Apsauginė Baltijos jūros priekrantės kopų zona apima visą Latvijos pajūrį - nuo pasienio linijos su Lietuva iki sienos su Estija.
Šioje zonoje galioja taisyklės, kurių būtina laikytis, kad išliktų čionykštės gamtos unikalumas ir būtų palaikoma bendroji švara ir tvarka. Ne mažiau svarbu apsaugoti šią teritoriją nuo galimų miškų gaisrų, priekrantės skardžių deformacijos ir kt.
Reguliariai lankydama ir prižiūrėdama šią teritoriją savivaldybės policija nustatė daugybę pažeidimų. Svarbu priminti, kad įvažiuoti transporto priemonėmis į apsauginę kopų zoną yra draudžiama. Dėl šios priežasties artėjant naujajam turizmo sezonui nuspręsta suintensyvinti šių saugomų teritorijų priežiūrą - kontroliuoti, kaip lankytojai laikosi nustatytų taisyklių ir paiso bendrosios tvarkos ir švaros reikalavimų. Siekiant efektyvesnio teritorijos stebėjimo, bus pasitelkiami bepiločiai orlaiviai.
Kokių taisyklių reikia laikytis Latvijos pajūryje?
Yra tik keletas esminių bendrosios tvarkos taisyklių, į kurias viešnagės metu privalo atsižvelgti lankytojai, kad nebūtų padaryta žalos gamtai bei būtų išvengta galimų nuobaudų.
Norima atkreipti visų dėmesį ir priminti, kad išvažiuoti iš važiuojamosios kelio dalies transporto priemonėmis yra draudžiama - provėžotas takas nėra kelias. Be to, kurti laužavietę galima tik tam specialiai skirtose vietose.
Kad būtų užtikrinti atvykstančių turistų saugumo ir patogumo poreikiai, Baltijos pajūrio kopų zonoje yra keletas puikiai įrengtų ir, svarbiausia, oficialių poilsiaviečių bei stovėjimo aikštelių, kuriomis nemokamai gali naudotis visi be išimties lankytojai.
Žiniomis apie šią, poilsiavimui ir nakvynei puikiai pritaikytą, teritoriją turistai įprastai dalijasi įvairiomis išmaniųjų telefonų programėlėmis, o tai ne tik palengvina viešąją komunikaciją, bet ir užtikrina oficialiosios informacijos sklaidą. Visais šiais kanalais susipažinę su būtinąja informacija išvengsite nereikalingų nemalonumų.
Dažnai dėl elementarios bendrosios informacijos stokos turistai pažeidžia lankymosi ir poilsiavimo šioje teritorijoje taisykles ir sulaukia griežtų nuobaudų. Kad būtų išvengta situacijų, kai policininkai yra priversti nutraukti ramų jūsų poilsį Latvijos gamtoje, kviečiama naudotis komunikacijai skirtomis programėlėmis, nes tai vienas patogiausių būdų gauti visą reikiamą informaciją bei pasimokyti iš kitų lankytojų patirties.
Visi turistai ir gamtos mylėtojai iš Lietuvos, planuojantys savo laisvalaikį Latvijoje, Baltijos jūros pakrantėje, raginami nepamiršti, kad čia galioja nustatytos taisyklės. Suradę ir išstudijavę informaciją apie jas specialiose programėlėse, vietiniuose turizmo informacijos centruose ir internetiniuose tinklapiuose išvengsite nereikalingų rūpesčių ir galėsite ramiai ir netrukdomai leisti laiką pajūrio zonoje.
Administracinių pažeidimų statistika ir dažniausiai pasitaikantys nusižengimai
Kasparas Vārpiņšas iš Liepojos savivaldybės policijos 15min papildomai pakomentavo esamą situaciją. „2022 m. Liepojos savivaldybės policija išnagrinėjo 4301 administracinio pažeidimo atvejį, 2023 m. - 8334, o 2024 m. - 7399 administracinio pažeidimo atvejus. 2024 m. buvo užfiksuoti 394 pažeidimai, susiję su Baltijos jūros kopomis, - akcentavo K.Vārpiņšas. - Visgi beveik neįmanoma atskirti, kiek iš šių pažeidimų padarė turistai iš Lietuvos, todėl negalime pateikti tikslaus skaičiaus.
Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai yra susiję su eismo taisyklėmis (pvz., netinkamas automobilių statymas), rūkymu vietose, kur tai draudžiama (parkuose, prie mokyklų, viešojo transporto stotelėse ir pan.), viešosios tvarkos trikdymu bei alkoholio vartojimu viešose vietose ar buvimu pernelyg apsvaigus.“
Anot Liepojos savivaldybės policijos atstovo, pažeidimų baudos gali labai skirtis. Pavyzdžiui, net ir už netinkamą automobilio statymą baudos dydis gali priklausyti nuo pažeidimo pobūdžio.
Kopų apsaugos zonos skirtumai ir galimos baudos
Kopų apsaugos zona Latvijoje skiriasi nuo Lietuvoje saugomų. Tai teritorija prie jūros, kur prasideda augmenija - pušys, eglės, įvairių rūšių krūmai. Pastačius palapinę tokioje vietoje gali grėsti bauda nuo 30 iki 1,4 tūkst.
„Latvijoje kitokia gamta ir dėl to, kad ten sekli jūra, augalai kitaip auga, skiriasi net ir smėlio spalva. Paplūdimiai, skirti poilsiautojams, yra prižiūrimi, jie ten tvarkosi, veikiausiai ir laukinės gamtos mažiau, tačiau kituose ruožuose gamta jau susitvarko pati, dėl to ir galima stebėti tokią laukinės gamtos gausą“, - pasakojo A. Siakki.
Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir baudos keliaujant nuomotu automobiliu
Vasara - kelionių automobiliu sezonas, bet kartu ir laikas, kai dažniau viršijamas greitis. Ką reikia žinoti, jei spaudėte „dugną“ su nuomotu automobiliu?
„Europcar Lietuva“ duomenimis, vasaros mėnesiais nuomotų automobilių naudotojams skirtų baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus apimtys išauga beveik 50 proc. Dažniausias pažeidimas - viršytas greitis.
„Vis dar gajus mitas, kad jei greitį viršijai užsienyje ir tai užfiksavo greičio matuoklis - nieko tokio, bauda nepasieks. Deja, tai netiesa. Šiandien informacija apie pažeidimus perduodama tarp šalių institucijų, todėl bauda galiausiai vis tiek pasiekia vairuotoją“, - sako E. Čiagaus.
Anot jo, jei keliaujant nuomotu automobiliu leistinas greitis viršytas Latvijoje ar Estijoje, bauda atkeliaus oficialiam automobilio savininkui - automobilių nuomos bendrovei, pavyzdžiui, į „Europcar“ biurą, iš kurio nuomotas automobilis. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia - bauda siunčiama tiesiogiai pažeidėjui.
Valstybinės institucijos tiesiog kreipiasi į nuomos bendrovę, prašydamos pateikti vairuotojo duomenis. „Lietuvoje mes nežinome nei baudos dydžio, nei kiek buvo viršytas greitis. Atsakingos institucijos į automobilio nuomos bendrovę kreipiasi tik prašydamos automobilio vairuotojo duomenų. Tad bauda paštu nukeliauja tiesiai vairuotojui“, - paaiškina E. Čiagaus.
Pagal Estijos kelių eismo taisykles, už greičio viršijimą pirmiausia skiriama įspėjamoji bauda. Baudos suma eurais apskaičiuojama padauginus viršytų kilometrų skaičių iš 7. Pavyzdžiui, viršijus leistiną greitį 20 km/h, bauda siekia 140 eurų. Lietuvoje bauda priklauso nuo to, kiek buvo viršytas greitis. Jei pažeidimas siekia 10-20 km/h, bauda gali būti iki 30 eurų. Latvijoje už greičio viršijimą iki 20 km/h gali būti skirta iki 80 eurų bauda.
