Vairavimas žiemą Lietuvoje reikalauja daugiau atsargumo, nes kelių danga tampa slidi, matomumas suprastėja, o temperatūrų pokyčiai kelia papildomų iššūkių kiekvienam vairuotojui. Šaltuoju metu vasarinės padangos tampa kietos ir praranda efektyvumą. Pirmas ir būtinas darbas - laiku pakeisti vasarines padangas į žiemines. Tik žieminės padangos užtikrina pakankamą sukibimą ant sniego ir ledo, net jei kelias atrodo vizualiai švarus. Žiemines padangas būtina naudoti nuo lapkričio 10 iki balandžio 1 dienos. Rekomenduojama jas užsidėti anksčiau, jei keliai jau tampa slidūs.
Taip pat būtina pasirūpinti langų valytuvais ir žieminiu plovimo skysčiu. Nepamirškite ir akumuliatoriaus - žiemą jo galia sumažėja. Verta patikrinti akumuliatoriaus būklę, įtampą bei kontaktus, kad ryte automobilis sėkmingai užsivestų ir nekiltų nemalonių situacijų. Prieš prasidedant šalčiams pravartu atlikti ir bendrą techninę apžiūrą: patikrinti stabdžių sistemą, apšvietimą, pakabos detales, skysčių lygius.
Šaltajam metų laikotarpiui būdingi metereologiniai reiškiniai - sniegas, pūga, šlapdriba, plikledis, lijundra - sukelia pavojų eismo saugumui ir yra išbandymas net ir turintiems didelę vairavimo patirtį. O kur dar lietus, stiprus vėjas ir rūkas, pasitaikantys ištisus metus. Klimatologas dr. D. Valiukas taip pat atkreipia vairuotojų dėmesį, kad žiemą kelio dangos temperatūra dažniausiai nesutampa su oro temperatūra. Vairuotojai, keliaujantys tarp miestų, turėtų nepamiršti, kad oro sąlygos gali keistis ne tik kelių šimtų, bet ir kelių dešimčių kilometrų ruože net kelis kartus. Klaipėdoje gali lyti lietus, o Vilniuje snigti ir pustyti. Itin atidiems reikėtų būti važiuojant per tiltus ir viadukus, nes jų dangos temperatūra paprastai būna žemesnė nei kelio dangos. Net ir esant neslidžiai kelio dangai, ant tiltų ir viadukų gali susiformuoti slidūs ruožai. Metereologinių sąlygų pakeisti neįmanoma, tačiau galime stebėti esamą situaciją ir priimti atitinkamus sprendimus, pasirinkti saugų greitį. Esant pliusinei temperatūrai, kai pradeda lyti ir iš karto šąla, susidaro pavojingas plikledis. Esant slidžiai kelio dangai ir pučiant stipriam vėjui, vairavimo sąlygos tampa dar sudėtingesnės. Leidžiantis į tolimesnę kelionę, patariama susipažinti su oficialiomis oro prognozėmis interneto svetainėje meteo.lt ar mobiliojoje aplikacijoje meteo.lt, automobilyje klausyti radijo.
