Mazda 6 modelis, ypač 2009 m. antrosios kartos versija, pelnė pripažinimą dėl savo sportiško dizaino, komfortiško valdymo ir japoniško patikimumo. Tačiau, kaip ir kiekvienas automobilis, jis turi savų niuansų, tarp kurių gali pasitaikyti ir variklio "čiaudėjimas" ar netolygus darbas. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime galimas benzininių variklių gedimų priežastis, susijusias su eksploatacija, amžiumi ir konstruktoriaus sprendimais.
Dažniausiai pasitaikančios problemos ir jų priežastys:
Nors 2009 metų Mazda 6 pasižymi patikimumu ir solidžiu surinkimu, kai kurios problemos šiam modeliui būdingos dėl eksploatacijos sąlygų, amžiaus ir konstrukcinių sprendimų. Viena dažniausių 2009 metų Mazda 6 trūkumų - korozija. Po kelerių metų eksploatacijos, ypač šalyse, kur žiemą barstoma druska, pradeda rūdyti važiuoklės rėmas, dugnas, slenksčiai ir ratų arkos. Tai dažniausiai nutinka automobiliams, kurie ilgą laiką nebuvo plaunami žiemą ir neturėjo papildomos antikorozinės dangos. Metalinės konstrukcijos netenka apsaugos sluoksnio, todėl drėgmė ir kelio chemikalai greitai pradeda oksiduoti paviršių. Ši problema nėra išskirtinai Mazda būdinga, tačiau dėl vidutinės apsaugos kokybės šiame modelyje ji pasitaiko dažniau nei, pavyzdžiui, „Honda Accord“ ar „Toyota Avensis“.
Kai kurie vairuotojai pastebi tiksėjimo garsą arba netolygų variklio darbą šaltu oru. Tai gali būti hidraulinių vožtuvų įtempiklių ar grandinės įtempiklio nusidėvėjimo požymis, ypač jei alyva buvo keista per retai. Šaltu metu sumažėjęs alyvos slėgis taip pat prisideda prie trumpalaikių garsų, kurie vėliau išnyksta sušilus varikliui.
EGR sistema grąžina dalį išmetamųjų dujų atgal į degimo kamerą, kad sumažintų azoto oksidų emisijas. Tačiau ilgainiui joje kaupiasi suodžiai, dėl ko sumažėja oro srautas ir pablogėja variklio darbas. Pasekmės - netolygus variklio veikimas, didesnės sąnaudos ir sumažėjusi trauka. Dažniausiai ši problema kyla dėl važiavimo trumpais atstumais ir nepakankamos variklio temperatūros.
Kitas dažnas problema - vairo vibracija stabdant. Ji pasireiškia dėl netolygiai nusidėvėjusių arba perkaitusių stabdžių diskų. Šis reiškinys dažniausiai atsiranda naudojant žemesnės kokybės detales arba po intensyvaus stabdymo nuo didelio greičio. Be to, netinkamai priveržtos detalės ar netolygus apkrovos paskirstymas gali sukelti panašų efektą. Sprendimas paprastas - laiku keisti diskus, naudoti kokybiškus komponentus ir vengti staigaus stabdymo šiltu oru.
Kai kurie 2009 metų Mazda 6 savininkai pastebi smulkių elektros trikdžių - neveikiančius centrinio užrakto mygtukus, prietaisų skydelio klaidas ar apšvietimo pertrūkius. Šios problemos dažniausiai kyla dėl kontaktų oksidacijos, drėgmės patekimo arba tiesiog natūralaus komponentų senėjimo. Po daugiau nei dešimtmečio eksploatacijos tai įprasta situacija, ypač automobiliams, laikomiems lauke.
SkyActiv varikliai: pažangios technologijos ir galimos problemos
„Mazda“ nuo seno garsėja originaliais sprendimais. Vienas iš tokių - ištisus dešimtmečius tobulinama rotorinio variklio koncepcija, tačiau kitoje barikadų pusėje - visiška visuotinės automobilių pramonės tendencijų priešingybė - „SkyActiv“ vardu pavadinta variklių gama. „SkyActiv“ nėra tik simbolinis raidžių kratinys - tai unikali koncepcija, už kurios slypi dešimtys inžinerinių sprendimų, kurių bendra visuma padeda sukurti patį automobilį, o jo epicentre visuomet būdavo „SkyActiv“ variklis.
