiškai jungti kaip voltmetrą ir kaip ampermetrą. Rezultatai turėtų būti registruojami kas 30-60 minučių, o kai įtampa pasiekia 11,5 V - kas 10-15 minučių. Kai įtampa nukrenta iki 10,5 V, reikia nutraukti iškrovimą ir užrašyti pabaigos laiką. Tikroji talpa apskaičiuojama pagal formulę C=I*t, kur: I - vidutinė srovė amperais; t - iškrovimo laikas valandomis. Taigi, jei akumuliatorius buvo iškraunamas 16 valandų vidutine 3 amperų srove, jo tikroji talpa būtų 16*3=48 A*h. Matavimai turi būti atliekami esant +25 °C temperatūrai.

Akumuliatoriaus išėjimo srovės matavimas

Teoriškai tokiu būdu galima išmatuoti faktinę užvedimo srovę. Pagal IEC standartą (pagal kurį mūsų GOST P 53165-2008), matavimas atliekamas esant minus 18 laipsnių elektrolito temperatūrai, kai gnybtų įtampos kritimas yra ne mažesnis kaip 8,4 V. Praktiškai problema yra ne tik tai, kaip atvėsinti akumuliatorių iki tinkamos temperatūros. Pavyzdžiui, akumuliatoriui, kurio išėjimo srovė yra 600 amperų, reikia tokios apkrovos: P=U*I=8,4*600=5000 vatų. Šiuo metu daugiausia galima įsigyti didelės galios LED lempučių, o jos, kaip minėta, mūsų tikslams mažai tinkamos. Jei naudojate, pavyzdžiui, 60 vatų lemputes, šiuo atveju reikėtų 84 tokių lempučių. Jei norite, galima sukurti didelę grandinę, tačiau iškils didelių srovių perjungimo problema, kad kontaktai nesuvirtų sudarant ir nutraukiant grandinę. Šiam tikslui galima pritaikyti automobilio starterio relę. Taip pat turėsite rasti testerį su nuolatinės srovės gnybtais (kurie yra retesni ir brangesni nei kintamosios srovės matuokliai) ir su kelių šimtų amperų matavimo riba. Be to, matavimas truks neilgai, todėl įsitikinkite, kad multimetras turi maksimumo išlaikymo funkciją.

Akumuliatoriaus vidinės varžos matavimas

Naudodami šią grandinę galite išmatuoti akumuliatoriaus vidinę varžą. Tai galima pavaizduoti kaip rezistorių, prijungtą prie akumuliatoriaus gnybtų iš vidaus. Norint padidinti tikslumą, apkrovą reikia padidinti taip, kad srovė būtų ne mažesnė kaip 50 amperų (geriau 100 ar daugiau). Šiam tikslui tinka lempų baterija, kurios bendra galia yra ne mažesnė kaip P=U*I=12*50=600 vatų. Jei gausite daugiau, matavimas bus tikslesnis. Vietoj lempų galite naudoti rezistorių, pavyzdžiui, pagamintą iš lygintuvo ar elektrinės viryklės ritės. Tereikia tiksliai išmatuoti jo varžą. Reikėtų atlikti du matavimus:

• tuščiąja eiga, užregistruokite įtampą akumuliatoriaus gnybtuose E;
• esant apkrovai išmatuokite srovę I ir gnybtų įtampą U.

Matavimai esant apkrovai atliekami vieną kartą, tik kelias sekundes. Tuomet turime taikyti Omo dėsnį visai grandinei: I=E*(R+r), todėl r=I/E-R, kur: E - akumuliatoriaus elektromagnetinis laukas voltais, kai tam tikros prielaidos lygios akumuliatoriaus atviros grandinės įtampai; I - išmatuota srovė amperais; R - išorinės apkrovos varža, omai. r - reikiama vidinė varža, Ohm. Įtampa apkrovos gnybtuose leis apskaičiuoti apkrovos varžą (kartu su jungiamaisiais laidais), jei ji nėra žinoma (o net jei ji žinoma, eksperimento metu kaitinant didele srove ji keisis). Jis lygus R=U/I.