Lietuvos žiema yra gan įvairi - šaltį ir sniegą dažnai keičia atodrėkiai. Klimatologai prognozuoja, jog ši žiema gali būti 2-3°C šiltesnė nei įprastai. Jei pasitvirtins dabartinės prognozės, šią žiemą oro temperatūra dažnai svyruos apie 0°C, kuomet krintantis sniegas kaitaliosis su šlapdriba ir lietumi. Svyruojant tokiai temperatūrai yra gana palankios sąlygos susidaryti slidiems kelio ruožams. Tačiau, kaip ir kiekvieną žiemą, tikėtina, jog turėtų pasitaikyti ir šaltesnių savaičių, kuomet oro temperatūra bus žemesnė nei -15 °C, iškris sniegas ir susidarys jo danga. Lietuvos mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, metereologinės sąlygos yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių eismo saugumą ir intensyvumą keliuose. Sningant, lyjant, esant slidžiai kelio dangai avaringumas ir avarijų skaičius keliuose išauga. Ypač pavojingas iškritęs pirmasis sniegas ar plikledis, kuomet vairuotojai dar neprisitaikę prie pakitusių sąlygų. Metereologiniai reiškiniai lemia daugiau nei 60 proc. dienos metu įvykstančių avarijų kelyje, pareinamojo laikotarpio ir nakties metu šis skaičius nenukrenta žemiau 50 proc. „AD Baltic“ produktų grupės vadovas Liutauras Pocius priduria, kad labai svarbu kelyje įvertinti esamą situaciją ir netaupyti savo bei artimųjų saugumo sąskaita, t. y. vairuoti tik techniškai tvarkingą automobilį su tinkamai parinktomis žieminėmis padangomis. Žiemą, esant sniegui, ledui ar šlapdribai, net ir važiuojant leistinu greičiu, sustabdyti automobilį nėra paprasta. Nė vienos rūšies padangos neužtikrina staigaus automobilio sustojimo slidžiame kelyje. Remiantis tyrimų rezultatais, ant ledo greičiausiai sustoja automobilis su dygliuotomis, kiek vėliau - su minkšto mišinio, o vėliausiai - su kieto mišinio ir universaliomis padangomis.
Lietuviška žiema pasižymi permainingais orais ir pateikia netikėtumų, tad visada reikia būti pasirengus skirtingai kelio dangai ir sudėtingoms vairavimo sąlygoms. Pavyzdžiui, esant temperatūrai žemiau nulio, ant kelio dangos paviršiaus limpantis vanduo akimirksniu virsta plonu ledo sluoksniu ir susilieja su tamsia kelio danga. Toks ledas yra nematomas ir ypač pavojingas - tokioje situacijoje saugiai sustabdyti automobilį su kieto mišinio ar universaliomis padangomis itin sunku. Atliekant įvairius bandymus, geriausiais rezultatais pasižymi aukščiausios klasės padangos ir tos, kurios yra montuojamos naujų automobilių originalioje komplektacijoje.
Kai kurie širdies lašai sudėtyje turi etanolio, nors vartojant šiuos vaistus pagal instrukciją, neturėtų kilti grėsmė, kad vairuotojo kraujyje bus per didelė alkoholio koncentracija. Tačiau augaliniai preparatai paprastai turi raminantį poveikį centrinei nervų sistemai. Be to, anot farmacininko, reikėtų pamąstyti ir apie tai, kodėl žmogus vartoja šiuos lašus. Jei jis jaučia diskomfortą širdies srityje, ar jis išties gali vairuoti? Farmacijos mokslų daktaras pataria vartojant bet kokius vaistus nesėsti prie vairo. Nesvarbu, kad tie vaistai atrodo nekalti. Vairavimas nėra gyvybiškai būtinas dalykas, - įsitikinęs V. Jakštas. - Jei negaluojantis žmogus vairuoja, kad nuvyktų geriau praleisti laisvalaikio, reikėtų susimąstyti, ar išties tai taip svarbu? Jei sirgdamas vairuoja visuomeninio transporto vairuotojas, ar jis pamąsto, kokia atsakomybė jam tenka? Vairuotojai apskritai per retai apie tai susimąsto ir neįvertina savo būklės reikšmės gebėjimui vairuoti.“
Ar galima vairuoti sergant?
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Pasak šeimos gydytojos N. Vaicekauskienės, tyrimai įrodė, kad susirgus peršalimo ligomis, karščiuojant silpnėja reakcija ir dėmesys. Tuomet, važiuojant 40 km per valandą greičiu, stabdymo kelias gali pailgėti net ir vienu metru, o juk žinome, kad kartais labai svarbus kiekvienas centimetras. Tyrimai, kurių metu buvo stebima, kaip sekasi vairuoti karščiuojantiems asmenims, atskleidė, kad turint temperatūros vairuoti negalima ir nerekomenduojama. Puikiai žinome, kad susirgę ne tik karščiuojame, bet atsiranda ir čiaudulys, akių ašarojimas, galvos skausmas. Maža to, gali atsirasti kitų komplikacijų, pavyzdžiui, sinusitas gali sukelti staigius galvos skausmus, tuomet vairuotojo reakcija visiškai sumažėja, pablogėja regėjimas.
