Pastaruoju metu vis dažniau kyla klausimas, ar įmonė gali sumokėti baudą už savo vadovą, ypač kai kalbama apie administracinius nusižengimus ar kitus pažeidimus. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip paprastas finansinis klausimas, teisinis aspektas yra sudėtingesnis. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kokiais atvejais įmonė gali būti atsakinga už vadovo veiksmus, kokios yra galimos pasekmės ir kada atsakomybė tenka išimtinai vadovui.
Administracinių baudų mokėjimas ir informacijos paieška
Asmuo, padaręs administracinį nusižengimą ir esantis elektroninės VMI (Valstybinės mokesčių inspekcijos) autorizuotų paslaugų vartotojas, gali peržiūrėti aktualią informaciją apie administracinių baudų prievoles prisijungęs prie „Mano VMI“. Sistemoje galima rasti paskirtas baudas, nusižengimo padarymo datą, sumas, sumokėjimo terminus, neapmokėtas sumas ir nuorodą į teisės aktą, pagal kurį skirta bauda. Detalią prievolių informaciją galima peržiūrėti paspaudus vieną iš prievolių nuorodų, kur pateikiama mokėjimo informacija pagal atskirus įmokos kodus.
Jei asmeniui yra paskirta administracinė bauda, bet jis nežino, už ką ji skirta, jis turi kreiptis į instituciją, paskyrusią baudą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad dėl baudų už administracinius teisės pažeidimus, paskirtų iki 2015 m. liepos 1 d., dydžio ar nesumokėtos baudos likučio reikia kreiptis į baudą paskyrusią instituciją, nes VMI tokios informacijos neturi.
Administracinio nusižengimo baudą galima apmokėti elektroniniu būdu per „Mano VMI“ sistemoje pasirinkus „Mokesčiai ir baudos“ -> „Administracinės baudos“ ir paspaudus mygtuką „Sumokėti“. Tokiu atveju pažeidimo identifikacinis kodas (ROIK) į paskirtį įkeliamas automatiškai, ir įmoka teisingai įskaitoma.
Jei mokėjimo pavedime nurodytas neteisingas pažeidimo identifikacinis kodas (ROIK) arba neteisingas įmokos kodas, gali tekti pateikti papildomą informaciją laisvos formos prašyme per „Mano VMI“ sistemą arba kreiptis bendruoju Mokesčių informacijos telefonu. Jei bauda buvo paskirta vienam asmeniui, bet ją sumokėjo kitas (pvz., žmona už vyrą), įmoka bus užskaityta, jei mokėjimo pavedime buvo nurodytas teisingas pažeidimo identifikacinis kodas (ROIK).
Jei mokesčių mokėtojas neturi kitų mokestinių nepriemokų, o bauda už administracinį nusižengimą buvo sumokėta teisingu įmokos kodu (1001), tačiau mokėjimo pavedime nebuvo nurodytas pažeidimo identifikacinis kodas (ROIK), suėjus mokėjimo terminui, įmoka bus užskaityta šiai nepriemokai padengti.
Vadovo atsakomybė ir jos ribos
Įmonių valdymo formos pasirinkimas, ypač mažosiose bendrijose (MB), yra svarbus. MB gali turėti vadovą (direktorių) arba jam vadovauja narių susirinkimas. Direktoriaus pareigybės privalumas yra tai, kad jo atlygiui taikomi mažesni mokesčiai, ir jis yra įdarbinamas pagal civilinę vadovavimo paslaugų sutartį. Tačiau, nepaisant įmonės valdymo formos, vadovas turi tam tikrų pareigų ir atsakomybių.
Verslo pasaulyje keliami vis aukštesni tvarumo, veiklos skaidrumo ir socialinės atsakomybės reikalavimai. Tai lemia ir didėjančias rizikas įmonių vadovams, iš kurių vis dažniau siekiama išsiieškoti dėl netinkamų sprendimų ar įstatymų nesilaikymo verslo patirtą žalą. Teisininkų teigimu, Baltijos šalyse 2024-ieji buvo rekordiniai ieškinių įmonių vadovams metai, o kai kuriais atvejais ieškiniai gali siekti milijonus eurų.
Vadovai turėtų atidžiai sekti su tvarumo sritimi susijusius reikalavimus, kurie tampa vis svarbesni Europos Sąjungoje veikiantiems verslams. Tvarumo sąvoka apima ne tik aplinkosauginius, bet ir socialinius bei valdysenos aspektus (ESG). Daugėja bylų, kuriose vadovai kaltinami neužtikrinę tinkamo su tvarumu susijusių verslo rizikų valdymo.
Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos (CSRD) perkėlimas į nacionalinę teisę įpareigoja įmones skelbti išsamią ir patikimą savo veiklos tvarumo informaciją, o už tai atsakomybė tenka įmonės vadovams. Be to, daugėja vadinamojo „žaliuojo smegenų plovimo“ (angl. greenwashing) atvejų, už kuriuos taip pat gali tekti atsakyti vadovui.
Kita sparčiai aktualumą įgaunanti sritis yra kibernetinis saugumas. Daugėjant kibernetinių grėsmių, įmonės privalo jas tinkamai suvaldyti. Nuo 2023 m. spalio įsigaliojusi nauja Kibernetinio saugumo įstatymo redakcija akcentuoja tiesioginę vadovo atsakomybę už tinkamą kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimą įmonėje. Pažeidus įstatymo reikalavimus, vadovams asmeniškai gali būti skiriama iki 3 tūkst. eurų bauda.
Dirbtinio intelekto (DI) sprendimų vystymas ir pritaikymas įmonės veiklos procesuose taip pat kelia reguliacines rizikas. ES Dirbtinio intelekto aktas, nors ir nebus pilnai taikomas dar dvejus metus, jau dabar turi tam tikrų nuostatų. Pažeidus įstatymo reikalavimus, įmonei gali grėsti iki 35 mln. eurų arba 7 proc. metinės apyvartos siekianti bauda, o šių nuostolių atlyginimo įmonė gali reikalauti iš vadovo.
Vadovams taip pat gali tekti prisiimti atsakomybę, jei įmonė neužtikrina saugios fizinės ir psichologinės darbo aplinkos. Nuo 2024 m. įsigaliojo Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas, kurio nesilaikiusiems vadovams gali būti skiriama iki 1400 eurų bauda.
Galiausiai, geopolitiniame kontekste vadovams kylančių asmeninės atsakomybės rizikų šaltiniu tampa ir tarptautinės sankcijos. Įmonėms svarbu nei sąmoningai, nei netyčia nepažeisti galiojančių sankcijų režimų, nes atsakomybę už tai taip pat gali tekti prisiimti vadovui.
Bendrovės vadovo statusas ir pareigos
Bendrovės vadovu turi būti fizinis asmuo. Vadovą renka ir atšaukia, jo atlygį nustato, pareiginius nuostatus tvirtina, skatina ir baudžia bendrovės valdyba (jei ji nesudaroma - stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba - visuotinis akcininkų susirinkimas). Su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis.
Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas.
BDAR ir vadovo atsakomybė
Bet kuri įmonė, tvarkanti fizinių asmenų duomenis, yra Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) numatytų baudų taikinyje. BDAR įtvirtintas atskaitomybės principas įpareigoja duomenų valdytojus vykdyti BDAR reikalavimus ir sugebėti įrodyti, kad tinkamai juos vykdo. Už BDAR nesilaikymą numatytos didelės baudos (iki 20 mln. eurų arba 4 proc. metinės apyvartos) ir (arba) pareiga atlyginti žalą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, taikomas objektyvaus elgesio standartas. Jei dėl BDAR reikalavimų nevykdymo įmonei būtų paskirta bauda, tai gali būti pripažinta vadovui keliamų pareigų pažeidimu.
Jeigu bendrovei yra skiriama bauda už BDAR pažeidimus arba bendrovė atlygina asmens, kurio duomenys neteisėtai buvo tvarkomi, patirtą žalą, bendrovės akcininkai turi teisę siekti vadovo atsakomybės, prašant atlyginti dėl to bendrovės patirtą žalą.
Ar įmonė visada gali sumokėti baudą už vadovą?
Nors įmonė gali sumokėti baudą, skirtą jos vadovui už administracinius nusižengimus, tai nereiškia, kad ji gali visiškai išvengti atsakomybės. Teisės aktai ir teismų praktika nurodo, kad vadovas yra tiesiogiai atsakingas už savo pareigų vykdymą. Jei dėl vadovo netinkamų sprendimų ar neveikimo įmonei kilo žala (pvz., skirta bauda), įmonė gali siekti, kad vadovas ją atlygintų.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į vadovo rūpestingumo pareigą. Jei vadovas pažeidžia įstatymuose nustatytas pareigas, verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule) negali būti taikoma. Tokiu atveju vadovas turi atlyginti bendrovės patirtą žalą, jei įrodomos visos jo civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys.
Siekiant suvaldyti rizikas, vadovams verta pasirūpinti vadovų civilinės atsakomybės draudimu, kuris gali padėti greičiau išspręsti teisinius ginčus ir suteikti finansinę apsaugą.