Kelionė automobiliu po Norvegiją - tai galimybė savarankiškai pažinti šalies gamtos grožį, lankytinas vietas ir išvysti nuostabius fjordus bei kalnų peizažus. Tačiau Norvegijoje vairavimas reikalauja atsižvelgti į specifines eismo taisykles, oro sąlygas ir vietines kelionės ypatybes. Šios gairės padės pasiruošti, suplanuoti ir saugiai įgyvendinti kelionę automobiliu po Norvegiją, maksimaliai išnaudojant šalies gamtos ir kultūros potencialą.
Pasiruošimas kelionei automobiliu Norvegijoje
Techninė automobilio būklė
Įsitikinkite, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, ypač stabdžiai, padangos, apšvietimo sistema ir langų valytuvai. Rekomenduojama rinktis automobilį, kuris gerai tiks vietovėms, kuriose ketinate keliauti.
Žieminės padangos ir grandinės
Norvegijoje žieminės padangos yra privalomos nuo lapkričio vidurio iki balandžio pradžios kai kuriose teritorijose. Kai kuriose kalnuotose vietose gali būti reikalavimas naudoti sniego grandines. Transporto priemonė turi būti su žieminėmis padangomis (dygliuotomis arba nedygliuotomis), grandinėmis ar pan. taip pat ir kitu metu nei nurodyti laikotarpiai, jeigu tai būtina pakankamam sukibimui su kelio danga užtikrinti.
Draudimas automobiliui
Nuomos metu būtina įsigyti draudimą, kuris apimtų žalą, vagystę ir kitas pagrindines rizikas. Tavo Lietuvos draudimas (žalioji kortelė) galioja Norvegijoje, bet rekomenduojama patikrinti, ar turi kasko draudimą. Rekomenduojama įsigyti pilną draudimą (angl. „full coverage“), kuris apima avarijas, vagystes ir žalos atvejus.
Eismo taisyklės ir saugumas
Pagrindinės taisyklės
Norvegijoje vairavimas vyksta dešiniąja kelio puse. Privaloma naudoti saugos diržus visiems kelionės dalyviams. Norvegijoje galioja griežta alkoholio koncentracijos kraujyje riba - 0,2 promilės. Užsisegti saugos diržus ir naudoti vaikų tvirtinimo sistemas PRIVALOMA. Išimties tvarka saugos diržų prisisegti neprivaloma: dėl medicininių priežasčių (reikia turėti oficialią medicinos pažymą); dažnai sustojančiose transporto priemonėse (pavyzdžiui, pašto tarnybų automobiliuose miestuose, prekes pristatančiuose automobiliuose); važiuojant atbulomis; važiuojant ne viešose vietose (pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelėse, garažuose, kiemuose).
Kelių tipai ir planavimas
Norvegijoje yra greitkelių (motorvejų), pagrindinių magistralių ir vietinių kelių. Rekomenduojama iš anksto suplanuoti maršrutą, atsižvelgiant į kelionės tikslus, atstumus bei kelio sąlygas. Norvegijos geografinė struktūra su fjordais ir salomis reikalauja naudotis keltais, kurie dažnai yra mokami ir turi užsakymo sistemą. Norvegijos keliai nėra greitieji greitkeliai, dažni vingiai ir kalnų ruožai gali sulėtinti kelionę. Planuojant kelionės maršrutą būtinai atkreipk dėmesį į mokamus kelius ir keltus. Atstumai ir pravažiuojamas laikas: Norvegijos keliai nėra greitieji greitkeliai, dažni vingiai ir kalnų ruožai gali sulėtinti kelionę.
Mokesčiai
Daugelyje Norvegijos kelių yra mokami kelių ruožai, ypač tuneliuose, tiltų perėjose ir kai kuriose miesto teritorijose. Kelių mokestis dažniausiai yra automatiškai renkami naudojant vairuotojo registravimo sistemas (AutoPASS). Užsienio automobiliai gali naudotis AutoPASS Visitor paslauga - tai iš anksto apmokamas kelių mokesčių paketas. Registruojiesi internete, sumoki depozitą, ir visi mokesčiai automatiškai nuskaičiuojami. Tai daug patogiau nei laukti sąskaitos iš Norvegijos po kelių mėnesių. Norvegijoje automobilių kelių naudojimas nėra visiškai nemokamas. Kelių mokestis (Toll): Daugelis kelių, ypač tunelių ir tiltų, yra mokami. Mokėjimai yra automatiniai, jie surenkami naudojant elektronines sistemas (AutoPASS).