Kartais pažeidimų padarę nuomotų automobilių vairuotojai bando išvengti baudų blokuodami banko kortelę, kuri buvo pateikta nuomojantis automobilį. Vis dėlto, anot E. Čiagaus, toks sprendimas nepadeda išvengti atsakomybės. „Bauda už greičio viršijimą gali būti paskirta gerokai vėliau nei automobilis grąžintas. O banko kortelės blokavimas grąžinus automobilį tikrai nepadės. Pagal Europos Sąjungos direktyvą, automobilių nuomos įmonės gali perduoti vairuotojo duomenis policijos pareigūnams kitose šalyse. Taigi, net jei banko kortelė nebegalioja, bauda vis tiek pasieks. Kai kuriais atvejais bauda gali pasiekti net ir po metų ar dar vėliau“, - aiškina E. Čiagaus.
Baudų skirtumai Lietuvoje ir Latvijoje
Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir už juos gresiančios baudos yra svarbi informacija kiekvienam vairuotojui, ypač keliaujant į kaimynines šalis. Lyginant Lietuvos ir Latvijos taisykles bei sankcijas, galima pastebėti esminių skirtumų.
Vienas populiariausių lietuvių maršrutų, keliaujant tiek lengvuoju, tiek krovininiu transportu, yra Lenkija, Latvija ir Estija. Kelyje kiekvieną kartą pamačius kelių policijos pareigūną, reikalaujantį sustoti, kyla nerimas. Dažnai jis kyla ne tik dėl to, kad vairuotojas žino, kad nusižengė Kelių eismo taisyklėms (KET), bet ir dėl to, kad jis kaip tik nežino, ar nieko nepažeidė, ir kokio dydžio bauda jam gresia.
Turbūt, dažniausiai padaromas nusižengimas kelyje - greičio viršijimas. Žemiau pateikiame baudų, gresiančių už greičio apribojimų pažeidimus, dydžius eurais.
| Pažeidimas | Lietuva (eur) | Latvija (eur) | Estija (eur) |
|---|---|---|---|
| Greičio viršijimas 10-20 km/h | iki 30 | iki 80 | 140 (už 20 km/h) |
| Greičio viršijimas 20-30 km/h (užmiestyje) | 28-86 | 40 (lengvasis auto) / 80 (sunkus auto) | - |
| Greičio viršijimas 20-30 km/h (mieste) | 28-86 | 80 (lengvasis auto) / 160 (sunkus auto) | - |
| Greičio viršijimas nuo 60 km/h (mieste, lengvasis auto) | - | 540-680 + vairuotojo pažymėjimo atėmimas metams | - |
| Greičio viršijimas nuo 60 km/h (mieste, sunkus auto) | - | iki 1400 + vairuotojo pažymėjimo atėmimas dvejiems metams | - |
Paminėtina, kad Estijoje ir Latvijoje baudos turi būti mokamos banko pavedimu, o Lenkijoje užsienietis vairuotojas turi sumokėti baudą policijos pareigūnui vietoje.
Greičio viršijimo tolerancija ir prevencinės priemonės
Latvijos policijos generalinis komisaras I. Kuzis pripažįsta, kad greičio problema keliuose yra itin didelė ir su ja stengiamasi kovoti iš visų jėgų. „Kiek esu girdėjęs, mūsų kaimynai estai gali pasigirti neblogais rezultatais. Jie pritaikė vos 3 km/val. greičio viršijimo toleranciją ir tai ženkliai sumažino greičio viršijimo atvejų skaičių. Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, radarai taip pat yra sureguliuoti su tam tikra tolerancija, bet ji yra ženkliai didesnė. Galiu pasakyti, kad 0-linę toleranciją taikome tik rugsėjo 1-ąją“, - teigė I. Kuzis.