2012 metais debiutavęs „Mazda CX-5“ tapo vienu pirmųjų bendrovės modeliu, sukurtu remiantis „SkyActiv“ technologijų filosofija. Viena svarbiausių naujovių šiame automobilyje buvo 2,0 litro darbinio tūrio „SkyActiv-G“ benzininis variklis, išsiskyręs aukštu suspaudimo laipsniu ir efektyviu degimo procesu. Vis dėlto, vairuotojai, ieškoję didesnės galios ir geresnės dinamikos, turėjo palaukti - galingesnė 2,5 litro versija rinkoje pasirodė kiek vėliau, kartu su naujos kartos „Mazda 6“. Šis 2,5 litro variklis palaipsniui buvo pradėtas montuoti ir į kitus „Mazda“ modelius, o laikui bėgant sulaukė ir dar modernesnių versijų, turėjusių hibridinę pavarą ar netgi turbokompresorių. Vis dėlto, pastarąjį privalumą turėjęs variklis buvo skirtas išimtinai Šiaurės Amerikos rinkai.
Lyginant su 2,0 litrų versija, 2,5 litro „SkyActiv-G“ variklis pasižymi didesniu cilindrų skersmeniu ir ilgesne stūmoklio eiga. Jo suspaudimo laipsnis siekia net 14,0:1, o JAV rinkai skirtuose modeliuose - 13,0:1. Tarp modernių benzininių variklių - tai vienas aukščiausių rodiklių, tačiau „Mazda“ inžinieriai didžiulį suspaudimo laipsnį naudoja siekiant maksimaliai išnaudoti degimo metu išsiskiriančią energiją ir tokiu būdu užtikrinti efektyvesnį degalų naudojimą. Aukštas suspaudimo laipsnis suteikia varikliui efektyvumo pranašumą, tačiau kartu kelia ir rimtų iššūkių. Vienas pagrindinių - užtikrinti, kad variklis patikimai veiktų naudojant įprastus degalus. Tam „Mazda“ inžinieriai preciziškai sureguliavo degimo kamerų formą, patobulino degalų įpurškimo sistemą ir optimizavo uždegimo nustatymus. Šie sprendimai leido išvengti detonacinio degimo, kuris gali turėti neigiamą poveikį variklio ilgaamžiškumui ir patikimumui.
Kad variklis veiktų stabiliai ir efektyviai, buvo būtina užtikrinti tinkamą degimo kamerų aušinimą po kiekvieno degimo ciklo. Šiam tikslui pasiekti „Mazda“ inžinieriai sutelkė dėmesį į kelis esminius konstrukcinius elementus. Vienas jų - pažangi oro įsiurbimo sistema su kintamosios fazės vožtuvų valdymu, kuri leidžia optimizuoti oro srautą ir užtikrinti optimalų degalų mišinio sudarymą įvairiais variklio darbo režimais. Kitas ne mažiau svarbus sprendimas - tiesioginis degalų įpurškimas. Ši sistema preciziškai paskirsto degalus degimo kameroje, taip ne tik pagerindama degimo efektyvumą, bet ir padeda kontroliuoti variklio temperatūrą. Svarbų vaidmenį „SkyActiv-G“ variklyje atlieka išmetimo sistema su 4-2-1 tipo išmetimo kolektoriumi. Toks sprendimas leidžia efektyviau pašalinti išmetamąsias dujas ir sumažinti degimo kamerų temperatūrą. Vis dėlto, šis sprendimas turėjo ir neigiamų padarinių. Dėl didesnio atstumo tarp išmetimo kolektoriaus ir katalizatoriaus, pastarasis įkaista lėčiau, o tai turėjo neigiamą poveikį siekiant sumažinti teršalų kiekį. Kad būtų išvengta šios problemos, „Mazda“ inžinieriai suprogramavo variklį pirmąsias 15 sekundžių po užvedimo dirbti su vėlesniu uždegimo momentu. Tai leidžia katalizatoriui greičiau pasiekti darbinę temperatūrą ir sumažinti CO2 emisijas.
Kitas svarbus patobulinimas - variklio vidinių komponentų optimizavimas, siekiant sumažinti tiek masę, tiek vidinę trintį. „Mazda“ inžinieriai vidinę trintį sumažino maždaug 30 proc, o bendras variklio svoris buvo sumažintas maždaug 10 proc. Vien šie du pasiekimai suteikė kelis, bet reikšmingus pasiekimus. Lengvesni komponentai leidžia varikliui greičiau pasiekti darbinę temperatūrą, o tai ne tik sumažina degalų sąnaudas, bet ir pagerina automobilio svorio pasiskirstymą, kas gali turėti teigiamos įtakos valdymui. Mažesnė trintis taip pat padidina variklio efektyvumą ir ženkliai prisideda prie, vėlgi, mažesnių degalų sąnaudų.
