Darbuotojų apmokymas yra būtinas siekiant užtikrinti saugų ir efektyvų darbą su įvairiais įrenginiais. Lietuvoje šiam procesui keliami tam tikri reikalavimai, kurių laikymasis padeda apsaugoti darbuotojų sveikatą ir gyvybę, taip pat sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką darbo vietoje.
Bendrieji Apmokymo Reikalavimai
Darbuotojai įmonėje turi būti instruktuojami:
- Priimant į darbą.
- Perkeliant į kitą darbą.
- Pakeitus darbo organizavimą.
- Pradėjus naudoti naujas arba modernizuotas darbo priemones, naujas technologijas.
- Pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus.
- Visais kitais atvejais, kai darbdavys nusprendžia, kad to reikia siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traumų ir profesinių ligų.
Instruktavimų periodiškumą, apimtį, turinį, formą, už instruktavimą atsakingus asmenis bei instruktavimo fakto įforminimą nustato darbdavys savo įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu. Instruktavimą gali organizuoti ir atlikti pats darbdavys arba paskirti įgaliotą asmenį. Paskiriant įgaliotą asmenį, reikia įvertinti jo kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Kokie asmenys gali atlikti instruktavimą, darbdavys turi numatyti įmonės instruktavimo tvarkoje.
Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turi įsitikinti, kad instruktuojamas darbuotojas suprato jam pateiktą informaciją. Darbuotojas, kuris nesuprato, kaip saugiai dirbti, turi būti instruktuojamas dar kartą. Kokiu būdu bus patikrintos darbuotojo žinios, nustato pats darbdavys savo įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu. Darbuotojas, išklausęs instruktažą, gali būti apklausiamas žodžiu, raštu arba kitu darbdaviui priimtinu būdu patikrinamos jo žinios.
Instrukcijų Rengimas
Viena iš darbdavio pareigų yra tvirtinti pareigybių aprašymus, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pagal kurias bus instruktuojami darbuotojai. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos rengiamos vadovaujantis Darbo kodekso, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatomis, kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės dokumentais (taisyklėmis, nuostatais, normomis, Lietuvos standartais, techniniais reglamentais), darbo ir saugos priemonių, technologinių procesų techniniais dokumentais, remiantis profesinės rizikos vertinimo rezultatais, darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe, incidentų, avarijų, profesinių ligų analizės duomenimis, saugaus darbo organizavimo psichofiziologiniais aspektais, nustatytais įmonėje, darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai pasiūlymais, kontroliuojančių įstaigų nurodymais bei kita turima informacija (dokumentacija).
Instrukcijos turi būti laikomos darbuotojams žinomoje ir prieinamoje vietoje. Instrukcijos gali būti rengiamos darbo vietoms, darbuotojų profesijoms, darbams atlikti. Pateikiami nurodymai ir reikalavimai turi būti pritaikyti konkrečiai įmonės darbo vietai, darbui ar gamybos procesui. Tekstas turi būti aiškus, nurodymai ir reikalavimai trumpi, konkretūs be nuorodų į kitus teisės aktus. Instrukcijos turi būti parengtos lietuvių kalba, tačiau esant būtinumui instrukcijos turi būti išverstos į kitas užsienio kalbas, kad užtikrintų įmonėje dirbančių užsieniečių (kitataučių) supažindinimą su darbuotojų sauga ir sveikata.
Įsigaliojus naujiems arba pasikeitus teisės aktams, įvykus nelaimingam atsitikimui ar avarijai darbe, keičiant technologinį procesą, darbo sąlygas, pradedant naudoti naujas medžiagas, žaliavas, instrukcijos, su kuriomis susiję šie pakeitimai, turi būti peržiūrėtos, pakeistos ar papildytos.
Darbuotojų Instruktavimas Dirbant Su Įrenginiais ir Pavojingomis Cheminėmis Medžiagomis
Darbuotojai gali būti instruktuojami pagal gamintojo pateiktas įrenginio instrukcijas, jeigu jos yra lietuvių arba kita darbuotojui gerai suprantama kalba ir jose aiškiai išdėstytos saugios darbo įrenginio naudojimo sąlygos, galimos neįprastos įrenginio naudojimo situacijos ir šių situacijų galimos pasekmės darbuotojų saugai ir sveikatai, praktiniai patarimai, kaip naudotis įrenginiu. Dirbantys su pavojingomis cheminėmis medžiagomis turi būti instruktuojami pagal darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas ir gamintojo pateiktus naudojamų cheminių medžiagų saugos duomenų lapus.