Latvijos policijos vadas pridūrė, kad pas juos yra ne tik siekiama kovoti su greičio mėgėjais, bet ir keisti požiūrį į kelių policijos veiklą: „Norime padaryti taip, kad be šiuo metu taikomų techninių priemonių, galėtume apsiriboti tik policijos rengiamais reidais. Siekiame, kad nebeliktų „krūmuose tupinčių ir iš pasalų pažeidėjus gaudančių pareigūnų“ modelio.“
Kovoje su greičio mėgėjais Latvijoje yra pasitelkiami ne tik stacionarūs, bet ir kilnojamieji greičio radarai. „Turime apie 12 kilnojamų greičio radarų. Ir 40 nežymėtų automobilių, kurie patruliuoja keliuose. Šios pajėgos efektyviai kontroliuoja greičio mėgėjus. Latvijos keliuose taip pat yra apie 60 stacionarių radarų. O iki kitų metų jų turėtų padaugėti iki 100“, - pasakojo I. Kuzis.
Paklaustas, kiek dar efektyvūs įspėjamaisiais ženklais pažymėti stacionarūs greičio matuokliai, I. Kuzis atskleidė jau žinomą gudrybę, kuri Latvijoje iki šiol veikia itin efektyviai:„Taip, žmonės mato apie stacionarius radarus įspėjančius ženklus ir tuo momentu sumažina važiavimo greitį. Bet mes taip pat turime ir kilnojamų radarų, kurių nereikia žymėti. Tad labai gerai matosi, kai stovi stacionarus radaras, o už 200 metrų pastatai kilnojamąjį. Pravažiavę stacionarų radarą vairuotojai pradeda greitėti ir užsidirba baudą.
Greitis yra didelė problema Latvijoje. Bet ne ką mažiau bėdų turime ir su pėsčiaisiais. Jie nenešioja atšvaitų ir dažnai žengia į važiuojamąją dalį neįsitikinę, kad tą daryti yra saugu. Kartais atrodo, kad tai net didesnė problema nei greitį viršijantys vairuotojai. Ir dar, apibendrindamas galėčiau pasakyti, kad dėl avarijų ne tiek alkoholis ar greitis yra kalti, o per didelis pasitikėjimas savimi, neatsargumas. Vairuotojai skuba, daro neapgalvotus manevrus, kurie baigiasi kartais net labai skaudžiomis avarijomis.“
Lietuvos požiūris į greičio viršijimą
Į klausimus apie greičio viršijimą bei prevencines priemones atsakė ir Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas V. Grašys.
- Latvijoje yra griežtai atskirtos baudos už greičio viršijimą mieste ir užmiestyje. Kokia jūsų nuomonė dėl tokio baudų diferencijavimo?
- Taip, Lietuvoje nėra skirtumo pažeidimas padarytas mieste ar užmiestyje. Sankcija taikoma vienodai. Baudos dydis tiesiogiai priklauso nuo lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Jei pirmą kartą padaromas pažeidimas, tai vairuotojas sumoka puse minimalios baudos. Policija neturi tikslo, kuo skaudžiau nubausti vairuotoją finansiškai. Mūsų tikslas yra skatinti žmones tinkamai elgtis kelyje ir laikytis visiems galiojančių taisyklių.
- Kiek, jūsų nuomone, apskritai yra efektyvu griežtinti baudas už greičio viršijimą?
- Manau, kad ne griežtesnės baudos, o šiuo metu Lietuvoje jau įdiegtos ir toliau diegiamos naujos greičio kontrolės sistemos turėtų skatinti, kad vairuotojai laikytųsi leistino, saugaus greičio. Ne baudos dydis, o bausmės neišvengiamumas yra prioritetas. Greitį mėgstantys žmonės turi suvokti, kad anksčiau ar vėliau įklius.
- Kokia yra situacija su vidutinio greičio tam tikroje atkarpoje matuokliais Lietuvoje?