SkyActiv-G Turbo: galingiausia variklio evoliucija
Nuo 2018 metų „Mazda“ pradėjo į savo automobilius diegti galingesnę „SkyActiv-G“ variklio versiją. 2,5 litro darbinio tūrio „SkyActiv-G Turbo“ agregatą, kuris „Mazda“ inžinierių tarpe yra geriau žinomas „PY-VPTS“ kodu. Ši variklio versija turi mažesnį suspaudimo laipsnį (10,5:1), nes „Mazda“ inžinieriai norėjo efektyviau išnaudoti turbokompresorių. Naujasis motoras standartinėje konfigūracijoje išvystė 250 arklio galių ir 430 Nm sukimo momentą ir buvo montuojamas į praktiškai visus „Mazda“ modelius.
SkyActiv-G - ar apsimoka didinti variklio galią?
„Mazda“ benzininiai varikliai gana lengvai pasiduoda sprendimams, leidžiantiems padidinti išvystomą galią. Vis dėlto, skirtingai nei vokiški varikliai, kurie turi ganėtinai milžinišką rezervą, „Mazda“ motorai tokio privalumo neturi. Įdiegus naują variklio valdymo programą, tikėtinas galios prieaugis nebus labai didelis. Įprastai, iš 2,5 litro variklio galima išspausti 205-210 AG (+20-30) ir 270-280 Nm (+20-30). Akivaizdu, kad tokios modifikacijos neturės reikšmingo poveikio dinaminiams rodikliams, tad vietoje geriau investuokite pinigus į, pavyzdžiui, geresnes padangas.
SkyActiv-G - kiek degalų jis suvartoja?
Dinamikos skirtumas tarp 2,0 ir 2,5 litro variklių - akivaizdus. Didesnio tūrio variklis eiklesnis ir aštriau reaguoja į akceleratoriaus paspaudimus. Kita vertus, abiejų variklių atvejais, norint išnaudoti visą potencialą reikės tachometro rodyklę laikyti ties aukštesnių sūkių riba, o tai lemia didesnes degalų sąnaudas ir didesnį triukšmo lygį salone. Kita vertus, su automobiliu nesielgiant kaip su gyvuliu, abu motorai gali nustebinti mažu apetitu degalams. Pavyzdžiui, „Mazda 6“ su 2,5 litro darbinio tūrio variklio, priklausomai nuo važiavimo sąlygų ir temp, sunaudoja nuo 5 iki 9 litrų 100 km. Panašios galios, mažesnio tūrio variklis pasižymi panašiais arba, retkarčiais, prastesniais rodikliais.
SkyActiv-G - patikimas variklis, bet ne be trūkumų
Jeigu šiuo metu svarstote įsigyti „Mazda“ su „SkyActiv-G“ varikliu - turime jums gerų žinių. Šis „Mazda“ variklis laikomas patikimu ir neturi ryškių trūkumų. Vis dėlto, kaip ir bet kuris variklis, jį kamuoja kelios problemos, kurios į paviršių iškyla per ilgesnį eksploatacijos laikotarpį.
Anglies nuosėdos
Vienas dažniausiai pasitaikančių reiškinių - anglies nuosėdų kaupimasis įsiurbimo kolektoriuje. Tai gali lemti netolygų variklio darbą esant žemoms apsukoms, tačiau „SkyActiv-G“ varikliuose šios problemos mastelis yra gerokai mažesnis negu kituose moderniuose benzininiuose varikliuose.
Paskirstymo velenėlio nusidėvėjimas
Prieš perkant naudotą automobilį su šiuo varikliu rekomenduojama atlikti galios matavimą ant stendo. Jei reali variklio išvystoma galia yra 20-30 AG mažesnė nei nurodyta gamintojo, tai gali reikšti, kad nusidėvėjo paskirstymo velenėlio krumpliaračiai. Įprasta jų pakeitimo procedūra problemos neišspręs - būtina atlikti išsamią variklio patikrą, mat nusidėvėjusios dalelės gali patekti į alyvos siurblio filtrą, jį užkimšti ir sutrikdyti tepimo sistemos veikimą.