Priemonės Instruktavimui
Darbuotojų instruktavimui gali būti naudojama ir vaizdinė medžiaga, mokomieji filmukai, foto nuotraukos. Visa instruktavimo medžiaga (vaizdinė medžiaga, gamintojo pateikta darbo įrenginio naudojimo instrukcija, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos) turi būti patvirtinta darbdavio ar jam atstovaujančio asmens.
Sprendžiant, kokios turėtų būti instruktavimo apimtys ir periodiškumas, turi būti atsižvelgiama į atliekamų darbų pobūdį, darbuotojo profesinį pasirengimą ir jo žinias darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, jo bendrą darbo stažą, asmenines savybes ir kitas pavestam darbui atlikti svarbias aplinkybes.
Ypatingas Dėmesys Naujiems Darbuotojams
Ypatingą dėmesį instruktuojant reikia atkreipti į naujai priimtus darbuotojus, kurių darbo stažas įmonėje iki vienų metų, į asmenis iki 18 metų amžiaus bei įmonėje labai ilgą laiką dirbančius darbuotojus. Instruktuojant reikia atsižvelgti į tai, kad darbuotojas negalės įsisavinti vienu metu pateikiamų labai didelių informacijos kiekių, todėl vienu metu instruktuoti tik pagal sveiku protu suvokiamą instrukcijų skaičių.
Instruktavimo Įforminimas
Instruktavus darbuotoją, šį faktą reikia užfiksuoti darbuotojui pasirašant. Kaip bus įforminamas instruktavimo faktas, nustato pats darbdavys. Galimi variantai:
- Darbuotojas pasirašo ant dokumento, pagal kurį buvo instruktuotas.
- Darbuotojas pasirašo į instruktavimų registravimo žurnalą.
- Instruktavimo faktas įforminamas kitu raštišku darbdaviui priimtinu būdu.
Darbuotojų instruktavimo įforminimo dokumentai saugomi darbdavio nustatyta tvarka, atsižvelgiant į darbų specifiką ir darbuotojui suteiktos informacijos aktualumą jam atliekant tolimesnius darbus ar užduotis.
Darbuotojas, darbdavių susitarimu atliekantis laikinus darbus kitoje įmonėje, turi būti instruktuotas, kaip saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad jis buvo instruktuotas savo darbovietėje.
Periodiškai ir tinkamai atliekamas instruktavimas yra efektyvi prevencinė nelaimingų atsitikimų darbo vietoje priemonė. Žinodamas saugius darbo atlikimo būdus, darbuotojas dirbs efektyviau ir nekels pavojaus savo ir bendradarbių sveikatai ir gyvybei.
Mokymo Programų Pavyzdžiai ir Tikslai
Štai keletas mokymo programų pavyzdžių, skirtų įvairiems darbams su įrenginiais:
- Aukštalipių darbas: Teorinių žinių apie darbo specifiką ir saugų organizavimą suteikimas, supažindinimas su teisės aktais ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
- Darbas su paaukštinimo priemonėmis: Žinių apie priemonių tipus, konstrukcijas ir eksploatavimo ypatumus suteikimas.
- Pastolių montavimas: Žinių apie pastolių tipus, konstrukcijas, eksploatavimą ir saugų montavimą suteikimas.
- Kėlimo platformų operatorius: Žinių apie kėlimo platformas, jų konstrukcijas, veikimo principus ir priežiūrą suteikimas.
- Krovimo krano operatorius: Žinių apie krovimo kranus, jų konstrukcijas, veikimo principus ir priežiūrą suteikimas.
- Krovinių kabinėjimas: Teorinių žinių apie krovinių kabinimo įtaisus, jų naudojimą ir priežiūrą suteikimas.
- Darbas šuliniuose ir požeminiuose statiniuose: Žinių apie saugų darbų organizavimą ir priežiūrą šuliniuose, požeminiuose statiniuose ir uždarose talpyklose suteikimas.
- Kompresorių eksploatavimas, priežiūra ir remontas: Žinių apie kompresorių eksploatavimą, priežiūrą ir remonto ypatumus suteikimas.