- Kol kas yra tam tikrų teisinių niuansų, kurie dar nesuteikė progos atskleisti visų šios sistemos galimybių. Nors teko girdėti įvairių atsiliepimų apie šios sistemos efektyvumą, bet galiu pasakyti, kad jei pasieksime tai, jog tam tikrą atstumą vairuotojas važiuos leistinu greičiu, jau bus geras žingsnis į priekį. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad kiekviena naujovė kovoje su greičio viršijimu turėtų skatinti vairuotojus susimąstyti, kad kuo toliau, tuo labiau neapsimoka tą greitį viršyti.
Administracinės nuobaudos Latvijoje ir jų išieškojimas
Rygoje priparkavus automobilį buvo pažeistos taisyklės, ir grįžus už valytuvo buvo rastas lapelis prirašytas latviškai - "jūs esate nubaustas 20 Eur. bauda". Policininkai nei vairuotojo, nei mašinos savininko duomenų neturi, akis į akį bendrauti neteko. Gal kas turit kokių pastebėjimų? Praverstų ir panašaus į litlex.lt forumo Latvijoje linkas.
Visu pirma, bauda už aprašytą pažeidimą Latvijoje gali būti skirta, bet ne eurais o latais. Už parkavimo taisyklių pažeidimą baudžia Rygoje municipalinės policijos kelių policijos skyrius (auto su žalia juosta, uniformos juodos su geltonom lemenem). Jei vairuotojas nesumoka baudos, tai duomenys apie automobilį ir savininką įvedami į duomenų bazę ir auto negalės išeiti techninės apžiūros. Bet tu MIEGOK RAMIAI. Tavo auto registruotas Lietuvoje ir jokių teisinių pasekmių baudos nesumokėjimas neatneš. Analogiskai ir už kitus pažeidimus (greičio viršijimas it tt), Latvijos KP surašys protokolą ir antrą egz. atiduos tau. Jie negali baudos paimti vietoje. Todel protokole, nutarimo vietoje įrašys tau skiriama bauda, kurią tu turi sumokėti per 30 dienų. Bet mokėti nereikia :), nes jie niekaip neišieškos jei vairuotojas neturi darbo Latvijoje ir auto nėra registruotas Latvijoje.
Jei yra paskirta bauda, teoriškai dar yra viena galimybė. 16.pants. Ārvalstu pilsoņi un bezvalstnieki Latvijas teritorijā saucami pie administratīvās atbildības uz tādu pašu noteikumu pamata kā Latvijas Republikas pilsoņi, ja šis kodekss neparedz citādi. (28.04.1992. Taigi, nesumokėta bauda matyt gali būti pakeista viešaisiais darbais ar administraciniu areštu. Esme: Latvijos protokole jų asmens kodas rašosi ******-*****. Tai yra per viduri bruksnelis ir jie negali į kompiuterinę sistemą įvesti užsienietiški asmens kodai. Kas kartą mane paklausdavo ar anksčiau nebuvau baustas, bei tikrindavo savo informacinėje sistemoje. Kitas niuansas, jų abėcėlėje nėra Y raidės.
2015-03-22 gavau baudą už parkavimą Latvijoje. Kvitukas buvo surašytas latviškai, todėl nekreipiau dėmesio, nemokėjau baudos. 2017-07-24 gavau neregistruotą laišką iš UAB CCS - Costume care services su reikalavimu įvykdyti prievolę. Praėjo daugiau nei 2 metai. Bauda buvo išrašyta latviškai, mano mamai, nes tuo metu ji buvo transporto priemonės savininkas. Nežinau kaip elgtis. Gali būti, kad buvo skirta ne administracinė bauda, o mokestis pagal civilinę sutartį (jei aikštelė priklauso privačiai įmonei, kaip Vilniuje P-Parkas). Skolą administruoti įmonė perdavė privačiai skolų administravimo įmonei.
