Henris Fordas (Henry Ford, 1863 m. liepos 30 d. - 1947 m. balandžio 7 d.) - tai vardas, neatsiejamai susijęs su automobilių pramonės revoliucija ir masine transporto priemonių prieinamumo era. Nors jis nebuvo pirmasis automobilių pramonės pionierius ar pirmasis Amerikos automobilių gamintojas, jo vizija, inovacijos ir verslo strategijos pakeitė pasaulį, padarydamos automobilį prieinamą „visiems“.
Gimęs 1863 m. liepos 30 d. nepasiturinčioje airių imigrantų šeimoje Mičigane, Henris Fordas nuo pat vaikystės demonstravo ypatingą aistrą mechanikai. Jis mieliau laiką leisdavo tėvo dirbtuvėse nei fermos darbuose, o tai parodė jo ateities pašaukimą.
1879 m. jis paliko namus ir išvyko į Detroito miestą, kur pradėjo savo karjerą kaip pameistrys mechanikos dirbtuvėse. Vėliau, grįžęs į šeimą, įgijo patirties dirbdamas su Westinghouse garo varikliais. Ši patirtis atvėrė jam duris į darbą pačioje Westinghouse kompanijoje, o vėliau - į Edison Illuminating Company (Edisono apšvietimo kompanijoje), kur 1893 m. tapo vyriausiuoju inžinieriumi. Šios pareigos suteikė jam ne tik finansinį stabilumą, bet ir laiko bei galimybių eksperimentuoti su vidaus degimo varikliais. 1896 m. šie eksperimentai davė vaisių - Fordas sukūrė savo pirmąją savaeigę transporto priemonę, pavadintą „Quadricycle“.
Po šios sėkmės Fordas paliko Edisono kompaniją ir kartu su investuotojais įkūrė Detroito automobilių kompaniją. Nors ši kompanija vėliau subankrutavo, nes Fordas labiau koncentravosi į automobilių kūrimą nei į jų pardavimus, tai buvo svarbus žingsnis jo karjeroje. Norėdamas įrodyti savo automobilių pranašumą, jis juos netgi lenktyniaudavo prieš konkurentų gaminius.
1903 m. drauge su 11 kitų investuotojų buvo įkurta Ford Motor Company. Ši kompanija tapo jo gyvenimo ir darbo centru. 1908 m. pasaulį išvydo legendinis Ford Model T automobilis, kuris tapo vienu sėkmingiausių automobilių istorijoje. Jo gamyba truko iki 1927 m., per tą laiką buvo pagaminta 15 milijonų vienetų - tai buvo rekordas, išlikęs 45 metus.
Revoliucija gamyboje: konvejerio era
Bene didžiausia Henrio Fordo inovacija, pakeitusi ne tik automobilių pramonę, bet ir visą gamybos pasaulį, buvo judančių diržų pritaikymas surinkimo linijose 1913 m. Nors idėja apie konvejerį egzistavo ir anksčiau, būtent Fordas sugebėjo ją komerciškai sėkmingai įgyvendinti ir taip smarkiai padidinti gamybos apimtis. Jo sprendimas išskaidyti automobilio surinkimo procesą į paprasčiausias, lengvai atliekamas užduotis leido darbininkams stovėti vienoje vietoje ir nuolat kartoti tą pačią operaciją, kol pro juos slinko surinkimo linija. Tai drastiškai sumažino automobilio pagaminimo laiką - nuo 12,5 valandos 1913 m. iki vos 96 minučių po konvejerio paleidimo kitais metais.
Ši gamybos sistema ne tik leido gaminti didžiulius automobilių kiekius, bet ir lėmė kainų mažėjimą. 1913 m. Ford Model T kaina nukrito iki 440 dolerių, o vėliau, trečiajame dešimtmetyje, ir iki 280 dolerių. Tokia prieinama kaina leido paprastiems žmonėms, ypač Amerikos fermeriams, svajojusiems apie nuosavą automobilį, jį įsigyti. Henris Fordas iš tiesų „pasodino Ameriką ant ratų“.
Penkių dolerių diena ir jos pasekmės
Henrio Fordo verslo politika buvo grindžiama kainų mažinimu, verslo plėtimu ir produkto kokybės gerinimu. Tačiau vienas iš kontroversiškiausių ir tuo pačiu revoliucingiausių jo sprendimų buvo 1914 m. padvigubinti atlyginimus savo gamyklų darbininkams iki penkių dolerių per dieną. Tuometinėje Amerikos automobilių pramonėje darbo sąlygos buvo itin sunkios, o darbininkai jautėsi kaip robotai. Dėl to darbuotojų kaita buvo milžiniška. Fordo bendrovė patirdavo didelius nuostolius dėl nuolatinių darbuotojų atleidimų ir naujų apmokymo išlaidų.
Nors kiti pramonininkai kritikavo šį sprendimą kaip „amorali ir kvailą“, Henris Fordas žinojo, ką daro. Padidinęs atlyginimus, jis ne tik sustabdė darbuotojų migraciją ir sumažino neatėjimo į darbą atvejus, bet ir padidino darbo našumą 300 procentų. Svarbiausia, jis sukūrė visiškai naują vartotojų klasę - darbininkus, kurių padidėjusi perkamoji galia leido jiems įsigyti automobilį, tapusį vidurinės klasės simboliu.
Inovacijos ir ateities vizija
Henris Fordas buvo ne tik verslininkas, bet ir novatorius, nuolat ieškojęs naujų sprendimų. Jis domėjosi plastiko, pagaminto iš žemdirbystės produktų, ypač sojų, panaudojimu automobilių gamyboje. 1942 m. jis patentavo automobilį, pagamintą beveik vien iš plastiko, kuris buvo lengvesnis ir galimai tvirtesnis už plieninius automobilius. Be to, jis eksperimentavo su automobiliu, varomu grūdų alkoholiu.
Fordas mąstė globaliai ir planavo keletą metų į priekį, sugebėdamas numatyti plėtros tendencijas. Jo knyga „Sėkmė gyvenime. Mano gyvenimas ir darbas“ atskleidžia jo verslo filosofiją ir požiūrį į gyvenimą.
Palikimas
Henris Fordas mirė 1947 m. balandžio 7 d., palikdamas neištrinamą pėdsaką pasaulio istorijoje. Nors jis susilaukė kritikos dėl savo neracionalaus požiūrio į kai kuriuos rinkos aspektus (pavyzdžiui, siūlymas gaminti tik juodus automobilius) ir autokratinio vadovavimo stiliaus, jo indėlis į pramonės plėtrą, masinę gamybą ir transporto prieinamumą yra neįkainojamas. Jo sukurta Ford Motor Company ir toliau išlieka viena svarbiausių automobilių gamintojų pasaulyje, o jo idėjos ir inovacijos tebėra aktualios ir šiandien.
Henris Fordas: Berniukas, kuris nekentė arklių - JAV istorija - 1 dalis - Papildoma istorija
tags: #amerikieciu #milijonierius #tarybu #rusijai #ford