Vairuojant automobilį su mechanine pavarų dėže, svarbu žinoti, kaip tinkamai jungti pavaras, ypač posūkiuose, ir kaip išvengti dažnų klaidų, kurios gali ne tik pabloginti automobilio veikimą, bet ir sukelti pavojingas situacijas.
Dažniausios vairuotojų klaidos
Yra keletas klaidų, kurias dažnai daro vairuotojai, vairuojant automobilį su mechanine greičių dėže. Norint vairuoti automobilį su mechanine greičių dėže efektyviai ir saugiai, svarbu vengti šių klaidų. Važiuojant automobiliu, kartais vairuotojai laiko ranką ant pavarų perjungimo svirties. Tai gali būti patogu, tačiau nerekomenduojama. Be to, tai gali sukelti vibraciją ir greičiau padaryti įtaką pavarų perjungimo mechanizmui.
Vairuojant automobilį su mechanine greičių dėže, svarbu teisingai naudoti sankabos pedalą. Sankabos pedalą reikia spausti tik tuo metu, kai jungiame pavarą, o po to jį iškart atleisti. Tačiau tai yra žalinga sankabai, nes įspaustas sankabos pedalas ir išminamasis guolis dirba be reikalo, dėl ko jie greičiau dyla. Net jei važiuojant tenka dažnai perjunginėti pavaras, nevertėtų koja nuolat liesti sankabos pedalo. Laikant koją ant sankabos pedalo, jos diskai gali būti ne pilnai susilietę, o bet koks tarpelis šiame sudėtingame mazge reiškia nereikalingą trintį ir trumpėjantį eksploatacijos laikotarpį.
Tai skamba gana keistai, tačiau yra vairuotojų, kurie perjungia pavaras nespausdami sankabos pedalo. Paprastai tai pasitaiko pradedantiesiems vairuotojams arba tiems, kurie vairavo automobilį su automatine pavarų dėže. Pavaras perjungiant be sankabos, pavarų dėžė patiria didžiulę apkrovą, o dažnai kartojant šį „pratimą“, jis tiesiog nepavyksta. Tai dažnai atsitinka, jei svyruoklė yra laisva ir pavarų svirtyje yra didelis laisvumas. Važiuojant ketvirta pavara automobilio ratai sukasi daug greičiau, nei leidžia maksimalus apsisukimų skaičius, kai įjungiama pirmoji pavara. Neteisingai perjunginėjant pavaras, sugenda svarbūs mašinos komponentai.
Kita dažna vairuotojų daroma klaida yra stovėjimas su įjungta pavara. Tai reiškia, kad tuo metu yra nuspausta sankaba ir dažnai paliekama įjungta pirma pavara. Geriausia yra sustojus įjungti laisvą pavarą ir stovėti tik nuspaudus stabdžio pedalą. Šiuo veiksmu daroma žala suprantama daugumai vairuotojų, tačiau vis dar yra tokių, kurie nevengia taip elgtis. Racionalesnis sprendimas tokiu atveju yra laikyti nuspaustą stabdžių pedalą. Jei sustojote stačioje įkalnėje, o gale įsitaisė kitas automobilis, geriau pasinaudoti stovėjimo stabdžiu.
Kaip taisyklingai jungti pavaras posūkyje
Esant poreikiui galite jungti į antrą pavarą, o vėliau aukšdami - kai kurias praleisti. Geriausia praktika stovint su mechanine greičių dėže yra jungti laisvą (neutralią) pavarą ir nuspausti stabdžio pedalą. Stovint su įjungta pavara (pvz., pirma arba bet kuria kita pavara), kartu būna nuspausta ir sankaba, tai sukelia papildomą apkrovą sankabos sistemai. Stovint su laisva pavara ir nuspaudus stabdžio pedalą, automobilis bus stabilus ir saugus.
Jei sustojimas trumpas - nereikia jungti „P“, bet jei sustojote ilgesniam laikui ar išlipate iš automobilio, naudokite tiek „P“, tiek rankinį stabdį. Svarbu prisiminti, kad kiekvienas automobilio modelis gali turėti šiek tiek skirtingą automatinės greičių dėžės valdymo būdą.
Griežtai įsidėmėkite, jog nevalia daryti posūkio laisvąja eiga. Visada turime privažiuoti posūkį su įjungta pavara. Kokia? Ogi ta, kuria ketiname posūkį užbaigti. Žemesnioji pavara turi būti įjungta prieš posūkį. Kas be ko, pasitaiko, kad ir posūkyje tenka keisti pavarą ar stabdyti, nes nėra kitos išeities. Bet tai išimtys. Verčiau praraskime truputį greičio vingio pradžioje, bet jį įveikime sklandžiai ir budriai pasitikdami visokius netikėtumus. Nes kiek galiu laimėti laiko vingio pradžioje? 1/10 sekundės? Tai nedaug.
Stabdymas varikliu yra labai svarbus manevras, ypač slidžios dangos kelyje. Kai norime sumažinti greitį, neprarandant variklio galios, galime perjungti į žemesnę pavarą. Svarbu, kad variklio apsisukimai atitiktų įjungtos pavaros greičio ribas. Jei variklio apsisukimai būtų daug mažesni už ratų sukimosi greitį, tai varantieji ratai stengtųsi greitinti variklį ir imtų čiuožti.