Sudėtingiausia yra tai, kaip interpretuoti rezultatus. Kuo mažesnė vidinė varža, tuo didesnę srovę baterija tiekia apkrovai. Tačiau neaišku, kokia varža laikoma normalia, nes gamintojai nenurodo šios vertės nei akumuliatoriaus vardinėje plokštelėje, nei pridedamuose techniniuose dokumentuose. Tai prasminga, nes vidinė varža yra labai netiesinė daugelio dalykų funkcija: temperatūra; elektrolito sudėtis; akumuliatoriaus įkrovos laipsnį; kiti veiksniai. Tokias sąlygas sunku pasiekti garaže ar net gamyboje. Naujam akumuliatoriui su gera srovės išvestimi galite nustatyti tik kelių miliomų vertę. Arba kaupti statistinius duomenis matuojant daugybę to paties tipo akumuliatorių, kurių būklė yra žinoma. Toks matavimas turėtų būti atliekamas naudojant krovinio šakę. Tik atliekant šio tipo bandymą vidinė varža neskaičiuojama, o remiamasi dviejų matavimų (atviros grandinės ir apkrovos) rezultatais ir iš lentelės daroma išvada, kad akumuliatorius veikia.

Veikimo režimo, kaip transporto priemonės elektros sistemos dalies, patikrinimas

Multimetras taip pat praverčia tikrinant akumuliatoriaus veikimą "laive". Pirmiausia galite nustatyti, ar akumuliatorius įkraunamas, kai veikia kintamosios srovės generatorius. Tam reikia, kad tinklo įtampa būtų didesnė už akumuliatoriaus įtampą - tokiu atveju srovė "tekės" į akumuliatorių. Pirmiausia išmatuokite įtampą akumuliatoriaus gnybtuose, kai variklis išjungtas. Ji turėtų būti nuo 10,5 iki 12,6 V (priklausomai nuo akumuliatoriaus įkrovos lygio). Tada užveskite variklį ir, esant normaliai veikiančiam kintamosios srovės generatoriui, įtampa turėtų pakilti bent iki 14...14,5 V. Jei įtampa yra mažesnė, vadinasi, sugedęs generatoriaus maitinimo šaltinis. Abu patikrinimai turėtų būti atliekami atjungus elektros energijos vartotojus (žibintus, automobilio garso aparatūrą, šildymą ir pan.).

Testeriu taip pat galite nustatyti, ar nėra srovės nuotėkio, kai automobilis stovi. Tam labai praverčia testeris su nuolatinės srovės gnybtų testeriu. Išjunkite variklį ir kiek įmanoma atjunkite visus transporto priemonėje esančius elektros prietaisus. Jei matuojate srovę, pavyzdžiui, pliusiniu akumuliatoriaus laidu, ampermetras turėtų rodyti vertę, artimą nuliui, arba srovę, panašią į tą, kurią vartoja neatjungtos apkrovos. Jei matavimo rezultatas yra didesnis, reikia ieškoti problemos.

Nuotėkio srovių kryptis dėl korpuso užterštumo

Reikėtų nepamiršti, kad jei nuotėkio srovės yra akumuliatoriaus korpuso užterštame sluoksnyje, tokiu būdu jo rasti nepavyks - srovės tekėjimo kelias eis pro pliusinį laidą. Todėl prieš tai akumuliatorių verta išvalyti nuo nešvarumų, nuplaunant jį šiltu vandeniu ir plovikliais.

Dėl to, kad multimetras ir tam tikrų žinių, galima nustatyti ne tik faktinę akumuliatoriaus būklę, bet ir jo veikimo režimą. Tai nėra sudėtinga ir padės išvengti didelių piniginių išlaidų.

Automobilis neuzvestas, visi prietaisai isjungti. Dedi sroves matavimo reples ant akumo pliusinio laido ir matuoji. Jei turi tik testeri, reiks nuimti klema nuo akumo ir tarp akumo pliuso ir klemos prijungti testeri nustatyta sroves matavimui. Jei teka didesne srove, negu naudoja signalizacija(norint tiksliai ismatuoti reikia atjungti signalizacijos maitinima), reikia ieskoti kurioje grandineje yra nutekejimas. Istraukinek po viena saugiklius ir ziurek ka rodo ampermetras. Jei istraukus kuri nors saugikli srove sumazeja arba visai nustoja teketi, reiskia sroves nutekejimas yra toje grandineje. Pirmiausiai reikia tikrinti lempas, signala, maga. Kai itartina grandine surasta, belieka surasti konkrecia vieta.

