Vairavimas išgėrus yra viena didžiausių kelių eismo rizikų, o 2025 metais Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato griežtas sankcijas už šį pažeidimą. Tačiau ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus vairuotojo dėmesį blaškančius veiksnius, tokius kaip valgymas ar gėrimas prie vairo, kurie taip pat gali turėti skaudžių pasekmių.
Alkoholis ir vairavimas: griežtos taisyklės
Pirmiausia - konkrečiai atsakant į klausimą: vairavimas išgėrus 2025 metais Lietuvoje yra griežtai draudžiamas ir už tai taikomos tiek administracinės, tiek baudžiamosios sankcijos. Pagal galiojančius teisės aktus, 2025 metais vairuotojams, turintiems daugiau nei dvejų metų vairavimo stažą, leistinas alkoholio kiekis yra iki 0,4 promilės. Tuo tarpu pradedantieji vairuotojai ir profesionalai (pvz., autobusų, sunkvežimių, taksi vairuotojai) privalo būti visiškai blaivūs. Svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus organizmas alkoholį skaido skirtingai. Kai nustatoma 1,51 promilės ir daugiau, prasideda baudžiamasis procesas. Teismų praktikoje dažnai akcentuojama, kad vairavimas išgėrus yra didžiausią pavojų keliantis nusižengimas. Pakartotiniai pažeidimai paprastai lemia ne tik teisės vairuoti atėmimą, bet ir transporto priemonės konfiskavimą. Taip pat 2025 metais galioja įstatymo pakeitimai, numatantys atsakomybę ne tokią tik vairuotojui, bet ir asmeniui, leidusiam neblaiviam asmeniui vairuoti. Lietuvos kelių policijos duomenimis, 2024 metais eismo įvykių, kuriuose dalyvavo neblaivūs vairuotojai, skaičius padidėjo apie 5 procentus. Visuomenėje vis mažiau toleruojamas vairavimas išgėrus - tiek socialiniuose tinkluose, tiek žiniasklaidoje dažnai aptariami tokie atvejai. Lietuva nėra vienintelė šalis, taikanti griežtas taisykles vairavimui išgėrus. Vis labiau populiarėja ir vadinamieji alkoholio užrakinimo įrenginiai („interlock systems“), kurie leidžia automobilį užvesti tik tada, kai vairuotojo kvėpavime nenustatoma alkoholio. Jeigu sustabdė policija - elkitės ramiai, sutikite su patikra. Jei pateko į situaciją, kai gresia atsakomybė - kreipkitės į teisininkus.
Alkoholis veikia žmogaus psichiką, sutrikdo elgesį ir gali sukelti psichinę ar fizinę priklausomybę. Sunkiau tiksliai įvertinti judančius šviesos šaltinius, nustatyti tikslaus atstumo iki judančios iš priekio mašinos, transporto priemonių kelyje gabaritus, todėl lenkti jas tampa rizikingiau. Norisi vairuoti rizikingiau, nesilaikyti saugaus atstumo. Neteisingai įvertinamas atstumas. Gali „nepataikyti į posūkį”. Pablogėja akių adaptacija keičiantis apšvietimui. Padidėja apakinimo rizika perjungiant šviesas iš tolimųjų į artimąsias. Sulėtėja reakcija, silpsta dėmesys, motociklininkai ir dviratininkai blogiau išlaiko pusiausvyrą. Dar labiau suprastėja akių adaptacija perjungiant šviesas. Atsiranda pirmieji euforijos, nerūpestingumo pojūčiai, pervertinamos galimybės, vairavimo stilius tampa vis rizikingesnis. Atsiranda taip vadinamas „tunelio efektas“, t.y. susiaurėja matymo laukas. Vairuotojas gali nepastebėti pro šalį važiuojančios transporto priemonės. Dar labiau pablogėja reakcija. Prasčiau vertinamas atstumas. Pailgėja laikas tarp kliūties atsiradimo ir