Vairuotojo pažymėjimas yra ne tik dokumentas, suteikiantis teisę vairuoti transporto priemonę, bet ir tam tikra atsakomybė už save ir kitus eismo dalyvius. Norint užtikrinti saugumą keliuose, būtina ne tik išmanyti Kelių eismo taisykles, bet ir turėti tinkamą fizinę bei psichinę sveikatą. Todėl Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, galioja griežti reikalavimai vairuotojų sveikatos patikrai.
Vairuotojų sveikatą reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymai, kurie nustato ligų ir sveikatos sutrikimų sąrašą, dėl kurių vairavimas gali būti ribojamas arba visiškai draudžiamas. Vairuotojai skirstomi į dvi pagrindines grupes: pirmoji grupė (AM, A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijos - mėgėjai) ir antroji grupė (C, D, troleibusai bei profesionalūs vairuotojai). Pastaraisiais metais sugriežtinta ir pati kontrolės sistema: vairuotojo sveikatos medicininė pažyma dabar yra elektroninė ir tiesiogiai susieta su „Regitros“ duomenų baze. Tai reiškia, kad pasibaigus medicininės pažymos galiojimui, automatiškai sustabdomas ir vairuotojo pažymėjimo galiojimas.
Psichikos sveikatos sutrikimai ir vairavimas
Viena jautriausių temų vairuotojų sveikatos vertinime yra psichikos sveikatos sutrikimai. Psichiatrai vertina asmens gebėjimą priimti sprendimus, reakciją, agresyvumą ir realybės suvokimą. Ypatingas dėmesys skiriamas priklausomybėms, tokioms kaip alkoholizmas ir narkomanija, kurios yra nesuderinamos su vairavimu.
Kaip ir anksčiau, vairuotojo pažymėjimai nebus išduodami asmenims, turintiems tam tikrų sutrikimų, pasireiškiančių psichozėmis, taip pat kai kurių asmenybės sutrikimų, kurie labai trikdo nuovoką, elgesį ar sugebėjimą prisitaikyti. Tačiau, palyginti su ankstesniu teisės aktu, sąrašas psichikos sutrikimų, kuriems esant negalima vairuoti, yra gerokai sutrumpėjęs.
Ankstesniame teisės akte buvusios nesunkios psichikos ligos, neturinčios įtakos vairavimo įgūdžiams, užkirsdavo kelią psichologinės ar psichiatrinės pagalbos gavimui vairuojančių asmenų tarpe. Vairuotojai, ypač profesionalai, buvo linkę nesikreipti pagalbos, slėpti ligas ar psichologines problemas, gydytis privačiai. Dabar, sprendžiant individualiai dėl paciento teisės vairuoti, sveikatos patikrinimą atliekantis gydytojas turės atsižvelgti į tiriamojo psichikos ir charakterio ypatumus, adaptacijos kokybę, patologinio proceso grįžtamumą ir jo progresavimą bei kitus veiksnius.
Tais atvejais, kai pacientai serga sunkesnėmis nuotaikos sutrikimų formomis, dėl jų galimybės vairuoti motorines transporto priemones individualiai spręs gydytojai. Prie ligų, kurios neleidžia vairuoti motorinių transporto priemonių, taip pat nebus priskiriami valgymo, miego, įpročių ir potraukių sutrikimai, po gimdymo atsirandantys psichikos ir elgesio sutrikimai bei tam tikri elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir fiziologiniais veiksniais.
Norint atlikti sveikatos apžiūrą, būtiną vairavimo teisėms gauti, pas psichiatrą apsilankyti vis tiek reikės. Tačiau, išimtis bus taikoma tik tais atvejais, kai pateikiama gydytojo psichiatro išvada ir prireikus reguliariai atliekamos medicininės apžiūros.
Kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai riboja galimybę užimti tam tikras pareigas arba turėti tam tikras teises (vairavimo, ginklo, įvaikinimo, vaiko globos ir kt.). Sprendžiant individualiai dėl psichikos ir elgesio sutrikimų bus galima skirti trumpesnį pakartotino sveikatos tikrinimo laikotarpį.
