Gyvūnų šeimininkams tenka ne tik džiaugsmas auginti augintinius, bet ir atsakomybė už jų elgesį bei poveikį aplinkai ir kitiems žmonėms. Norint gyventi tvarkingame ir saugiame mieste, svarbu įsidėmėti kelias pagrindines taisykles, kurių laikymasis padės išvengti ne tik nemalonumų, bet ir baudų.
Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas išskiria penkias pagrindines taisykles, kurių turėtų paisyti kiekvienas gyvūno savininkas.
Penkios pagrindinės taisyklės gyvūnų šeimininkams
- Šuo turi būti su pavadėliu. Tai užtikrina, kad gyvūnas nelips ant kitų žmonių ar gyvūnų, neišbėgs į gatvę ir nepuols kitų.
- Ekskrementų surinkimas. Natūralu, kad gyvūnams gamtinius reikalus atlikti reikia, tačiau svarbu juos surinkti ir išmesti į tam skirtas vietas. Vilnius, kaip ir jūsų namai, turėtų būti švarus.
- Augintiniai neturėtų atlikti gamtinių reikalų kur papuola. Svarbu saugoti gėlynus, paminklus, skulptūras ir pastatus.
- Triukšmo valdymas namuose. Šunų triukšmas yra aktuali problema, ypač daugiabučiuose. Kai gyvūnas lieka vienas, jam gali būti liūdna, todėl svarbu pasirūpinti, kad jis turėtų ką veikti ir netrukdytų kaimynams.
- Augintinio bendravimas su kitais. Šeimininkas turi užtikrinti, kad gyvūnas su praeiviais bendrautų tik tuomet, kai noras bendrauti yra abipusis. Nereikėtų leisti šuniui lakstyti prie nepažįstamų žmonių ar gyvūnų, jei jie to nenori.
- Paisyti ženklų, draudžiančių būti su augintiniu. Pavyzdžiui, maudymosi sezono metu nederėtų lankytis paplūdimiuose, jei tai nėra specialiai augintiniams skirti paplūdimiai. Vilniuje yra specialiai gyvūnams maudyti skirta vieta Vingio parke.
Laikytis šių taisyklių nėra sunku, kai suprantame, kodėl jos reikalingos. Tačiau ne visi noriai jų laikosi, o tai gali turėti pasekmių.
Taisyklių nesilaikymas gali brangiai kainuoti
Nors tikslas nėra bausti, o užtikrinti tvarkingą aplinką, taisyklių nesilaikantiems gyvūnų šeimininkams gresia baudos. Pavyzdžiui, už nesurinktus gyvūno ekskrementus pirmą kartą skiriama bauda nuo 30 iki 120 eurų, o pakartotinai - nuo 120 iki 230 eurų.
Kalbant apie gyvūnų keliamą triukšmą, kuris yra aktualus daugiabučiuose, baudos gali būti gerokai didesnės: pirmą kartą - iki 600 eurų, pakartotinai - iki 1000 eurų. Šiuo atveju svarbu ne tik galvoti apie kaimynus, bet ir apie patį gyvūną - lojimas dažnai signalizuoja apie jo poreikius.
Geriausia priemonė - prašyti ir kartoti, o ne grasinti baudomis
Nors baudos yra neišvengiamos, jei kalbos nepadeda, efektyvesnė priemonė yra kaimynų prašymas ir nuolatinis priminimas. Kaimynai, kurie gyvena šalia, dažniausiai turi didžiausią poveikį. Kai žmogus kasdien turi žiūrėti kaimynams į akis, jam tampa nemalonu, kai prašoma susirinkti augintinio ekskrementus. Nuolatinis prašymas ir priminimas gali padėti pakeisti požiūrį.
Beatričė Vaitiekūnaitė, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos" įkūrėja, pabrėžia, kad svarbu tiek švietimas, tiek drausminimo priemonės. Nors daugelis žmonių reaguoja į švietimą, kartais būtinos ir baudos. Ji taip pat akcentuoja, kad gyvūnus turėtų auginti tik tie, kurie supranta savo atsakomybę, įskaitant ekskrementų surinkimą.
Kenčia ir gamta, ir gyvūnai
Neatsakingas gyvūnų šeimininkų elgesys kenkia ne tik aplinkai, bet ir pačiai gyvūnų reputacijai. Kai kurie žmonės pyktį nukreipia į šunis, nors atsakingas turi būti šeimininkas. Šunų išmatos viešose vietose gali prisidėti prie ligų plitimo, o maži vaikai, kurie tyrinėja pasaulį, gali susidurti su sveikatos sutrikimais. Todėl kiekvieno šuns savininko atsakomybė yra pagalvoti plačiau.
Veterinarijos gydytoja Ingrida Aleksejeva primena, kad šunų išmatos gali būti parazitų ir ligų šaltinis, todėl svarbu jas surinkti ne tik dėl gamtos, bet ir dėl higienos. Net ir skystos išmatos turėtų būti surinktos, kad būtų apsaugoti kiti augintiniai.
Pasiruošti iš anksto ir tinkamai išmesti atliekas
Aplinkos ir atliekų tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ atstovė Akvilė Gargasaitė pataria pasiruošti iš anksto ir naudoti ekologiškus, gamtoje suyrančius maišelius išmatoms rinkti. Šios atliekos turėtų būti metamos į specialias tam skirtas dėžutes, kurias galima rasti daugelyje augintinių šeimininkų pamėgtų pasivaikščiojimo vietų. Jei specialios dėžutės nėra, sandariai užrištus maišelius galima mesti ir į mišrių komunalinių atliekų konteinerį.
„Ekonovus“ bendrovė Lietuvoje tvarko daugybę augintinių ekskrementams išmesti skirtų dėžučių. Svarbu nepamiršti, kad šios dėžutės skirtos tik gyvūnų išmatoms, o ne kitoms atliekoms, nes dėl užterštumo jos nebegali būti perdirbamos.
Nuomos taisyklės ir augintiniai
Gyvūnų augintinių šeimininkams ieškant apgyvendinimo, ypač nuomojantis butą, gali kilti iššūkių. Nors gyvūnams draugiškų būstų paklausa Vilniuje auga, vis dar pasitaiko nuomotojų, kurie nenori priimti augintinių. Dažniausiai nuomotojai domisi šuns veisle, amžiumi, ar jis neloja ir negraužia daiktų. Kai kurie nuomotojai prašo papildomo depozito arba didina nuomos kainą.
Norint palengvinti paiešką, patariama iš anksto pasiruošti buvusio nuomotojo rekomendaciją, kurioje būtų paaiškinta, kaip elgėtės su augintiniu. Svarbiausia - nuoširdžiai pasikalbėti su būsto šeimininkais ir nenuslėpti apie ketinimą gyventi su augintiniu. Parodykite, kad atsakingai žiūrite tiek į nuomojamo būsto turtą, tiek į augintinio auklėjimą.
Į nuomos sutartį rekomenduojama įrašyti sąlygą, kad bute kartu gyvens augintinis, ir kad nuomininkas pilnai atsako už visą padarytą žalą. Dažnai paliekamas 2-3 mėnesių depozitas kaip garantas, kad esant žalai ar vėluojant mokėjimams nuomotojas turėtų iš ko padengti nuostolius.
tags: #apartamentai #draudziama #atsivezti #augintina #bauda