Artėjant rinkimams, kandidatai į prezidentus sulauks daug klausimų apie savo politines programas. Mažiau klausimų jie gaus apie kitus svarbius dalykus - vaikystę, jaunystę, biografijos vingius, asmenybės formavimąsi, pomėgius, skaitytas knygas ir filmus, namus, idealus ir asmeninį gyvenimą. Būtent tokius klausimus 15min užduoda kandidatams. Šįkart 15min pašnekovas - Europos Sąjungos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, kurį iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija.
Svarbiausi faktai apie V.P.Andriukaitį:
- Amžius: prezidento rinkimų dieną bus 67 metai
- Gimimo vieta: Kiusiuras (Jakutija)
- Išsilavinimas: kardiochirurgas, istorikas
- Šeiminė padėtis: vedęs, turi tris vaikus
Vytenis Povilas Andriukaitis gimė 1951 m. rugpjūčio 9 d. Kiusiure, Jakutijoje. Jo tėvai buvo ištremti 1941 m. birželio 14 d. 1958 m. su šeima grįžo į Lietuvą. 1969 m. baigė Kauno 24-ąją vidurinę mokyklą aukso medaliu. 1969-1975 m. studijavo Kauno medicinos institute, įgijo gydytojo chirurgo specialybę. 1979-1984 m. neakivaizdžiai studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, jį baigė su pagyrimu. Nuo 1976 m. yra Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys.
1975-1985 m. dirbo chirurgu Kauno ir Ignalinos ligoninėse, o 1985-1990 m. - kardiochirurgu Vilniaus universitetinėje Santariškių ligoninėje. Nuo 1990 m. aktyviai dalyvauja Lietuvos politiniame gyvenime, buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Kovo 11-osios akto signataras. Vėliau dirbo Seimo nariu, vicepirmininku, buvo Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras. 2014-2019 m. ėjo Europos Komisijos nario, atsakingo už sveikatą ir maisto saugą, pareigas.
Vaikystė tremtyje ir kelias į Lietuvą
Vytenis Povilas Andriukaitis gimė tremtyje, Jakutijoje. Jo tėvai buvo ištremti 1941 m. birželio 14 d. „Už ką ištremti tėvai, galiu papasakoti daug. Nes čia netrumpa istorija. Mano tėvo ir mano motinos istorija yra labai įspūdinga“, - pasakoja V.P.Andriukaitis.
Jo motina buvo du kartus tremtinė ir vieną kartą pabėgėlė. Kai jai buvo 6 metukai, ji su seneliais nuo Pirmojo pasaulinio karo bėgo iš Kauno ir atsidūrė Maskvoje. Po bolševikų revoliucijos mirė senelis, ir mamytė su močiute pėsčios grįžo iš Maskvos į Lietuvą. Tėvas augo Kauno Dainavoje, taip pat buvo bėglys per karą. Baigęs Vytauto Didžiojo universitetą, maisto chemiją, jis buvo paskirtas į Klaipėdos muitinę maisto chemiku, laboratorijos viršininku. 1939 m., kai Klaipėdą okupavo Hitleris, tėvas norėjo pasikėsinti į Hitlerį, už tai buvo suimtas gestapininkų kartu su motina. Tėvas pabėgo į Lietuvą, o motiną išgelbėjo prancūzų Raudonasis Kryžius ir su vaiku išvežė į Lietuvą. Visas jų turtas buvo nacionalizuotas.
Tėvas nepritarė nei Hitleriui, nei Stalinui. Kai Stalinas okupavo Lenkiją ir Vilnių grąžino Lietuvai, bet po to aneksavo Lietuvą, tėvas buvo besipriešinančių pusėje. Bolševikai 1941 m. birželio 14 d. suėmė tėvus ir ištrėmė į gulagus. Iš pradžių į Altajų, o vėliau, 1942 m., į darbo stovyklą prie Laptevų jūros, į poliarinį ratą. „Mes esame ledjūrio vaikai. Aš ten gimiau. Ten lageris per visą karą prastovėjo. 1954 m. buvo uždarytas. Bet mes likome barakuose gyventi.“
V.P.Andriukaitis prisimena vaikystę tremtyje: „Penki barakai, tundra, 24 valandų naktis žiemą, siaubingos pūgos, graži poliarinė pašvaistė, 24 valandų diena vasarą, milijardai uodų, pelkė... tą prisimenu.“ Jis gimė Kiusiure. Kai šeima gavo leidimą grįžti į kontinentą, Lenos upe su barža kilo aukštyn. „Tada aš pamačiau pasaulį. Man buvo penkeri su puse ar šešeri metai. Pirmą kartą pamačiau mišką, medį, elektrą, mašiną... Pirmą kartą obuolį paskanavau, kai man buvo šešeri su puse metų. Aš atsimenu jo skonį iki dabar. Pirmą kartą bulvę pamačiau. Pirmą kartą pieno paragavau.“
Grįžus į Lietuvą, Kaunas jam atrodė pasakų miestas. „Visų pirma, kas buvo keista, tai pamatyti aptvertus medžius, obelis. Aš neturėjau supratimo, kas yra obelis. Buvo lapkričio mėnesis, ant medžių kybojo sušalę obuoliai. Mes juos valgėme. Ojėzau, kaip skanu buvo!“ Jis prisimena ir pirmą kartą pamatęs šulinį, nes ten, kur jis gyveno, amžinas įšalas ir nėra žemėje vandens. Taip pat prisimena Nemuną, kuris jam, palyginus su Lenos upe, atrodė kaip upeliukas.