Anot pašnekovės, užpuolus virusinėms infekcijoms, sunkiausios būna pirmos trys paros. Negana to, daugelis žmonių, net nepasitarę su gydytojais, pradeda vartoti vaistus, kurių sudėtyje gali būti medžiagų, mažinančių dėmesį ir reakciją. Tai gali ne pagerinti, o pabloginti situaciją. Tai gali atsiliepti vairavimo kokybei. Gydytoja tikina, jog daugelis žmonių net neskaito vaistų sudėčių. Ne vienas vaistus lygina su arbatomis nuo peršalimo, o tuo, kad kai kurių vaistų dozės yra nemenkos ir kokios medžiagos įeina į vaistų sudėtį, nepasidomi. Vadovaujamasi požiūriu: pirksiu, išgersiu - geriau pasijusiu.
Medikai primena, kad yra ligų ir sveikatos problemų, dėl kurių yra ribojama teisė vairuoti transporto priemones. Tai - tam tikro laipsnio regėjimo sutrikimai, kai kurios akių ligos - akispūdžio pakitimai, stiprūs klausos sutrikimai, kai kurios širdies ir kraujagyslių ligos, pavyzdžiui, aukšto laipsnio hipertenzija. Vairuoti taip pat negalima turint širdies ritmo stimuliatorių, sergant sunkia cukraligės forma, neurologinėmis ligomis - epilepsija ar esant persirgtų psichikos ligų liekamiesiems reiškiniams.
Vairavimo instruktorius Darius Kanapinskas sako, kad vairavimo mokykla mokinių visuomet prašo, kad sirgdami neitų į vairavimo pamokas. Mes patys nenorime užsikrėsti, be to, ir KET neleidžia vairuoti susirgus. Daugelyje vaistų sudėčių būna nurodyta, kad vartojant atitinkamus vaistus negalima vairuoti. Tam tikri vaistai išties gali atsiliepti vairavimo kokybei. Vis dėlto, pasak vairavimo mokytojo, besimokantys vairuoti linkę į pamokas ateiti sirgdami. Dabar nemažai žmonių yra emigravę, galbūt užsienyje dirba ar studijuoja, bet grįžta į Lietuvą išsilaikyti teisių. Kartais nutinka taip, kad dar ir suserga grįžę. Tuomet ateina į vairavimo pamokas bėgančia nosimi, ašarojančiomis akimis. Nuo pūtimo nosis net ne raudona, o mėlyna būna, kosėja, bet nori vairuoti. Koks gali būti vairavimas? Čia bus tik laiko prastūmimas, pasidalijimas bakterijomis. Į vairavimą reikia žiūrėti atsakingai. Tiek patyręs, tiek nepatyręs vairuotojas turėtų atsižvelgti į savo sveikatos būklę.
Lenktynininkas Benediktas Vanagas taip pat sako, kad sergančio žmogaus reakcija ir judesiai veikia kur kas blogiau. Turint temperatūros vairuoti pavojinga, nes žmogaus organizmas užsiima kitais darbais. Todėl labai sunku išlaikyti deramą dėmesį ir koncentraciją. Sutinku ir dėl to, kad vartojami vaistai gali turėti slopinamųjų savybių. Gali būti regėjimo pakitimų, žmogus gali darytis mieguistas. Vairuoti sergant yra iš tiesų pavojinga ir tai turite suprasti. Dvidešimt metų lenktyniaujantis sportininkas neslepia - yra buvę varžybų, kuriose jam teko vairuoti turint temperatūros, tačiau tai esą akivaizdžiai atsiliepia rezultatams. Lenktynėse skriejame tikrai dideliu greičiu, o turint temperatūros reakcija lėtėja. Gali padaryti klaidą, kuri brangiai kainuos, gali ne tik nelaimėti lenktynių, bet net jų nebaigti. Apibendrinus, jei sergi - lenktynėse neturi šansų pasiekti gerą rezultatą. Mes dažnai galvojame, kad nuo mūsų tai jau „atšoka kulkos“. Bet labai gailimės, kai atsitinka nelaimė - ir kartais ji būna tokia tragiška, kad negali atsukti laiko atgal. Visuomet pagalvokite apie blogiausią scenarijų ir taip priimsite išmintingesnius sprendimus.