Šią problemą pripažįsta tiek tv3.lt kalbintas Latvijos generalinis policijos komisaras Ints Kuzis, tiek Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys. Bet vienas dalykas yra pripažinti, o kitas ją spręsti. Be šių pareigūnų įžvalgų, dar palyginome Lietuvoje ir Latvijoje skiriamas baudas už tą patį pažeidimą. Gal kiek ir nustebsite, bet galiojanti tvarka šiose šalyse turi esminių skirtumų. Tad nusprendę aplankyti mūsų kaimynus, turėtumėte gerai susipažinti su Latvijoje galiojančiomis taisyklėmis. Ypač tas galioja sunkiasvorių transporto priemonių (daugiau kaip 7,5 tonos - aut. past.) vairuotojams, kuriems Latvijoje, priešingai nei Lietuvoje, skiriamas visokeriopai išskirtinis dėmesys.
Esminiai skirtumai Reikėtų pradėti nuo to, kad greičio viršijimas Latvijoje yra traktuojamas, kaip grubus pažeidimas. Todėl net ir pripažinęs kaltę, nesitikėkite, kad galėsite išsisukti susimokėję puse minimalios baudos. Taip tokia taisyklė galioja Lietuvoje (jei pažeidimas padaromas pirmą kartą - aut. past.), bet ne Latvijoje. Kitas esminis skirtumas - greičio viršijimo teritorija. Jei Latvijoje greitį viršijate užmiestyje sulauksite mažesnės baudos, bet tokio pat lygio pažeidimas mieste piniginę patuštins dvigubai.Pavyzdžiui, jei leistiną greitį užmiestyje viršijote 25 km/val., tai sumokėsite 40 eurų baudą. Atitinkamai mieste už tokį patį nusižengimą jau suplosite 80 eurų (atitinkamai 80 ir 160 eurų, jei vairuojate sunkiasvorę transporto priemonę). Lietuvoje už tokį patį pažeidimą numatytos baudos intervalas yra nuo 28 iki 86 eurų. Tad jei greitį viršijote pirmą kartą, galite tikėtis išsisukti vos su 14 eurų bauda. Trečias skirtumas yra transporto priemonės rūšis. Kaip jau šiek tiek ir užsiminėme Latvijoje baudos atskiria lengvuosius automobilius nuo sunkiasvorių transporto priemonių (daugiau kaip 7,5 tonos). Pažeidimas padarytas su lengvuoju automobiliu yra „įvertinamas“ dvigubai mažesne bauda.Jau minėtame pavyzdyje, kur greitis viršijamas 25 km/val., lengvojo automobilio vairuotojas turėtų susimokėti 40 eurų, o sunkiasvorės transporto priemonės - 80 eurų baudą. Atkreiptinas dėmesys, kad Latvijoje nėra skirtumo - esate pradedantysis ar vairavimo stažą jau turintis vairuotojas. Baudos visiems skiriamos tos pačios. Lietuvoje pagal šį kriterijų piniginės baudos taip pat nesiskiria, tiesa, kai kalba pasisuka apie teisių atėmimą, tai neturintiems stažo gresia netekti vairuotojo pažymėjimo gerokai ilgesniam laikotarpiui. Dar vienas skirtumas yra tas, kad Lietuvoje griežčiausia bauda numatyta už greičio viršijimą nuo 51 km/val. ir daugiau. Tuo tarpu Latvijoje - nuo 60 km/val. Jei kurio nors Latvijos miesto teritorijoje lengvuoju automobiliu praskrietumėte 60 km/val. ir didesniu greičiu, tai ne tik sumokėtumėte nuo 540 iki 680 Eur siekiančią baudą, bet ir metams atsisveikintumėte su vairuotojo pažymėjimu. Už tą patį pažeidimą sunkvežimių vairuotojams gresia bauda net iki 1400 eurų, bet ir teisės vairuoti praradimas dvejiems metams.