Asmenybė ir pomėgiai
V.P.Andriukaitis yra kardiochirurgas ir istorikas. Jo pomėgiai - apkeliauti kuo daugiau istorinių vietų. „Kadangi esu istorikas, man labai svarbu pamatyti visą Europos kultūros istorinę gelmę. Aš jai atidaviau daug valandų ir dabar galiu pasididžiuoti, kad stovėjau tose katedrose ar tose vietose, kurios istoriškai fantastiškai įdomios.“
Skaito daug knygų, ypač domisi filosofija, religijų analize ir istorijos studijomis. Taip pat seka mokslinę literatūrą, susijusią su jo darbu Europos Komisijoje: „Sveikatos apsaugoje, maisto saugoje ir kitose srityse be galo daug problemų, ir aš turiu sekti.“ Jis domisi naujomis sėklų veisimo technologijomis, klimato kaita, atsparumu bakterijoms ir šiuolaikine virusologija.
Paskutinės sužavėjusios knygos - Yuvalio Harari „21 pamoka XXI-ajam amžiui“, Piketty „Kapitalas“, „Jeruzalė“. Mėgsta poeziją, ypač Pauliaus Širvio, Justino Marcinkevičiaus, Valentino Sventicko, Salomėjos Nėries, Jono Aisčio.
Vaikystėje ir jaunystėje didelį įspūdį paliko knygos „Daktaras Aiskauda“, „Buratino nuotykiai“, „Haufo pasakos“, „Tūkstantis ir viena naktis“. Taip pat mėgo indėnų knygas, Karlą Majų, Vinetu, „Bembį“. Domėjosi mokslinę fantastika, Jules'u Verne'u, knyga apie kelionę į Žemės centrą, rusų autoriaus knyga „Kelionė į Plutonio šalį“. Mėgo Lietuvos klasiką, pavyzdžiui, Biliūno „Kliudžiau“.
Paauglystėje V.P.Andriukaitis buvo aktyvus: mėgo futbolą, ledo ritulį, boksą. Taip pat domėjosi matematika ir biologija, buvo olimpiadų dalyvis. Baigė mokyklą aukso medaliu.
Medicinos studijas pasirinko ne tik dėl knygos „Daktaras Aiskauda“, bet ir dėl susižavėjimo Lietuvos inteligentijos karta - Vincu Kudirka, daktaru Griniumi, Basanavičiumi, Avižoniu, Lašu. „Mane ta inteligentų karta labai traukė. Ir nutariau - būsiu gydytojas, kaip ir jie.“ Jis taip pat nutarė būti ir istoriku, nes mano, kad istorija suteikia teisę pretenduoti į receptus taisant žmonijos ydas.
Veikla ir politinis kelias
V.P.Andriukaitis išaugo disidentinėje šeimoje ir niekada nebuvo spaliuku, pionieriumi, komjaunuoliu ar komunistu. Jis turi bendro su Lietuvos socialdemokratija, Stepono Kairio socialdemokratine mokykla, „varpininkais“, liaudininkais.
Kaip aktyvus disidentas, jis ieškojo galimybių įsteigti „varpininkų“, liaudininkų, socialdemokratų mokyklą. Su draugais nutarė suburti socialistinės minties Antano Strazdelio universitetą. Tai buvo jų priedanga, kad studijuotų XIX-XX a. lietuvių atgimimo veikėjus, bet iš tiesų ieškojo alternatyvų stalininiam-bolševikiniam socializmui ir ryšio su Vakarų socialdemokratija.
1976 m. spalio 17 d. jis buvo suimtas. Jo biografija yra žinoma KGB puslapiuose. Jis buvo priverstas dirbtinai pasirinkti Ignaliną, o po to internuotas Ignalinoje KGB priežiūroje, be teisės išvažiuoti. Antras suėmimas buvo 1982 m., bet trumpai, nes mirė Brežnevas.
V.P.Andriukaitis buvo vienas iš Kovo 11-osios dokumento ir Konstitucijos rengėjų. 1989 m. jis buvo paskirtas į aštuonių asmenų darbo grupę, kuri parengė visą penkių tekstų paketą Kovo 11-ajai. Jis pats parašė Kovo 11-osios akto paskutinę redakciją.
Jo darbas Europos Komisijoje apima sveikatą ir maisto saugą. Jis daug dėmesio skiria profilaktikai ir sveikatos sistemų finansavimo prioritetams. „Darant struktūrines reformas nereikia perlenkti lazdos ir mažinti investicijų sveikatos sektoriui, nes tuomet sutriks sveikatos atstatymo paslaugos“, - teigia jis.
Vytenis Povilas Andriukaitis yra vedęs, turi tris vaikus.
tags: #andriukaitis #auto #biografija