Aciu uz konkretu atsakyma. Panasiai ir maniau. Tik siaip dar idomu, ar yra skirtumas, kuri akumo laida atjungti "+" ar "-" atliekant si matavima? Nes mase dazniausiai buna vienas laidas, o "+" dazniausiai keli laidai. Kuri laida atjungti skirtumo nera. Skirsis tiks testerio pajungimo poliskumas. Jei testeris skaitmeninis tai visai nera skirtumo. Jei niekas neprijungta srove teketi neturi. 0.1A net su prijungta signalizacija daugoka. Signalizacija prijklausomai nuo tipo ima apie 40 mA=0.04A. Daugumos automobiliu nuotekio srove nevirsyja 0.05A(laikrodzio ir sign. Viskas kas pasakyta pilnai tinka senesniem auto. Nauji, bent jau MB ir BMW, srove isjungia pilnai po 1val!. Tuo periodu nuotekio srove gali kelis kartus pakilti ir iki 12-16A. O "uzmigusiam" automobiliui max. Viskas kas pasakyta pilnai tinka senesniem auto. Nauji, bent jau MB ir BMW, srove isjungia pilnai po 1val!. Tuo periodu nuotekio srove gali kelis kartus pakilti ir iki 12-16A. O "uzmigusiam" automobiliui max. cia kazkas neto,Tai kokio akumo reikia ?

3 veiksmas: naudokite multimetrą, kaip parodyta aukščiau esančiame paveikslėlyje. Raudonas bandymo laidas yra prijungtas prie akumuliatoriaus laido, o juodas - prie akumuliatoriaus krūvos galvutės.

1) Srovės aptikimo metodas

Aptikimo veiksmai: išjunkite uždegimo jungiklį, nuimkite neigiamą akumuliatoriaus gnybtą, sureguliuokite multimetrą iki ampermetro (20A lygio), tada paimkite du laidus, prijunkite vieną dviejų laidų galą prie multimetro teigiamų ir neigiamų bandymo laidų ir kitą galą prie neigiamo gnybto ir prijunkite neigiamą gnybtą ir stebėkite ampermetro vertę. Jei išmatuota srovės vertė per didelė, tai reiškia, kad transporto priemonėje yra nuotėkio gedimas. Ištraukus tam tikrą saugiklį, srovės vertė tampa mažesnė, o tai reiškia, kad nuotėkio dalis yra grandinė arba elektros prietaisas, einantis per saugiklį. Nustačius gedimo mastą. Galite patikrinti elektroninio valdymo namo schemą arba patikrinti linijos kryptį. Jei visi saugikliai ištraukti, o ampermetro reikšmė vis dar labai didelė, tai reiškia, kad gedimo taškas yra linijoje prieš saugiklį.

2) Atsparumo nustatymo metodas

Aptikimo veiksmai: Išjunkite uždegimo jungiklį ir nuimkite neigiamą akumuliatoriaus gnybtą. Naudokite multimetrą ir prijunkite juodą bandymo laidą prie teigiamo akumuliatoriaus gnybto. Raudonas rašiklis įžemintas. Jei rodo kelis ar daugiau nei dešimt omų. Trikčių šalinimo būdas: po vieną ištraukite saugiklius ir stebėkite pokyčius. Toks pat kaip ir dabartinis aptikimo metodas.

3) Empirinis aptikimo metodas

Aptikimo žingsniai: Išjunkite uždegimo jungiklį, nuimkite neigiamą akumuliatoriaus gnybtą, tada palieskite laidus prie neigiamo akumuliatoriaus poliaus, kad stebėtumėte kibirkšties intensyvumą.

tags: #akumuliatoriaus #nuotekio #matavimas

• Darbas su Volvo vilkikais
• Taisyklės Kauno „Žalgirio“ arenos apylinkėse
• Vadovas: Mazda 323F Spyruoklių Gumų Keitimas
• Santa Fe I 2.4 GLS 4WD benzininiai varikliai
• Saugumo iššūkiai dviračių eisme