stabdymo ar posūkio pradžios. Pėstieji, transporto priemonės ir kitos kliūtys gali būti pastebėti per vėlai. Vairuoti esant tokios būklės praktiškai neįmanoma. Visi, anksčiau minėti sutrikimai, tampa žymiai ryškesni. Vairuojama labai rizikingai. Galimos kvailos vairavimo klaidos, pavyzdžiui, vietoj stabdžio vairuotojas gali paspausti akseleratoriaus pedalą. Alkoholis natūraliai per tam tikrą laiką iš organizmo pasišalina pats ir jokio stebuklingo būdo jį greitai pašalinti nėra. Per tris valandas perdirbama dozė, lygi 2 stiklinėms alaus, stiklinei sauso vyno arba 50 g degtinės (jei per vakarą išgėrėte apie 200 g degtinės, tai už vairo negalite sėsti dar mažiausiai 10-12 valandų). Vyrai neturėtų reguliariai suvartoti daugiau nei 4 standartinius alkoholio vienetus per dieną arba 28 per savaitę (per dieną rekomenduojama išgerti ne daugiau kaip 40 gramų gryno alkoholio, pvz., ne daugiau kaip 1 litrą 5 proc. alaus). Moterys neturėtų reguliariai suvartoti daugiau nei 2 standartinius alkoholio vienetus per dieną arba 14 per savaitę (dieną rekomenduojama išgerti ne daugiau kaip 20 gramų alkoholio, pvz., ne daugiau kaip 200 ml 11 proc. stiprumo vyno).
Visų dėl alkoholio įvykusių mirčių 32 proc. įvyko dėl netyčinių sužalojimų; 13,7 proc. - dėl smurtinių sužalojimų ir šis skaičius kasmet auga. Kas šeštą autoįvykį sukelia neblaivus asmuo.
Lietuvos kelių eismo taisyklėse nėra atskiro straipsnio, kuris tiesiogiai draudžia valgyti ar gerti vairuojant. Lietuvos kelių eismo taisyklių 82 punktas numato, kad vairuotojas privalo valdyti transporto priemonę atidžiai ir neatitraukti dėmesio nuo eismo situacijos. Tiesiogiai už valgymo prie vairo Lietuvoje baudų nėra numatyta. Neatsargus vairavimas - iki 150 eurų bauda. Mobiliojo telefono naudojimas - 100 eurų bauda. Eismo įvykio atveju - tai jau rimtesnės pasekmės. Tai aspektas, apie kurį daugelis nesusimąsto. Eismo įvykio metu draudimo bendrovė tiria aplinkybes. Praktinės pasekmės: draudimo bendrovė gali sumažinti išmoką arba atsisakyti ją mokėti, jei nustato, kad vairuotojas buvo atitraukęs dėmesį dėl valgymo. Reaguoja 44 proc. lėčiau nei normaliai vairuojantis.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) rengia siūlymus, kaip Lietuvos kelius paversti saugesniais. Vienas labiausiai vairuotojų dėmesį atkreipusių siūlymų - draudimas vairuojant valgyti, gerti ar rūkyti. Pasak VRM, tai pašalinė veikla, blaškanti vairuotojus ir galinti tapti skaudžių eismo įvykių priežastimi. „Didelė dalis eismo įvykių įvyksta dėl nesuvaldytų automobilių nuvažiavimo nuo kelio, atsitrenkimo į kelio elementus, medžius ir pan. Dažniausiai vairuotojai nepaaiškina, kas lėmė minėtąjį automobilio nesuvaldymą. Geranoriškai prisipažįstančių, kad eismo įvykio metu buvo atliekama su vairavimu nesusijusi veikla, beveik nėra, tačiau eismo įvykių tyrimo metu daromos netiesioginės to prielaidos“, - LRT.lt pasakoja M. „Nekalbama apie sankcijas, kurios turi būti už tai, kad tu važiuoji, atsigeri vandens ar ten kažką kitą padarai. Tačiau tokia rekomendacija ar apribojimas gali būti, nes viskas, kas trukdo ar blaško dėmesį, kelia pavojų“, - „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė S. „Stebima tendencija, kad vairuotojai nesilaiko KET nuostatos, kuria draudžiama vairuojant užsiimti pašaline veikla, todėl nuspręsta tai formuluoti kaip aiškų ir konkretų draudimą. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog teisės ir pareigos turi kilti iš įstatymo, todėl VRM siūlymai yra teisiškai būtini“, - paaiškina D. „Įstatyme reikalinga įtvirtinti bendrą taisyklę, kuri įpareigotų visą dėmesį sutelkti į transporto priemonės vairavimą ir užtikrinti savo, keleivių ir kitų eismo dalyvių sveikatą, gyvybę ir saugumą“, - pagrindinį VRM siūlymų tikslą LRT.lt įvardija D. „Planuojama, kad viskas veiks taip, kaip ir iki šiol, tačiau dėmesys bus kreipiamas ne tik į vairuotojus, kalbančius telefonu, bet ir į užsiimančius kita veikla, kuri akivaizdžiai trukdo vairuoti automobilį. Numatoma, kad įstatymas bus taikomas laikantis protingumo principo − policijos pareigūnai nebaus už nežymius pažeidimus, tačiau kritiškai vertins visus atvejus, kuomet bus akivaizdu, jog pašalinė veikla daro reikšmingą įtaką vairavimo kokybei“, - pasakoja D. „Man kyla klausimas, ar tikrai viską galime išspręsti represinėmis priemonėmis? Jei Vidaus reikalų ministro tikslas - tokiais siūlymais išprovokuoti diskusiją ir atkreipti dėmesį į problemą, tada sveikintina. Bet jei kelionės metu atsigėręs vandens vairuotojas bus nubaustas, manau, kad kažkas veikia neteisingai“, - LRT.lt sako D. „Bendrąja prasme - vienareikšmiškai - tai trukdo. Nė vienas žmogus pasaulyje neįrodys, kad vairuodamas ir valgydamas tas pats vairuotojas automobilį valdo geriau nei nevalgydamas. Todėl, iš esmės, principas teisingas. Sumuštinio valgymas ar vandens gėrimas yra tūkstantį kartų mažesnė blogybė nei teksto rinkimas mobiliajame telefone, o tą šiandien daro tūkstančiai vairuotojų. Kai neturi rankos, yra blogai, bet tikrai ne taip blogai, kai dėl naudojimosi telefonu neturi ne tik rankos, bet ir proto bei akių“, - LRT.lt teigia V. „Į tokį sąrašą būtų galima įrašyti dar milijoną visokių dalykų, bet, jei nėra galimybių visa tai kontroliuoti, tai yra beprasmiška. Negi gali būti uždrausta automobilyje vežtis vandens, kavos ar sumuštinį? Tai visiškai neįtikėtina“, - svarsto V. Kad būtų sudėtinga apibrėžti, ką galima prilyginti pašalinei veiklai, o kas galėtų būti toleruojama, pritaria ir D. „Nėra tokios aiškios ribos, kaip ir daugelyje kitų gyvenimo sričių. Mes turime suprasti, kad bet kokia veikla, vairuojant blaškanti dėmesį, yra blogai. Pavyzdžiui, kramtomąją gumą galima kramtyti vairuojant? Kavos negalima gerti, bet vandenį galima? Ar galima važiuoti su purvinu stiklu? O vairuojant dėvėti aukštakulnius? Tikrai negalima visų gyvenimo atvejų aprašyti įstatymais“, - pastebi D. V. „Tikrai nesu girdėjęs, kad kurioje nors šalyje tai būtų draudžiama ar kontroliuojama. Keliaudamas į kokią nors šalį, vis tiek stengiesi pasidomėti tos šalies KET specifika. Iki šiol nesu girdėjęs tokių draudimų. Žinoma, tai nereiškia, kad jų nėra, tačiau pats su tuo nesu susidūręs“, - sako V. „Esu pravažiavęs daugybę tūkstančių kilometrų visame pasaulyje ir man nė karto neišsipylė kava, nėra nė karto ant kelnių nukritęs sumuštinis. O jei žmogus yra neatidus ir neatsargus, jo nepakeis jokios baudos ir draudimai“, - tikina V.