Cilindrų galvutės tarpinė ir variklio galvutės skilimai
Cilindrų galvutės tarpinės gedimai atsiranda dėl natūralaus nusidėvėjimo, ties maždaug 200 000 km rida. Tačiau didesnė šio variklio problema - variklio galvutės skilimai, kurie dažniausiai pasireiškia „SkyActiv-G Turbo“ variklio versijoje. Šis defektas gali paskatina aušinimo skysčio nuotėkį, variklio perkaitimą. Bent jau Jungtinėse Valstijose, šis gedimas tapo teisminio ginčo objektu, nes problema buvo dažniausiai fiksuojama šiuose modeliuose: „Mazda 6“ (2018-2020 m.), „Mazda CX-5“ (2019-2020 m.), „Mazda CX-9“ (2018-2020 m.).
Kiti dažniausiai pasitaikantys gedimai
Be minėtų problemų, kartais pasitaiko ir šie gedimai: Alyvos karterio ventiliacijos vožtuvo (PCV) gedimai, Imobilizatoriaus veikimo sutrikimai, „Start-stop“ sistemos gedimai.
SkyActiv-G variklis - grandinė ar paskirstymo diržas?
„SkyActiv-G“ varikliuose paskirstymo mechanizmas yra varomas grandine. Tai reiškia, kad „Mazda“ šį mechanizmą laiko ilgaamžiu. Vis dėlto, nors gamintojas nenurodo reguliarių grandinės keitimo intervalų, tačiau jos būklė priklauso nuo variklio priežiūros - kaip dažnai keičiama alyva ir kokia alyva yra naudojama. „Mazda“ nurodo, kad „SkyActiv-G“ varikliai turėtų naudoti 0W-20 klampumo alyvą, kuri užtikrina mažesnę trintį ir efektyvesnį degalų naudojimą. Vadovaujantis gamintojo nurodymais, šie varikliai turėtų naudoti originalią „Mazda Supra-X“ alyvą, tačiau alternatyvių pasiūlymų taip pat netrūksta.
2019 Mazda SKYACTIV X Engine | How Does It Work? - HOW IT'S MADE Technology Performance
Galimos benzininių variklių "čiaudėjimo" priežastys
Vienas iš skaitytojų apibūdino problemą, kai varikliui visiškai susilus ir paveikus keliolika minučių, jis pradeda "detonuoti" atleidus akseleratorių. Tai pasireiškia kaip "šaudymas" ar "čiaudėjimas" iš duslintuvo, tačiau automobilis važiuojant ir bėgėjantis netrukdo, jokių papildomų problemų nepastebėta. Ši problema pasireiškia tik atleidus akseleratorių. Toks dusimas ir "čiaudėjimas" atleidus gazą gali būti dėl ankstyvo degimo. Taip pat svarbu patikrinti, ar diržas nėra laisvas, ar įtempėjai nestringa, ar ant diržo dantų nesimato "nubrozdinimų".
Kita skaitytojo minima problema - laisvomis apsukomis kartais stipriai krenta apsukos - iki 600-500 rpm, pasikeičia variklio darbo garsas, ir automobilis praktiškai nereaguoja į akseleratoriaus paspaudimą. Reikia kelis kartus "paminkyt" akseleratorių, kad pradėtų kilti apsukos, tada jungi bėgi ir važiuoji. Tai gali būti susiję su droselio sklende, nors ne visuose modeliuose ji yra. Taip pat gali būti problema su MAP davikliu, laisvos eigos vožtuvu, ar įsiurbiamo oro temperatūros davikliu.
Varikliui sušilus sumažėja galia, pradeda "dusti" variklis (krenta apsukos, variklis nereaguoja kelias/keliolika sekundžių į akseleratoriaus paspaudimą), detonuoja atleidus akseleratorių. Tai gali būti susiję su kuro tiekimo/įpurškimo sistema arba oro padavimu.
Apibendrinimas
Mazda 6 (2009 m.) išlieka vienu geriausių pasirinkimų tarp vidutinės klasės naudotų automobilių. Nors 2.0 benzininis variklis laikomas patikimiausiu pasirinkimu, svarbu atkreipti dėmesį į bendrą automobilio techninę būklę, ypač į korozijos požymius ir variklio priežiūros istoriją. SkyActiv technologijos suteikia pažangumo ir efektyvumo, tačiau kaip ir bet kuri sudėtinga sistema, jos reikalauja tinkamos priežiūros ir gali turėti specifinių gedimų, ypač vėlesnėse Turbo versijose. Tinkama priežiūra ir laiku atlikti techniniai patikrinimai padės išvengti rimtesnių problemų ir užtikrins ilgalaikį automobilio patikimumą.
tags: #mazda #benzininis #variklis #ciaudo