- Darbas sprogioje aplinkoje (Ex): Žinių apie saugų darbų vykdymą sprogioje aplinkoje pagal ATEX standartus suteikimas.
- Darbas gamtinių ir suskystintų naftos dujų aplinkoje: Žinių apie saugų darbų vykdymą gamtinių ir suskystintų naftos dujų aplinkoje suteikimas.
- Dujų sistemų eksploatavimas: Žinių apie dujų tiekimo sistemas, dujotiekių statybai naudojamas medžiagas ir dujų sistemų įrenginius suteikimas.
Mokymo programų tikslai apima:
- Teorinių žinių suteikimą apie įrenginių specifiką ir saugų jų naudojimą.
- Supažindinimą su darbus reglamentuojančiais teisės aktais.
- Supažindinimą su asmeninėmis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis.
- Informavimą apie kenksmingus darbo veiksnius ir rizikos faktorius.
- Praktinių įgūdžių formavimą, kaip saugiai atlikti darbus.
Darbuotojų, Dirbančių Potencialiai Sprogioje Aplinkoje, Mokymai
Darbuotojo, dirbančio potencialiai sprogioje aplinkoje, mokymai yra privalomi tais atvejais, kai darbuotojas savo darbo metu atlieka darbus aplinkoje, kurioje gali susidaryti degiųjų medžiagų ir oro mišiniai, galintys sukelti sprogimą. Darbuotojo apmokymo poreikis atsiranda visais atvejais, kai darbuotojas dirba arba gali dirbti lengvai užsiliepsnojančioje ar sprogioje aplinkoje.
Baigus neformalią mokymo programą „Darbuotojo, dirbančio potencialiai sprogioje aplinkoje“ ir sėkmingai išlaikius baigiamąjį egzaminą, darbuotojui išduodamas pažymėjimas, patvirtinantis jo kompetenciją atlikti darbus potencialiai sprogioje aplinkoje. Šie mokymai skirti tam, kad darbuotojas gebėtų atpažinti sprogimo riziką, suprastų galimus pavojus ir žinotų, kaip tinkamai elgtis įvairiose darbo situacijose, siekiant apsaugoti savo ir kitų darbuotojų gyvybę bei sveikatą. Darbas potencialiai sprogioje aplinkoje yra priskiriamas pavojingiems darbams, todėl darbuotojams keliami papildomi saugos ir sveikatos reikalavimai. Šie reikalavimai yra nustatyti teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugą. Jų laikymąsi kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija.
Pagrindiniai dirbančio potencialiai sprogioje aplinkoje darbuotojo mokymo programos aspektai:
- Pavojingi faktoriai dirbant uždarose ertmėse, patalpose, įrenginiuose.
- Ventiliavimas (reikalavimai uždarų patalpų ventiliacijai, naudojamos ir susidarančios sprogios dujos).
- Saugus darbų atlikimas potencialiai sprogioje aplinkoje.
- Darbuotojų sauga ir sveikata ir reikalavimai dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje.
- Sprogimo rizikos įvertinimas.
- Darbas aplinkoje, kurioje susidaro degios ir sprogios dujos.
Sėkmingai baigus mokymo programą, išduodamas EMC nustatytos formos mokymo pažymėjimas. Mokymo trukmė priklauso nuo programos specifikos. Pavyzdžiui: Aukštalipio mokymai - 40 ak. val. Darbas sprogioje aplinkoje - 30 ak. val. Darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai mokymai - 20 ak. val.
Darbuotojo Atsakomybė Ir Žalos Atlyginimas
Transporto įmonės, patikėdamos darbuotojams (vairuotojams) valdyti brangias transporto priemones (vilkikus, puspriekabes), susiduria su situacijomis, kai padaroma žala įmonės turtui. Nors vairuotojai apmokomi dirbti ir instruktuojami prieš išvykstant į reisus, sunku eliminuoti visas rizikas.
Darbo teisiniuose santykiuose galioja darbuotojo atsakomybė prieš darbdavį. Naujajame Darbo kodekse (DK) nebeliko normų, reglamentavusių visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Darbuotojo prievolė atlyginti visą padarytą turtinę žalą buvo ribojama jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžiu. Nauja yra tai, kad žalą padarius dėl darbuotojo didelio neatsargumo, atlygintinos žalos riba yra šeši vidutiniai darbo užmokesčiai. Didelis neatsargumas apibrėžiamas kaip paprasčiausių atsargumo taisyklių ignoravimas.