Oro sąlygos ir vairavimas skirtingais metų laikais
Norvegijos klimatą sąlygoja šalti žiemos mėnesiai ir gausios liūtys vasarą. Nuo lapkričio iki balandžio vyrauja sudėtingos eismo sąlygos - sniegas, plikledis ir šlapdriba. Rekomenduojama vairuoti atsargiai, laikytis saugaus atstumo ir laikytis greičio apribojimų. Sulaukus šiltesnio sezono, keliuose gali pasitaikyti tankūs lietūs ir rūkas, ypač kalnuotose vietovėse. Žiemą dėl trumpų dienų keliuose gali būti tamsu jau ankstyvą vakarą. Pasitaiko ir poliarinės nakties reiškinys šiaurinėje dalyje, kai dienos šviesa beveik nepasiekia žemės. Žiemą keliai dažnai būna apsnigti ir slidūs. Jei keliauji į Norvegiją, visais metų laikais verta pasiimti šiltų drabužių. Tai yra ne diskusijos („Bet juk rugpjūtis!“) klausimas, o labai nuoširdus patarimas. Deja, bet kepurė, pirštinės bei tikrai šilta neperpučiama ir neperšlampama striukė bus reikalinga visada! Taip pat rekomenduoju įsidėti termo ar kitus šiltus rūbus naktims. Nameliai stovyklavietėse neretai būna nešildomi, o palapinėje… na, pats supranti. Jei renkiesi pastarąjį kelionės būdą, būtinai išsirink gerą ir šiltą miegmaišį bei neperšlampamą palapinę. Beje, už poliarinio rato gali tikėtis didesnės šilumos, nei pietinėje dalyje. Net žiemą ten neatšąla daugiau nei iki -10 laipsnių! Nors visą likusią kelionės dalį nuoširdžiai linkiu puikaus oro, čia tu būsi laimingas, jei siaus didžiulė audra. Nacionalinio turistų kelio titulą gavęs, pripažįstamas vienu gražiausių kelių pasaulyje, Atlantic Road susideda iš salelių, sujungtų išraitytais tiltais. Kam reikalinga audra? Vizitine šios vietos kortele yra tapęs vaizdas, kai didžiulė bangų mūša plauna įspūdingą Storseisunden tiltą. Būtinai sustok apžvalginėse aikštelėse, užlipk ant uolų ir apsidairyk aplink - vaizdai pribloškiantys!
Greičio apribojimai
Greičio apribojimai Norvegijoje yra griežtai kontroliuojami. Automatinės greičio kameros yra visur, ir baudos yra astronominės - už 20 km/h viršijimą gali gauti baudą, lygią kelioms šimtams eurų. Norvegai nesijuokauja su greičio limitais. Miestuose dažniausiai 50 km/h, atviruose keliuose 80 km/h, greitkeliuose 90-110 km/h. Miestuose greitis toks pat kaip ir pas mus Lietuvoje - 50km/val. Labai populiarūs gyvenamosiose zonose ir ne tik - greičio mažinimo kalneliai. Jei kelias ne greitkelis, o dviejų juostų, tai antra juosta yra skirta visuomeniniam transportui, taksi ir... visiems kitiems automobiliams, kuriuose važiuoja daugiau nei 2 žmonės. Tą juostą žymi specialus kelio ženklas, kurio neteko matyti niekur kitur Europoje - 2+. Žinoma, dažnai ta juosta pasinaudoja ir važiuojantys po vieną, bet norvegai labai nepiktnaudžiauja, nebent norėdami aplenkti lėčiau važiuojančius tėvynainius. Vairuotojai turi naudotis jų transporto priemonei skirtomis juostomis.