Vidaus reikalų ministerijos teigimu, beveik pusė visų Lietuvos vairuotojų prie vairo maigo telefonus. Esą 1 iš 12-os žūtimis pasibaigusių avarijų Lietuvoje įvyko būtent dėl panašaus netinkamo elgesio. „Vairuotojas turi susikoncentruoti tik į vairavimą, nes tai yra didžiulė atsakomybė ir dėl tam tikrų veiksmų, neatidumo gali būti labai skaudžios ir tragiškos pasekmės“, - kalba A. Bilotaitė.
Vidaus reikalų ministerija planuoja sukurti specialią sistemą, kuri automatiškai vairuotojams, kurie nepasitikrino sveikatos išsiųstų priminimus tai padaryti. „Tas vairuotojas, kurio vairuotojo pažymėjimas galioja per tą laiką gautų žinutę arba įspėjimą, kad jam būtina dar kartą pasitikrinti sveikatą, nes jo vairuotojo pažymėjimas be sveikatos pažymos neteks galiojimo“, - kalba V. Dmitrijev.
Nors visoms šioms naujovėms Vyriausybė jau pritarė, patobulintas taisykles ir bausmes už jų nesilaikymą turės dar palaiminti ir Seimas.
Kitos vairavimo rizikos
Sustokite. Tai akivaizdžiausias, bet dažniausiai ignoruojamas sprendimas. Autostradoje yra poilsio aikštelės kas 30-50 km. Planuokite iš anksto. Jei žinote, kad kelionė ilga - sustokite pavalgyti prieš važiuodami. Keleiviai - valgo. Jei automobilyje yra keleivis - jis gali valgyti. Vairuotojas - ne. Gėrimai - tik su dangteliu. Jei vis dėlto geriate kavą ar vandenį prie vairo - tik iš uždaros pakuotės ar termoso su dangteliu.
Jungtinė Karalystė - policija gali sustabdyti ir baudžiasi vairuotoją dėl „nevaldomo vairavimo”, jei valgymas trukdė vairuoti. Graikija - valgymas prie vairo oficialiai draudžiamas ir baudžiamas 350 eurų bauda. JAV - priklauso nuo valstijos. Lietuvoje už valgymo prie vairo nėra atskiros baudos - tačiau tai nereiškia, kad tai leistina. Nevaldomas vairavimas, lėtesnis reagavimas ir draudimo komplikacijos eismo įvykio atveju - tai realios pasekmės. Paprasčiausias ir saugiausias sprendimas: sustokite, pavalgykite, važiuokite toliau.
Manote, kad gerti vandenį vairuojant nekenksminga? Ne visur. Kipro saloje net ir trumpas gurkšnis už vairo gali kainuoti 85 eurus. Pagal Kipro kelių eismo taisykles valgymas ar gėrimas vairuojant laikomas vairuotojo dėmesio ir kontrolės taisyklių pažeidimu. Taip, draudžiama naudoti vandenį, kai automobilis važiuoja. Jei esate ištroškę, rekomendacija paprasta: saugiai sustokite, atsigerkite ir važiuokite toliau. Kipre greitas vandens gurkšnis gali virsti 85 eurų bauda. Nors ši taisyklė gali atrodyti griežta, ji atspindi didėjantį tarptautinį dėmesį išsiblaškymui vairuojant.
Nealkoholinis alus. Jis skirtas tiems atvejams, kai norisi alaus, bet negalima gerti, tačiau net jis gali tapti problemų šaltiniu. Šis produktas turi nuo 0,1 iki 0,4 promilės alkoholio. Gali būti, kad kažkuris produktas, vadinamas „alumi", yra visiškai nealkoholinis, tačiau absoliuti dauguma 0,0 proc. Mėtiniai saldainiai. Juokinga, tačiau faktas - mentolis gali tapti nemalonumų priežastimi. Saldainiai gali turėti nuo 0,1 iki 0,4 promilių. Jeigu Jums skauda gerklę arba norite, kad burnos kvapas būtų gaivus, nepamirškite apie galimą pavojų. Gira. Girdėtos istorijos apie šio produkto laipsnius dažniausia būna teisingos. Išgėrus giros galima pripūsti nuo 0,1 iki 0,6 promilės. Visi narkologai specialistai sutaria, kad net nedidelis kiekis šio gėrimo palieka „atspaudą" ir pučiant į alkotesterį rezultatas gali Jus nemaloniai nustebinti. Liūdniausia, kad „galvos skausmu" gali tapti net vaisiai ir daržovės. Kaip minėta, ypač nešvieži. Ne išimtis ir rauginti pieno produktai. Kol mūsų šalyje leistina norma siekia 0,4 promilės, automobilio už mažesnį promilių kiekį iš Jūsų neatims, tačiau pasinervinti tikrai teks.
Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad naudojimasis mobiliojo ryšio priemone rankomis tuo metu, kai vairuojama, užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų. O kitos vairuoti trukdančios veiklos - valgymas ar kalbėjimas su keleiviais - nėra reglamentuotos. Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas Alvaras Bacevičius sako, kad, nors tik mobilaus telefono naudojimas yra išskirtas kaip draudžiamas dalykas, bet koks dėmesio nukreipimas nuo vairavimo yra draudžiamas. „KET numatyta, kad vairuotojas nuolat turi stebėti eismą ir draudžiama nukreipti dėmesį nuo tiesioginio vairavimo. Tokia [draudžiama] veikla galima laikyti valgymą, laikraščio ar knygos skaitymą. Intensyvaus bendravimo su keleiviais taip pat neturėtų būti - jei dalyvauji eisme, turi savo dėmesį nukreipti į vairavimą“, - LRT.lt komentavo A. Bacevičius. Pasiteiravus, ar Lietuvoje yra nubaustas bent vienas žmogus, kuris vairuodamas valgė, pareigūnas atsakė: „Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad buvo nubausti žmonės už valgymą prie vairo. Buvo nubaustų vairuotojų ir už lūpų dažymąsi vairuojant. Žinoma, tai - nekasdieniai atvejai. Tačiau per ilgą mano veiklos praktiką tikrai buvo už tai nubaustų. Kalbame apie piktybiškus žmones, kuriems neužtenka tik žodinio įspėjimo. Jie nesupranta, kodėl tai daryti draudžiama. Jie turi suvokti, kad tai blogai, ir nuobaudos taikymas turi būti orientuotas auklėti tuos, kurie nesupranta.“
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia: „Veikla, kuri yra nesusijusi su vairavimu. Tai gali būti ir kavos gėrimas, ir kalbėjimas, naršymas telefonu, dažymasis lūpų. Tokie dalykai neleidžiami, nes tai sukelia tragiškas pasekmes“.
Prevencija ir švietimas
Dauguma vairuotojų sutinka, kad bet kokia pašalinė veikla prie vairo trukdo vairuoti. „Bendrąja prasme - vienareikšmiškai - tai trukdo. Nė vienas žmogus pasaulyje neįrodys, kad vairuodamas ir valgydamas tas pats vairuotojas automobilį valdo geriau nei nevalgydamas“, - teigia vienas iš pašnekovų. Tačiau išlieka diskusijų dėl sankcijų griežtumo ir kontrolės galimybių.
Papildomas vairavimo pamokas organizuojantis D. Jonušis teigia, kad visų pirma reikėtų kalbėti ne apie baudas. „Mūsų valstybėje įsigali praktika, kad jei kas nors blogai - taikome baudas. Pataisėme norminius aktus, išleidome įstatymus ir galvojame, kad išsprendėme problemą. Tačiau bauda ne visuomet išsprendžia problemą“, - įsitikinęs D. Jonušis. Instruktoriaus manymu, vairuotojams per žiniasklaidos priemones reikėtų paaiškinti, kokią žalą gali atnešti pašalinės veiklos vairuojant. „Ir dabar numatytos baudos, pavyzdžiui, už naudojimąsi telefonu vairuojant, bet ar pareigūnai baudžia tokius pažeidėjus? Pareigūnai - lygiai tokie patys žmonės, kurie tiki arba netiki problema. Galbūt pareigūnas žmogiškai įvertina, jog žmogus neviršijo greičio, prisisegęs diržą. Tuomet realiai ne tiek daug žmonių ir nubaudžiama už kalbėjimą telefonu“, - lygino D. Jonušis. „BMW vairavimo akademijos“ instruktoriaus teigimu, tik baudos problemos neišspręs, todėl reikia taikyti įvairias priemones. „Viena iš labiausiai vykusių socialinių reklamų Lietuvoje, kalbant apie saugų eismą, buvo apie diržų naudojimą. Savo turiniu, vizualika ir sukrėtimais ji sulaukė didelio visuomenės atgarsio. Nors ir dabar galioja baudos už diržų nesegėjimą, bet žmonės diržo naudojimo nebekvestionuoja. Jie suprato, kad reikia. Bet koks kitas užsiėmimas vairuojant - kalbėjimas telefonu ar valgymas - mažina dėmesingumą ir saugumą keliuose. Deja, Lietuvoje vairuotojai nėra labai geri, nes turime istoriškai susiklosčiusią blogybę, kurios nesugebame panaikinti, - pirminio mokymo metu vairuotojai negauna pakankamai žinių, ypač apie atsakomybę“, - sako D. Jonušis.
