Panaudotą automobilių alyvą privalu tinkamai sutvarkyti, nes ji kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Deginant alyvą į atmosferą išsiskiria kenksmingos medžiagos: kadmis, chromas, nikelis, arsenas ir anglies dioksidas. Šios cheminės medžiagos ne tik prisideda prie klimato kaitos, bet ir kelia didelį pavojų sveikatai - sukelia kvėpavimo takų ligas, alergijas bei vėžinius susirgimus.
Vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, 2022 m. Lietuvos vidaus rinkoje buvo realizuota 27,4 tūkst. tonų alyvos, tačiau surinkta ir perdirbta tik 31,3 proc. šio kiekio. Apie 70 proc. šios alyvos patenka į aplinką netinkamai panaudojama.
Kaip teigia Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė, nors deginti panaudotą automobilių alyvą griežtai draudžiama, tokia praktika vis dar plačiai paplitusi tiek tarp gyventojų, tiek tarp įmonių. Dėl tokios situacijos iki šiol teršiama aplinka, keliamas pavojus žmonių sveikatai, sunaikinama antrinė žaliava, kuri galėjo būti perdirbta.
Pavojus aplinkai ir sveikatai
„Daliai gyventojų vis dar atrodo, jog nedidelis kiekis alyvos žalos nepadarys, tačiau vos litras gali užteršti net milijoną litrų vandens. Į dirvožemį patekusios cheminės medžiagos negrįžtamai pakenkia augmenijai ir gyvūnijai. Vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens. Į aplinką patekę sunkieji metalai ir toksinės medžiagos gali sukelti vėžinius susirgimus.
Automobilių variklių, pavarų dėžės ar tepamosios alyvos atliekos yra stipriai užterštos įvairiais metalais ir kitomis cheminėmis medžiagomis, todėl jas būtina tinkamai perdirbti ir jokiu būdu nedeginti krosnyse. Buitiniuose katiluose deginamas tepalas išmeta į atmosferą kenksmingas medžiagas ir sunkiuosius metalus (kadmį, chromą, šviną, nikelį, arseną, varį, cinką, azoto ir anglies oksidus, kietąsias daleles ir kt.), kurie ne tik teršia orą, bet ir kelia pavojų žmonių sveikatai.
„Šiuo metu alyvos atliekos turi neigiamą vertę rinkoje ir šių atliekų turėtojams už panaudoto tepalo sutvarkymą tenka mokėti. Vis dar dažni atvejai, kai autoservisai ar gyventojai, vengiantys papildomų išlaidų, renkasi nelegalų būdą atsikratyti šia atlieka - netinkamą naudojimui alyvą degina ir taip šildo turimas patalpas. Nelegalaus deginimo metu automobilių alyvos atliekos išskiria tokius sunkiuosius metalus kaip kadmis, chromas, švinas, nikelis, arsenas, varis, cinkas, taip pat - halogenus, sieros dioksidą, azoto ir anglies oksidus, kietąsias daleles ir pan. Dėl neatsakingumo turime didesnę aplinkos (oro, vandens ir dirvožemio) taršą“, - sako specialistai.
Netinkamo tvarkymo pasekmės ir baudos
Fiziniams asmenims už tokius pažeidimus gresia bauda iki 540 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - iki 1 200 eurų. Pakartotiniai pažeidimai užtraukia didesnes baudas: fiziniams asmenims - iki 1 200 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - iki 2 300 eurų.
Jei automobilis techniškai netvarkingas, yra netinkamas eksploatuoti, aplinkos taršos tikimybė smarkiai išauga. Iš tokių automobilių į aplinką patenka alyva, tepalai, aušinamieji skysčiai. Taip pat prie pavojingų atliekų priskiriamos įvairios degalų, tepalų rūšys, aušinamieji skysčiai. Šios atliekos turi būti tvarkomos paisant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų.
„Jei vairuotojas kelionės metu nepastebi bėgančių tepalų, degalų ar kitų skysčių ir toliau dalyvauja eisme, jis gali sulaukti ne tik baudos, bet ir techninės apžiūros dokumento naikinimo. Kaip skelbia Aplinkos apsaugos departamentas, taršių skysčių nuotėkiu laikoma, kai ant žemės laša alyva, degalai ar kiti eksploataciniai skysčiai (išskyrus langų plovimo skystį) ir kai per 1 min. išsiskiria daugiau kaip 0,5 litro skysčio.“
Tinkamas alyvos tvarkymas ir perdirbimas
Užuot sudeginta netinkamomis sąlygomis, panaudota alyva gali būti perdirbta, tačiau, visų pirma, ji turi nukeliauti tinkamu adresu. Licencijuotiems atliekų tvarkytojams arba pristatyta į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.
Tinkamai perdirbta alyva tampa vertinga žaliava, iš kurios gaminama bazinė alyva, naudojama tepalų ar hidraulinių skysčių gamybai. Taip ne tik saugoma gamta, bet ir taupomi jos ištekliai, prisidedama prie žiedinės ekonomikos.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė A. Pakštaitė-Marcinkienė atkreipė dėmesį, jog gamintojus ir importuotojus vienijančios organizacijos atsakingai rūpinasi panaudotos alyvos atliekų surinkimu ir tvarkymu, šviečia visuomenę, kaip tinkamai tvarkyti šias atliekas ir vykdo kitas pareigas, tačiau vien to nepakanka, labai svarbus ir gyventojų sąmoningumas.
Kur ir kaip priduoti panaudotą alyvą?
„Gyventojai, patys remontuojantys turimą transporto priemonę, susidariusias alyvos ir kitas automobilių atliekas gali priduoti atliekų tvarkytojams arba jas nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles, kurių Lietuvoje yra beveik 100“, - primena specialistai.