Teritorinė ar šakinė kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 str.).
Kaip išimtys, įgalinančios darbdavį išsireikalauti iš vairuotojo visą žalą dėl transporto priemonės sužalojimo atlyginimą, naujajame Darbo kodekse vardijami atvejai:
- Darbuotojas žalą padarė tyčia.
- Žalą padarė darbuotojo veikla, turinti nusikaltimo požymių.
- Žalą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų vairuotojas.
Tiek riboto, tiek ir visiško žalos atlyginimo atvejais nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į:
- Netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius).
- Žalą padariusio darbuotojo ir žalą patyrusio darbdavio kaltės laipsnį ir jų veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo.
- Faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė bei gamybinė rizika.
Netyčinės žalos padarymo atveju darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgti ir į vairuotojo finansines ir ekonomines galimybes. Didžiąją dalį pajamų dienpinigiais gaunantis vairuotojas gali būti pripažintas turintis menkas finansines ir ekonomines galimybes atlyginti darbdaviui visą padarytą žalą.
Siekiant visos patirtos žalos atlyginimo, darbdavys turi įrodyti darbuotojo tyčią, nusikaltimo požymius ar neblaivumą. Sunkiausia įrodyti vairuotojo tyčią. Tiesiogine tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos. Netiesioginė tyčia konstatuojama tada, kai sąmoningai leidžiama žalai atsirasti.
Kaip įrodyti atsakomąsias priemones darbo vietoje
Naujovė nuo 2017-07-01 įsigaliojusiame Darbo kodekse - darbuotojo civilinės atsakomybės draudimas. Vertėtų draustis pagal visos žalos atlyginimo sąlygas, drausti vairuotojo atsakomybę ir trečiųjų asmenų atžvilgiu (tarkime, jeigu sugadintas krovinys). Vairuotojas, o ir darbdavys trečiųjų asmenų atžvilgiu, būtų apsaugoti nuo bet kokių reikalavimų. Darbdavys arba nukentėjęs trečiasis asmuo turėtų kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiogiai į draudiką.
Žalos atlyginimą išskaitant iš vairuotojo darbo užmokesčio, galioja tam tikri apribojimai: išskaitos dydis iš užmokesčio, neviršijančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, dalies negali viršyti dvidešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu darbo ginčą nagrinėjęs organas nenustato mažesnio išskaitų dydžio (DK 150 str.).
Apibendrinant, darbuotojui sugadinus jam patikėtą transporto priemonę, jo atsakomybės ribojimas liks numatytas vidutiniais darbo užmokesčiais, išskyrus įstatyme numatytas išimtis dėl visiško darbuotojo žalos atlyginimo.
| Mokymo Programa | Tikslas |
|---|---|
| Aukštalipių darbas | Suteikti teorinių žinių apie darbo specifiką ir saugų organizavimą. |
| Darbas su paaukštinimo priemonėmis | Suteikti žinių apie priemonių tipus, konstrukcijas ir eksploatavimo ypatumus. |
| Pastolių montavimas | Suteikti žinių apie pastolių tipus, konstrukcijas, eksploatavimą ir saugų montavimą. |
| Kėlimo platformų operatorius | Suteikti žinių apie kėlimo platformas, jų konstrukcijas, veikimo principus ir priežiūrą. |
| Krovimo krano operatorius | Suteikti žinių apie krovimo kranus, jų konstrukcijas, veikimo principus ir priežiūrą. |
| Darbas sprogioje aplinkoje (Ex) | Suteikti žinių apie saugų darbų vykdymą sprogioje aplinkoje pagal ATEX standartus. |
Darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Į kitą įmonę pasiųstiems dirbti darbuotojams taip pat privalo būti suteikta informacija apie įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais, ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat jie turi būti supažindinti su darbuotojų evakavimo planais.
Darbuotojų instruktavimas yra esminis procesas, užtikrinantis saugias darbo sąlygas. Darbdavys privalo užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas, ypač dirbantis su įmonės transporto priemonėmis ar pavojingais įrenginiais, būtų tinkamai apmokytas ir instruktuotas. Tai ne tik darbuotojo saugumo garantas, bet ir priemonė apsaugoti įmonės turtą nuo galimos žalos bei aiškiai nustatyti atsakomybės ribas kilus incidentams.