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys tikina, kad KET kol kas nedraudžia valgyti prie vairo. Ar ketinama tai drausti ateityje? „Kol kas tokių dalykų nesvarstome. Norime eiti kita linkme - kad būtų ne draudžiama, o kad nebūtų noro vairuojant taip elgtis. Viena, kai draudžiama, visai kas kita, kai išugdome kultūringą vairuotoją, kuriam į galvą nešaus valgyti sumuštinio vairuojant. Draudimų yra pakankamai, o kad jų būtų laikomasi, turi užtikrinti pareigūnai“, - LRT.lt komentavo V. Grašys. Viršininko teigimu, patys vairuotojai turi pripažinti, kad toks elgesys trukdo vairavimui ir gali sukelti nelaimių pačiam vairuotojui ir aplinkiniams. Pasak V. Grašio, vairuotojai turėtų būti auklėjami rodant socialines reklamas, gero vairavimo mokomi vairavimo ir bendrojo ugdymo mokyklose. „Galbūt laikas rinkti ne blogiausius vairuotojus, o geriausius. Paprašyti jų pasidalinti savo patirtimis“, - siūlo V. Grašys.
Gyventojų nuomonės išsiskiria: „Na, jeigu gerti nori, kaip negersi, ne alkoholį, aišku.“ „Už vairo gal nevertėtų tokio dalyko daryti, geriau sustoti.“ „Per daug sudėtinga. Čia stovinėti, kur čia sustoti, kur čia sustosi.“ „Vandens jeigu aš noriu atsigerti, tai gatvėje važiuojant nėra patogu, jeigu visi pradės stabdyti, kad vandens atsigertų, vietoj, kur negali sustoti.“ „Turi būti atsakingi. Jei neblaško vairavimo, gurkšnį gerti gal ir nieko. Jeigu blaškys - negalima.“ „Blaško, galima suspėti ir iš namų pasidažyti.“ „Čia, žinot, toks automatinis dalykas, kur gali ir naktį miegodamas padaryti, tai netrukdo vairuoti.“ „Tai ant tiek išplito, kad reikia imtis kažkokių priemonių, jeigu jau vairuoji, vairuok. Jeigu nori kalbėti, kažką kitą daryti, tai daryk kažką kito sustojęs. Matėme visų tų atvejų ir dažymosi, ir valgymo, ir kavos gėrimo. Užeikime į bet kurią degalinę, tai iš esmės yra kavinė“, - sako vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.
Anot Vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės, „Vairuotojas turi susikoncentruoti tik į vairavimą, nes tai yra didžiulė atsakomybė ir dėl tam tikrų veiksmų, neatidumo gali būti labai skaudžios ir tragiškos pasekmės“.
Vidaus reikalų ministerija rengia siūlymus, kaip Lietuvos kelius paversti saugesniais, tarp jų - siūlymas uždrausti vairuojant valgyti, gerti ar rūkyti. Nors dauguma vairuotojų supranta, kad tokia veikla blaško dėmesį, išlieka diskusijos dėl griežtesnių taisyklių ir sankcijų.
EKSPERIMENTAS: Alkoholis. Be ALKOHOLIO 1800 dienų. Pasekmės