Tinkamai įvaldyti šią važiavimo techniką nėra lengva. Reikia ilgai ir atkakliai treniruotis. Kad dideliu greičiu įveiktume posūkį, turime priversti automobilį slysti šonu, tiksliau sakant, slysti jo užpakalinius ratus. Tai galima padaryti ir su priekiniais varančiaisiais ratais, pristabdant.
Sportiniame važiavime tachometras yra vienas iš geriausių kontrolės prietaisų. Ralistai nuolat žiūri į tachometrą ir beveik niekados nepažvelgia į spidometrą, nes greitis jiems, tiesą sakant, tarsi neturi reikšmės. Įgudęs vairuotojas greitį žino ir taip.
Veiksmingiausiai stabdoma prie sukibimo ribos. Tačiau, norint to išmokti, reikia kartais šią ribą ir peržengti. Jaunas vairuotojas, kuris stabdydamas mano, kad čia pat ratai bus blokuoti ir ims čiuožti, kitaip tariant yra prie pat sukibimo ribos, iš tiesų dažniausiai būna nuo jos dar tolokai, už 30%. Vadinasi, stabdžių pedalą reikia tiek spausti, kad pajustume, jog ratai pasiekė pirmąją laukiamo slydimo ribą.
Jei įstengsime nutraukti užpakalinių ratų sukibimą su keliu, automobilio užpakalis ims slysti į dešinę ir sukels šoninį stabdymą atstojamosios kryptimi, o priekiniai ratai, pasukti į išorinę posūkio kreivės pusę, trauks mašiną į priekį. Tai ir yra valdomas slydimas.
Svarbu: pirmiausia įjunkite rankinį stabdį, tik tada „P“ režimą - tai sumažina apkrovą transmisijos fiksatoriui.
Važiavimas, arba automobilio valdymas, yra lyg ir paprastas mokslas, bet kartu labai sudėtingas. Tai menas, kuriame galima pasiekti artistinio meistriškumo. Mašinos vairavimo problemos iš tiesų yra labai sudėtingos. Jų negalima įsprausti į griežtus rėmus.
Kiekvienas posūkis turi tašką, už kurio jis baigiasi. Šis taškas priklauso nuo lenktynininko ir motociklo. Svarbu - jūs galite pasirinkti trajektoriją, bet ji turi paklusti taisyklei nr. 1. Trasa vienoda visiems, geriausi lenktynininkai tiesiog greičiau prie jos pripranta.
Specialiuose ralio ruožuose, kur eismas nutrauktas, nerizikuojame susidurti su netikėta kliūtimi (automobiliu, dviratininku ir t. t.) ir galime pjauti vingius, kaip norime. Vadinasi, normaliai važiuojant vingiu, trajektoriją galima pasirinkti patogesnę, neperžengiant dešinės pusės ribų.
Būtina įsidėmėti stabdymo bei greitinimo momentus. Kažkada startavau Zandvorto žiede. Jis buvo įtrauktas į ralio trasą ir juo reikėjo važiuoti tik vieną ratą. Niekad anksčiau nebuvau tuo žiedu važiavęs. Vienoje vietoje situacija susikomplikavo: prieš mane du sportininkai važiavo visiškai kita trajektorija, negu aš! Dilema- kas važiuoja gerai: jie ar aš? Paaiškėjo tai vėliau.
Pavyzdžiui, vieną vingį, kuris buvo ilgas, aš vienintelis važiavau vidine puse ir perėjau į išorinę pusę, tiesindamas trajektoriją, tik pačioje vingio pabaigoje. Visi kiti visą vingį važiavo išoriniu pakraščiu. Šiuo manevru įgijau daugelio metrų persvarą.
Taigi, pradėti vingį galima palyginti ankštokai, jeigu tai leis maksimaliai "ištiesinti" vingio pabaigos trajektoriją. Pirmasis- į dešinę, ir čia pat antras- į kairę. Į dešinįjį vingį įvažiuojame kairiąja puse ir jį nupjauname. Pradėdami kairįjį vingį, neturime pereiti į dešinę pusę ir vėl į kairę, taikantis nupjauti sekantį dešinįjį vingį, o ankštai prisiglaudžiame prie pirmojo vingio vidinės pusės ir toliau važiuojame ne taip, lyg vingis būtų vienas (pamirškime idealią trajektoriją, kurios reikėtų laikytis įveikiant vieną vingį), o tiktai siekdami kuo geriau užbaigti antrąjį, paskutinį, vingį.
Ilgi vingiai reikalauja ypatingo dėmesio. Važiuodami ištęstu vingiu, nuo tam tikros vietos turime glaustis prie vidinės jo pusės. Ir tik artėjant vingio pabaigai, dera tiesinti kreivę ir užbaigti vingį tiesiąja su nuspaustu iki galo akceleratoriumi.
Žiedinėje trasoje kiekvienas varžybų dalyvis stengiasi rasti optimalią važiavimo trajektoriją, ir, važiuodamas kiekvieną tolesnį ratą, taiko tiksliai pakartoti tą pačią, išbandytą trajektoriją. Tai daroma, savaime suprantama, pagal visas aukščiau išdėstytas taisykles.
Staigų vingį, kuriame kelio kryptis pakinta 180 laipsnių, įveikti reikia irgi tam tikru būdu. Pamėginkime kartu pervažiuoti kalnų etapo trasą Kubalionkėje prie Vyslos. Kaip matome, tenai daug vingių, kilpa, vėl vingiai...
Kiek vingių- tiek problemų.