Panaudotos padangos, alyva, filtrai, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai ir kitos transporto priemonių priežiūros ir remonto atliekos iš gyventojų nemokamai surenkamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Jų adresus, darbo laiką ir kitą informaciją galima rasti savivaldybių svetainėse arba www.atliekos.lt.
Gyventojai dėl alyvos, kaip ir kitų automobilių atliekų pridavimo, gali tiesiogiai kreiptis į bendrovę „Atliekų tvarkymo centras“ (www.atc.lt). Atliekų tvarkytojų ir atliekų priėmimo aikštelių sąrašą, informaciją apie priėmimo sąlygas galima rasti www.atliekos.lt.
Variklio alyva Volkswagen automobiliams | MOTOR OIL ESP Combi VW 504 00 507 00
Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės ir asmenys privalo nemokamai priimti alyvos ir kitas automobilių atliekas iš asmenų, kuriems teikia savo paslaugas.
Servisai gali kaupti jų veikloje susidarančias alyvos atliekas ir jas laikyti tik pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Draudžiama maišyti alyvos atliekas su kitomis atliekomis ar medžiagomis.
Automobilių skysčių nuotėkiai ir jų pasekmės
Atėjus pavasariui automobilių stovėjimo aikštelėse ar daugiabučių prieigose vis dažniau pastebimos tamsios dėmės - tai išsilieję automobilio skysčiai: alyva, aušinimo skystis, stabdžių ar vairo stiprintuvo skysčiai. Nors dažnai į tai numojama ranka, šie pėdsakai - ne tik kiemo estetikos klausimas. Jie gali reikšti rimtus pavojus aplinkai, kelio dangai ir pačiai transporto priemonei.
„Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius atskleidžia, kad dažniausia dėmių atsiradimo priežastis - nedideli, bet nuolatiniai skysčių nuotėkiai iš nesandarių automobilio mazgų. Variklio ar pavarų dėžės alyva, aušinimo skystis teka per sujungimus, tarpines ar pažeistas detales.
Jei po automobiliu pastebite šviežią dėmę, galite bandyti nustatyti, iš kur alyva teka. Tačiau variklio apsaugos dažnu atveju trukdo tai padaryti. „Jei dėmė yra tamsios spalvos, riebi, slidi, tai greičiausiai yra alyva iš variklio arba pavarų dėžės. Ryški spalva, lipnumas ir saldesnis kvapas - indikatoriai, sufleruojantys, kad tai aušinimo skysčio nuotėkis. Nebijokite dėmių paliesti pirštais, tai tikrai nepakenks, bet bus lengviau nuspręsti, kurio skysčio lygį patikrinti ir kaip neutralizuoti šias dėmes.“
„Degalai gali padaryti didelę žalą tiek aplinkai, tiek kelio dangai. Taršūs skysčiai iš automobilių susigeria į žemę ir gali pasiekti požeminius vandens telkinius, šulinius, gali patekti į čia pat esantį dirvožemį. Patekę į vandens telkinius naftos riebalai dengiasi plėvele ir taip kenkia paukščiams bei žuvims.
„Degalai gali padaryti didelę žalą tiek aplinkai, tiek kelio dangai. „Taršūs skysčiai iš automobilių susigeria į žemę ir gali pasiekti požeminius vandens telkinius, šulinius, gali patekti į čia pat esantį dirvožemį. Patekę į vandens telkinius naftos riebalai dengiasi plėvele ir taip kenkia paukščiams bei žuvims. Pasak R. Paukštės, vienas išpiltas litras alyvos dešimtmečiams užteršia pusę hektaro žemės. Šis kiekis, patekęs į vandens telkinius, plėvele uždengia apie 1 ha vandens paviršiaus. Alyvoje esantys sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, kai kurie jų sukelia vėžinius susirgimus.
Jeigu automobilis techniškai netvarkingas, yra netinkamas eksploatuoti, aplinkos taršos tikimybė smarkiai išauga. Iš tokių automobilių į aplinką patenka alyva, tepalai, aušinamieji skysčiai. Taip pat prie pavojingų atliekų priskiriamos įvairios degalų, tepalų rūšys aušinamieji skysčiai. Šios atliekos turi būti tvarkomos paisant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų.
Draudimo bendrovės atstovas pabrėžia, kad gausų skysčių nutekėjimą gali lempti staigūs automobilio agregatų gedimai, kuomet gali būti pažeidžiami variklio, pavarų dėžės ar aušinimo sistemos tarpikliai, o kartais - ir pačių komponentų korpusai. Tokie gedimai dažnai įvyksta avarijos metu arba suirus stūmoklinei grupei variklyje ar pavarų dėžėje.
„Jei taip atsitiko - pirmiausia pasirūpinkite savo ir kitų eismo dalyvių saugumu. Sustokite saugioje vietoje, geriausia - kelkraštyje, ir pagal kelių eismo taisykles pažymėkite incidento vietą. Atminkite - alyva ant važiuojamosios dalies, ypač intensyvaus eismo kelyje, yra labai pavojinga: susiformavusios dėmės tampa slidžios, o transporto priemonės gali tapti nevaldomos. Todėl itin svarbu tinkamai pažymėti tokią vietą ir nedelsiant pranešti apie įvykį skubios pagalbos tarnyboms numeriu 112. Jeigu skysčių išsiliejo gausiai, nesiimkite patys šalinti skysčių - tai pavojinga ir be specialių apsaugos priemonių gali padaryti dar daugiau žalos“, - sako specialistas.
„Panaudotus sorbentus, pašluostes su alyvos ar tepalo dėmėmis būtina pristatyti į pavojingų atliekų surinkimo aikšteles.“
tags: #alyva #automobiliui #draudziama