Kaip LRT.lt teigia D. Kanapinskas, ne mažiau svarbus ir poilsis - asmuo, sėdantis prie vairo, turi būti pailsėjęs. Iš ryto žmonės būna dar neprabudę, o vakare - jau pavargę. Tas nuovargis daro įtaką vairavimo kokybei, nes vairuotojas daug ko nepastebi, būna irzlesnis. Kartais ir emocijų nevaldo: signalizuoja, rodo pirštus, grūmoja kumščiais. Tokių dalykų eisme taip pat neturėtų būti. Pareigūnas, sustabdęs vairuotoją, gali suprasti, kad asmuo yra pavartojęs alkoholio ar narkotinių medžiagų, bet nuovargį patikrinti labai sunku. Tuo metu mokslininkai ne kartą yra įrodę, kad nuovargis tolygus tam tikram alkoholio kiekiui - požymiai gali būti panašūs.
Geriausiu Lietuvos vairuotoju išrinkto Kęstučio Taškūno teigimu, sudėtingiausios sąlygos susidaro esant mišriems krituliams ir staigiai krentant oro temperatūrai. Kai lyja ar krenta šlapdriba ir ima staiga šalti, tuomet vairavimas tikrai labai pasunkėja. Pirmiausia - labai suprastėja matomumas. Krentantis šlapias sniegas yra sunkus, todėl net ir automobiliams su geromis padangomis, sudėtinga jį išstumti iš po ratų, formuojasi vadinamoji pliurzė ir ypač miestuose manevruoti tampa itin sudėtinga. Tokiais atvejais yra svarbiausia pasirinkti saugų greitį, niekur neskubėti ir kantriai laikyti saugų atstumą nuo priekyje važiuojančių transporto priemonių. Pasak jo, lietui pereinant į šlapdribą ar sniegą, staigiai krentant temperatūrai, šlapias sniegas arba lietus nukritęs ant žemės iš karto virsta ledu. Ledyti pradeda ir automobilis, o manevruoti kelyje tampa ypač sudėtinga. Puikiai pats pamenu, kai prieš Kalėdas išvažiavau iš Žemaitijos esant pliusinei temperatūrai ir lyjant. Tačiau netoliese Kauno temperatūra ėmė kristi, mašina ir stiklai pradėjo trauktis ledu, o kelias tiesiog akyse pavirto į čiuožyklą. Iš pirmo žvilgsnio labai įprasta, tačiau atsipalaiduoti vis tiek neleidžianti žiemiška kombinacija - minusinė temperatūra ir gausus sniegas. Pagrindinė grėsmė - kelią dengiantis sniegas neleidžia matyti kelio dangos ir įvertinti, ar po juo susiformavęs ledas, ar tik puraus sniego sluoksnis. Jei kelias provėžuotas - rinkitės važiuoti provėžomis tuo atveju, jei kelio danga neslidi, tačiau jei jose ledas ar suplūktas sniegas, geresnis sukibimas bus važiuojant tiesiog puriu sniegu. Važiuoti provėžomis tokiu atveju gal ir saugu, tačiau ypač atsargiai reikia elgtis lenkimo momentu. Tiek pradedant lenkti, tiek sugrįžtant į savo eismo juostą būtina įsitikinti, kad lenkti saugu, tikrai nedaryti jokių staigių ar agresyvesnių judesių, pasirinkti saugų greitį. Juk kertant privažinėto sniego masę vienas neapdairus judesys, ar kiek prastesnės padangos gali turėti tragiškų pasekmių.
Lietuvoje rūkas dažniausiai susidaro spalio-gruodžio mėnesiais, tuo pačiu metų laiku dažniausiai paspaudžia ir pirmasis šaltukas. Rūkas ne tik itin apriboja matomumą, bet ir gali būti signalas, jog viadukai ar tiltai jau gali būti pasidengę šerkšnu ir plikledžiu. Vairuotojams reikėtų būti ypač atidiems ankstyvais rytais prie upių, dar nespėjusių užšalti ežerų, reikėtų labai gerai įvertinti sąlygas ir rinktis saugų, kartais net minimalų greitį. Nėra kito būdo žiema vairuoti saugiai, kaip tik judėti lėčiau, tolygiai, vengti staigių manevrų ir išlaikyti pagarbų atstumą nuo kitų transporto priemonių.