Kiti svarbūs aspektai
Norvegijoje veikia nacionalinis pagalbos numeris - 112. Miestuose dažnai įrengtos mokamos stovėjimo zonos. Norvegijoje vyrauja principas „Leave No Trace“ (nepalikti žymių gamtoje). Vilniaus ir kitų miestų moto ne visada galioja Norvegijoje. Vandens perėjimai ir keltai: Norvegijos geografinė struktūra su fjordais ir salomis reikalauja naudotis keltais, kurie dažnai yra mokami ir turi užsakymo sistemą. Populiariems keltams, ypač vasarą, reikia rezervuoti vietas iš anksto. Fjord1 ir Norled yra pagrindiniai operatoriai - jų svetainėse galima rezervuoti internetu. Jei atvyksi be rezervacijos liepos mėnesį prie Nærøyfjordo - gali laukti kelias valandas arba visai nepakliūti. Kai kur pakelėse vasarą gali matyti 3-4 metrų aukščio stulpelius, rodančius vairuotojams, kur yra kelias, kai jis pasidengia sniegu. 3-4 metrai, o vairuotojai mato tik viršūnėles! Žinoma, nepamirškim ir šalčio, kurio pasitaikys net vasarą. Jei keliauji į Norvegiją, visais metų laikais verta pasiimti šiltų drabužių. Tai yra ne diskusijos („Bet juk rugpjūtis!“) klausimas, o labai nuoširdus patarimas. Deja, bet kepurė, pirštinės bei tikrai šilta neperpučiama ir neperšlampama striukė bus reikalinga visada! Taip pat rekomenduoju įsidėti termo ar kitus šiltus rūbus naktims. Nameliai stovyklavietėse neretai būna nešildomi, o palapinėje… na, pats supranti. Jei renkiesi pastarąjį kelionės būdą, būtinai išsirink gerą ir šiltą miegmaišį bei neperšlampamą palapinę. Beje, už poliarinio rato gali tikėtis didesnės šilumos, nei pietinėje dalyje. Net žiemą ten neatšąla daugiau nei iki -10 laipsnių! Jei vis dėlto nuspręsi, kad nori kiek lengvesnio varianto, apsilankyk Nordkape. Ten įsikūrusios puikios parodos, rodomi filmai, veikia suvenyrų krautuvėlė, restoranas ir, žinoma, lauke išvysi žymųjį gaublį! O už skardžio - vanduo. Galima pasijausti kaip ant tikrų tikriausio pasaulio krašto! Beje, netikėktai gali išgirsti aplink kalbant lietuviškai! Žinau, kad žadėjau TOP 5, bet Norvegijai to tiesiog neužtenka. Dar viena vieta, kurią rekomenduoju būtinai aplankyti - Svartisen ledynas. Čia gali išsiruošti į žygį pėsčiomis ledynu, kurio metu gidė papasakos apie globalinio atšilimo padarinius (mažėjantis ledynas - gyva šio reiškinio liniuotė!), o tu išmėginsi savo jėgas kopdamas skaisčiai melsvu ledu! Visą reikalingą įrangą gausi kartu su bilietais, todėl neprivalai iš Lietuvos vežtis nei batų apkaustų, nei kirstukų. Draudžiami narkotikai Nustatytos 20 psichotropinių medžiagų kiekio, darančio žmogui panašų poveikį kaip 0,02 % alkoholio kiekis kraujyje, ribos. Tarp šių 20 medžiagų - populiariausi benzodiazepinai, kanapės, GHB, haliucinogeninės medžiagos ir opioidai. Taikomos laipsniškos sankcijos už 13 iš šių 20 medžiagų kiekį kraujyje, galintį daryti žmogui poveikį, panašų į poveikį, kurį daro 0,05 % ir 0,12 % alkoholio kiekis kraujyje.
Nakvynė automobiliu Norvegijoje
Viena geriausių Norvegijos taisyklių, apie kurią daugelis nežino: Allemannsretten - laisvės teisė. Pagal norvegų įstatymą, kiekvienas turi teisę stovyklauti gamtoje, toliau nei 150 metrų nuo artimiausio namo, iki dviejų parų be leidimo. Tai reiškia, kad gali sustoti su automobiliu, išsitraukti palapinę ir miegoti praktiškai bet kur gamtoje - visiškai legaliai ir nemokamai. Tai yra didžiausias biudžeto taupymo įrankis Norvegijoje. Žmonės, kurie važiuoja su palapine ar kemperiu, gali sutaupyti šimtus eurų nakvynei. Bet reikia žinoti kelias taisykles: Nepalik šiukšlių - tai ne tik mandagumo, bet ir įstatymo reikalas; Nekirsk privačios žemės, jei ji aiškiai aptverta; Laužą kurs tik ten, kur leidžiama - vasarą daugelyje vietų draudžiama dėl gaisro pavojaus; Nesistovyklauk paplūdimiuose ar prie populiarių turistinių vietų.
Jei nori patogumų - yra oficialūs kempingai. Jie kainuoja 20-40 eurų per naktį už vietą automobiliui su palapine, arba 40-70 eurų su kemperiu. Dažnai turi dušus, tualetus, virtuvę - tai geras kompromisas tarp komforto ir kainos. Viešbučiai Norvegijoje - tai jau rimtos išlaidos. Vidutinis viešbutis Oslo ar Bergene kainuoja 120-200 eurų per naktį. Pigesnis variantas - hosteliai (30-60 eurų už lovą bendrame kambaryje) arba Airbnb, kur kartais galima rasti ką nors už 60-90 eurų.