Konkretūs psichikos sutrikimai ir vairavimo galimybės
Pateikiame sąrašą kai kurių psichikos sutrikimų ir jų įtakos vairavimo galimybėms:
| Liga / Būklė | Kategorija | Vairavimo galimybės |
|---|---|---|
| Šizofrenija | B, C, D | Neleidžiama |
| Šizotipinis sutrikimas | B, C, D | Neleidžiama |
| Kliedesiniai sutrikimai | B, C, D | Neleidžiama |
| Ūminiai ir laikini psichoziniai sutrikimai | B, C, D | Neleidžiama, išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai |
| Indukcinis kliedesinis sutrikimas | B, C, D | Neleidžiama |
| Šizoafektiniai sutrikimai | B, C, D | Neleidžiama |
| Manijos epizodas | B, C, D | Neleidžiama, išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė nei 5 metai |
| Bipolinis afektinis sutrikimas | B, C, D | Neleidžiama |
| Depresijos epizodas | B, C, D | Neleidžiama, kol tęsiasi sutrikimas; išskyrus atvejus, kai remisija ilgesnė kaip 3-5 metai, priklausomai nuo sunkumo |
| Pasikartojantis depresinis sutrikimas | B, C, D | Neleidžiama, kol tęsiasi sutrikimas; išskyrus atvejus, kai remisija ilgesnė kaip 3 metai |
| Fobiniai nerimo sutrikimai | B, C, D | Neleidžiama, kol tęsiasi sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų komisija nustato, kad sutrikimai neturi įtakos socialinei adaptacijai |
| Kiti nerimo sutrikimai | B, C, D | Neleidžiama, kol tęsiasi sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų komisija nustato, kad sutrikimai neturi įtakos socialinei adaptacijai |
| Obsesinis-kompulsinis sutrikimas | B, C, D | Neleidžiama, kol tęsiasi sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų komisija nustato, kad sutrikimai neturi įtakos socialinei adaptacijai |
| Reakcijos į sunkų stresą ir adaptaciniai sutrikimai | B, C, D | Neleidžiama, kol tęsiasi sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų komisija nustato, kad sutrikimai neturi įtakos socialinei adaptacijai |
Kitos ligos ir sveikatos būklės, turinčios įtakos vairavimui
Be psichikos sutrikimų, yra ir kitų ligų bei sveikatos būklių, kurios gali turėti įtakos gebėjimui saugiai vairuoti:
- Epilepsija: Diagnozė pati savaime nėra nuosprendis visam gyvenimui, tačiau būtina įrodyti ligos kontrolę. Pirmosios grupės vairuotojams leidimas vairuoti gali būti išduodamas, jei vienerius metus nebuvo jokių priepuolių. Privaloma reguliari neurologo patikra.
- Miego apnėja: Obstrukcinė miego apnėja sukelia didelį mieguistumą dienos metu, kas prilyginama vairavimui išgėrus. Kiekvienas žmogus turi atlikti klausimyną dėl mieguistumo ir apnėjos. Surinkus tam tikrą balų skaičių, įtariama miego apnėja ir siunčiama į specializuotą centrą tyrimui.
- Cukrinis diabetas: Pirmo tipo cukrinis diabetas, ypač jei yra dažnos hipoglikemijos, kurių metu pacientas gali netekti sąmonės, gali apriboti vairavimo teisę. Endokrinologas sergantiems cukriniu diabetu gali išduoti pažymą tik penkeriems metams.
- Demencija (pvz., Alzheimerio, kraujagyslinė): Nustačius demenciją, žmogus netenka teisės vairuoti. Demencija yra platus terminas, apimantis kognityvinių funkcijų sutrikimus, atminties praradimą, dezorientaciją laike ir vietoje.
- Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė ar būklės po insulto: Vertinamos individualiai. Jei liga progresuoja ir sukelia didelius motorikos sutrikimus ar mąstymo sulėtėjimą, vairuoti neleidžiama.
- Regėjimo sutrikimai: Geras regėjimas yra pagrindinis saugaus vairavimo garantas. Reikalavimai keliami regėjimo aštrumui, akipločiui ir dvejinimuisi akyse. Taip pat svarbu atsižvelgti į regėjimo pokyčius tamsoje ar ryškioje šviesoje.
- Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos: Staigus priepuolis vairuojant gali baigtis tragiškai.
- Nervų sistemos ligos: Be epilepsijos, vertinamos ir kitos ligos, kurios gali turėti įtakos motorikai, koordinacijai ar reakcijai.
- Vaistų poveikis: Daugelis raminamųjų, migdomųjų, stiprių vaistų nuo skausmo, kai kurių antidepresantų ir net vaistų nuo alergijos ar peršalimo gali slopinti reakciją.
Atsakomybė ir prevencija
Vairuotojas pats teisiškai atsako už savo būklę. Jei gydytojas diagnozuoja ligą, įtrauktą į draudžiamų vairuoti sąrašą, jis privalo informuoti pacientą, kad šis nebegali vairuoti. Sveikatos būklė gali pasikeisti per vieną dieną, ir dešimt metų galiojanti medicininė pažyma nereiškia, kad šiandien esate pajėgus vairuoti. Pajutus staigų silpnumą, galvos svaigimą, skausmą krūtinėje ar regėjimo sutrikimus, būtina nedelsiant sustoti ir nesėsti prie vairo, kol nepasikonsultuosite su gydytoju.
Slėpti ligą nuo gydytojų komisijos siekiant išsaugoti teisę vairuoti yra nusikaltimas ne tik prieš įstatymą, bet ir prieš savo bei kitų eismo dalyvių saugumą. Todėl svarbu sąmoningai stebėti savo sveikatą ir, kilus abejonių, nedelsiant kreiptis į gydytoją.