Socialiniuose tinkluose dažnai atrodo, kad galima sakyti bet ką. Tačiau realybė kitokia - viešoje erdvėje paskleisti žodžiai gali turėti labai konkrečių teisinių pasekmių. Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Julius Sakalauskas sako, kad Lietuvoje vis dažniau susiduriama su atvejais, kai komentarai ar įrašai internete tampa ginčų objektu teisme. „Internetas nėra laisva zona, kur galima sakyti bet ką. Už žodžius viešojoje erdvėje atsakomybė gali būti tokia pati kaip ir tradicinėje žiniasklaidoje“, - pabrėžia advokatas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Tai reiškia, kad ir socialiniuose tinkluose galioja tos pačios taisyklės kaip ir bet kurioje kitoje viešoje erdvėje. Pasak advokato, žmogaus garbė ir orumas pažeidžiami tuomet, kai apie jį paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, kuri menkina jo reputaciją. Tokiais atvejais teismai vertina kelias esmines aplinkybes: ar informacija buvo paskleista viešai, ar ji susijusi su konkrečiu asmeniu, ar ji neatitinka tikrovės ir ar ji žemina žmogaus garbę bei orumą. „Jeigu visos šios sąlygos egzistuoja, tokią informaciją paskleidusiam asmeniui gali kilti teisinė atsakomybė. Svarbu tai, kad net vienas įrašas socialiniame tinkle gali būti laikomas viešu informacijos paskleidimu“, - aiškina J. Sakalauskas. Vis dėlto advokatas pabrėžia, kad ne kiekvienas aštresnis ar kritiškas komentaras yra laikomas pažeidimu. Demokratinėje visuomenėje žmonės turi teisę reikšti nuomonę, o saviraiškos laisvė yra saugoma. „Nuomonė yra subjektyvus vertinimas - pavyzdžiui, kad kažkieno veikla atrodo neprofesionali. Tačiau problema kyla tuomet, kai nuomonė, kuri neatitinka tikrovės, pateikiama kaip tam tikra žinia“, - sako advokatas. Jeigu žmogus tvirtina, kad kitas asmuo padarė konkretų veiksmą - pavyzdžiui, pasisavino pinigus - ir tai nėra tiesa, toks teiginys jau gali būti laikomas garbės ir orumo pažeidimu. Be to, neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais, arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat gali pažeisti asmens garbę ir orumą bei užtraukti teisinę atsakomybę. Dažnai manoma, kad už komentarą atsako tik jį parašęs asmuo. Tačiau praktikoje atsakomybė gali būti platesnė. „Pirmiausia atsakomybė tenka komentaro autoriui. Tačiau tam tikrais atvejais ji gali kilti ir platformos ar puslapio administratoriui, jei jis žino apie akivaizdžiai neteisėtą turinį, jį toleruoja ir laiku jo nepašalina“, - aiškina advokatas. Tai reiškia, kad atsakomybė gali būti ir solidari, todėl dauguma platformų aktyviai stebi komentarus ir reaguoja į pažeidimus.