Rekomendacija: Jei turi automobilį ir bent minimalų nuotykių dvasią - pasiimk palapinę. Net jei neplanuoji miegoti lauke kiekvieną naktį, turėti ją kaip rezervą yra tiesiog protinga. Kartais atsiduri tokioje gražioje vietoje, kad tiesiog negali važiuoti toliau.
"Išbandėme nakvynes automobilyje. Pavyko. Be to, pamatėme, ką dar galime jame patobulinti. Pavyzdžiui, kilo idėja ant stogo įrengti bagažinę, kurioje bus galima sudėti rečiau naudojamus daiktus, bus dar laisviau važiuoti."
Maistas ir kasdienės išlaidos
Maistas Norvegijoje - tai tema, kuri verčia aimanuoti. Paprastas pietų meniu restorane kainuoja 20-30 eurų. Kava - 5-7 eurai. Alus bare - 8-12 eurų. Jei valgysi kaip namuose, t.y. restorane tris kartus per dieną - gali leisti 60-100 eurų tik maistui. Bet yra sprendimas, kurį naudoja visi protingi keliautojai: apsipirk parduotuvėje. Norvegijos prekybos tinklai - Rema 1000, Kiwi, Extra - yra palyginti prieinami. Duona, sūris, šaltieji sumuštiniai, vaisiai, jogurtai - visa tai kainuoja panašiai kaip Vakarų Europoje, ne tris kartus daugiau kaip restoranai.
Tipiškas ekonomiškas dienos maisto biudžetas automobiliui su dviem žmonėmis:
- Pusryčiai iš parduotuvės: 8-12 eurų
- Pietūs - sumuštiniai ar greitas maistas: 10-20 eurų
- Vakarienė - kartais restorane, kartais pačių gaminta: 20-40 eurų
- Iš viso: 38-72 eurai dviems žmonėms
Dar vienas triukas - norvegų kepyklos ir kavinės dažnai turi dagens rett - dienos patiekalą, kuris kainuoja 15-20 eurų ir dažnai apima sriubą, pagrindinį patiekalą ir kartais kavą. Tai geriausias santykis kainos ir kokybės restoranų sektoriuje.
Alkoholis Norvegijoje yra labai brangus ir parduodamas tik specialiose valstybinėse parduotuvėse Vinmonopolet. Vynas - nuo 15 eurų butelis, alus - 3-5 eurai skardinė. Jei esi vyno ar alaus mėgėjas, rekomenduoju pasiimti savo atsargas iš Lietuvos - muitinė leidžia įvežti tam tikrą kiekį.
Keltai, tuneliai ir kelionės logistika
Norvegijos geografija yra tokia, kad be keltų tiesiog neapsieisite. Fjordai kerta kelius, ir vietoj to, kad važiuotum 100 kilometrų aplink, gali per 15 minučių persikelti keltu. Keltai čia yra ne turistinė atrakcija, o realus transporto infrastruktūros elementas.
Populiariausios keltų linijos:
- Flåm - Gudvangen - tai turistinis kruizas per Nærøyfjordą, UNESCO paveldo objektą. Kainuoja apie 30-40 eurų asmeniui.
- Lavik - Oppedal - greitas keltas per Sognefjordą, apie 15-20 eurų už automobilį su keleiviais.
- Bodø - Moskenes - keltas į Lofotų salas, apie 50-80 eurų už automobilį.
Tuneliai - tai atskira istorija. Norvegija turi ilgiausių tunelių pasaulyje. Laerdalio tunelis yra 24,5 km ilgio - važiuoji juo apie 20 minučių. Viduje yra specialios apšvietimo zonos, kurios sukuria iliuziją, kad esi lauke - inžinieriai tai padarė specialiai, kad vairuotojai neužmigtų. Dauguma tunelių yra mokami.
Automobiliniai reikalavimai ir praktiniai saugos aspektai
Prieš važiuojant į Norvegiją, reikia pasirūpinti keliais dalykais, susijusiais su pačiu automobiliu. Pirma - draudimas. Tavo Lietuvos draudimas (žalioji kortelė) galioja Norvegijoje, bet rekomenduoju patikrinti, ar turi kasko draudimą. Norvegijos keliai žiemą gali būti labai slidūs, o kalnų keliukai - siauroki.
Žiemos padangos: jei važiuoji spalio-balandžio laikotarpiu, Norvegijoje žiemos padangos yra privalomos. Tai rimtai - kalnuose gali būti sniegas net gegužę. Patikrink savo padangų būklę prieš kelionę.