Ką daryti, jei apie jus paskleistas melas? Susidūrus su šmeižikiška informacija, svarbiausia - reaguoti greitai. Pasak advokato, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į informacijos autorių arba platformą ir reikalauti pašalinti ar paneigti melagingą informaciją. Taip pat galima pateikti oficialią pretenziją ir reikalauti žalos atlyginimo. „Jeigu informacija yra akivaizdžiai šmeižikiška, galima kreiptis ir į policiją. O jei nepavyksta susitarti geruoju, ginčas persikelia į teismą“, - sako J. Sakalauskas. Šmeižikiškų komentarų pasekmės gali būti labai realios ir apčiuopiamos. Dažniausiai taikoma civilinė atsakomybė - teismas gali įpareigoti pašalinti informaciją, ją paneigti, taip pat priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Į ją gali būti įtrauktos ir bylinėjimosi bei advokato išlaidos. „Neturtinės žalos dydis priklauso nuo paskelbtos informacijos pobūdžio ir jos sklaidos. Internete ji gali būti itin didelė, todėl poveikis žmogaus reputacijai gali būti labai reikšmingas“, - pabrėžia advokatas. Ypač griežtai vertinami atvejai, kai asmuo nepagrįstai apkaltinamas nusikaltimo padarymu. Lietuvoje daugėja bylų, kai socialinių tinklų įrašai tampa teisminių ginčų objektu. „Matome ne vieną situaciją, kai politikai ar save žiniasklaidos atstovais laikantys asmenys viešoje erdvėje apkaltina kitus asmenis, pavyzdžiui, pasisavinus paramai skirtas lėšas. Tokie atvejai teismuose vertinami griežtai“, - sako advokatas. Jeigu nustatoma, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina to asmens garbę ir orumą t.y. pažeidžia to asmens teises, taikoma teisinė atsakomybė.
Advokatas turi paprastą, bet svarbų patarimą visiems socialinių tinklų naudotojams. „Prieš rašydami komentarą paklauskite savęs - ar galėtumėte tą patį pasakyti žmogui tiesiai į akis“, - sako J. Sakalauskas. Anot jo, svarbu nepamiršti, kad už kiekvieno profilio yra realus žmogus, o neatsargiai paskleista informacija gali turėti ilgalaikių pasekmių. Kritikuoti galima ir reikia, tačiau tai turi būti daroma argumentuotai, pagarbiai ir remiantis faktais. Jei kyla abejonių dėl informacijos tikrumo, ją reikėtų pateikti kaip nuomonę, o ne kaip faktą. „Socialiniai tinklai jau nebėra vieta, kur atsakomybė dingsta - ji išlieka tokia pati kaip ir realiame gyvenime. Atsakingas žodis internete yra geriausia prevencija nuo teisinių problemų“, - apibendrina advokatas.
Vairavimo klaidų taisyklių nesilaikymas gali turėti didelių pasekmių. Viena pavojingiausių situacijų - staigus greičio keitimas slidžiame kelyje. Kita dažna klaida - netinkamos padangos. Naudojant vasarines arba susidėvėjusias žiemines padangas, net ir modernus automobilis tampa sunkiai valdomas. Skubėjimas ir nekantrumas žiemą taip pat sukuria daug pavojų. Nesilaikant saugaus atstumo ar bandant lenkti bet kokiomis sąlygomis, avarijos rizika išauga kelis kartus. Dar viena klaida - ignoruojamos oro sąlygos. Prieš išvykdami visada patikrinkite orų prognozę ir kelio būklę. Žiemą būtina važiuoti lėčiau, išlaikyti didesnį atstumą, vengti staigių manevrų ir visada įvertinti kelio būklę.
Stabdymas žiemą reikalauja daugiau atsargumo nei įprastomis sąlygomis. Automobiliai su ABS leidžia stabdyti stipriai iš karto, nes sistema pulsuoja ir neleidžia ratams užsiblokuoti. Svarbu suprasti, kad stabdymas ant sniego ar ledo labai skiriasi nuo stabdymo ant sauso asfalto. Stabdykite tolygiai ir iš anksto. Su ABS pedalo galima spausti stipriau, bet be ABS reikia stabdyti impulsais, kad ratai neužsiblokuotų. Pirmiausia atleiskite akceleratorių ir nespauskite staigaus stabdžio. Tai padeda išvengti netikėtų užšalusių ruožų ir pasirinkti saugesnį maršrutą.
Lenkimai ir posūkiai žiemą reikalauja didesnio atsargumo ir iš anksto suplanuotų veiksmų. Į posūkį įvažiuokite be stabdymo. Jeigu pajuntate, kad automobilio galas slysta, švelniai sumažinkite greitį ir laikykite vairą pastovioje padėtyje. Stebėkite kitus eismo dalyvius: jei jie važiuoja lėčiau, dažniausiai tam yra priežastis.
Vairavimas žiema. Pirma dalis.
tags: #ar #galima #vairuoti #turint #temperaturos