Dar vienas dalykas - vilkikai ir sunkiasvoriai. Kalnų keliuose kartais sutiksi sunkvežimius, ir prasilenkimas gali būti tikras iššūkis. Norvegai yra mandagūs vairuotojai ir paprastai sustoja, kad praleistų. Daryk tą patį.
Degalinės kalnuose gali būti retos. Prieš įvažiuodamas į atokesnius rajonus - pildykis iki viršaus. GPS ne visada rodo tikslią informaciją apie degalines, ypač mažesnėse vietovėse.
Dygliuotos padangos gali būti naudojamos tik nuo lapkričio 1 d. iki pirmo pirmadienio po Velykų pirmadienio. Nordlando, Trumso ir Finmarko apskrityse dygliuotos padangos gali būti naudojamos nuo spalio 16 d. iki balandžio 30 d. imtinai. Nedygliuotoms žieminėms padangoms datų apribojimų nėra.
Realus biudžeto pavyzdys: dvi savaitės Norvegijoje dviems žmonėms
Pabandykime sudėlioti realų biudžetą 14 dienų kelionei dviems žmonėms, važiuojant iš Lietuvos ir grįžtant atgal. Maršrutas: Oslo - Bergenas - fjordai - Lofotai (trumpas apsilankymas) - atgal.
| Kategorija | Suma (apytiksliai) |
|---|---|
| Kuras (4000-4500 km) | 250-320 eurų |
| Kelių mokesčiai (AutoPASS Visitor) | 80-120 eurų |
| Keltai | 150-200 eurų |
| Nakvynė (7 naktys nemokamai, 7 naktys kempinge) | 210 eurų |
| Maistas (daugiau parduotuvės, kartais restoranas) | 560-840 eurų |
| Atrakcijos ir bilietai | 100-200 eurų |
| Bendra suma (ekonomiškas variantas) | 1350-1700 eurų |
| Bendra suma (vidutinis komfortas) | 2000-2500 eurų |
Tai realūs skaičiai, ne turistiniai brošiūrų skaičiai. Ir tai be kelionės draudimo, automobilio techninės apžiūros ir kitų pasiruošimo išlaidų.
25 BŪTINIAUSI vairavimo patarimai turistams, keliaujantiems po Norvegiją
Kodėl Norvegija automobiliu - tai visai kita patirtis
Norvegija - tai viena tų šalių, kur kelionė automobiliu nėra tiesiog būdas iš taško A patekti į tašką B. Čia pats važiavimas yra dalis patirties. Fjordai, kurie staiga atsiveria už posūkio, tuneliai, einantys tiesiai per kalną po vandeniu, keliai, kurie vingiuoja taip, kad GPS tiesiog pasiduoda - visa tai sudaro tą nepakartojamą Norvegijos kelionės pojūtį. Bet reikia kalbėti atvirai: Norvegija yra brangi. Labai brangi. Ir jei važiuoji be aiškaus biudžeto plano, gali grįžti namo su tuščia piniginė ir klausimas - kaip čia taip atsitiko? Šiame straipsnyje bandysiu sudėlioti viską, ką reikia žinoti apie realias išlaidas, kaip jų išvengti arba bent sumažinti, ir kokie spąstai laukia tų, kurie važiuoja pirmą kartą.
Kai fjordai lieka atmintyje ilgiau nei sąskaitos. Norvegija yra brangi, bet ji yra verta. Tai viena tų vietų, kur grįžti namo ir supranti, kad pinigai buvo išleisti teisingai. Tas momentas, kai sustoji ant Trollstigen serpantino viršaus ir žiūri žemyn į slėnį, arba kai pirmą kartą pamatai Lofotų salas iš automobilio lango - to neįkainosi. Bet tam, kad tas momentas būtų malonus, o ne apkartintas finansinių rūpesčių, reikia pasiruošti. Planuok biudžetą su atsarga, registruokis AutoPASS sistemoje prieš kelionę, rezervuok populiariausius keltus iš anksto, pasiimk palapinę net jei neplanuoji jos naudoti, ir pildykis kurą Švedijoje.
Ir dar vienas dalykas, kurį sužinosi tik ten: norvegai yra labai ramūs, santūrūs žmonės, bet jei paklausi kelio ar pagalbos - jie padės tikrai nuoširdžiai. Kelionė automobiliu per Norvegiją nėra tik apie fjordus ir kalnų kelius. Ji yra apie tą laisvę, kurią jauti, kai prieš tave yra tūkstančiai kilometrų atviro kelio ir nė vienas skubus reikalas.
tags: #ar #galima #miegoti #automobiliuose #norvegijoje