Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) yra modernus ir saugus vaizdinimo metodas, plačiai taikomas medicinoje įvairioms ligoms diagnozuoti ir stebėti. Dėl savo neinvazinio pobūdžio ir jonizuojančiosios spinduliuotės nebuvimo, MRT tyrimai yra saugūs ir gali būti atliekami įvairioms pacientų grupėms, įskaitant nėščias moteris ir vaikus, nors ir turint tam tikrų atsargumo priemonių.
Vienas dažniausiai kylančių klausimų po MRT tyrimo yra susijęs su galimybe vairuoti. Po MRT tyrimo, jei nebuvo taikoma bendroji nejautra (narkozė), Jūs galite užsiimti visomis kasdienėmis veiklomis, įskaitant automobilio vairavimą. Tokio poreikio vairuoti po MRT tyrimo nėra.
Kas yra magnetinio rezonanso tyrimas?
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) - tai vaizdo gavimo technologija, besiskirianti nuo invazinių metodų, leidžianti gauti išsamius 3D anatominius vaizdus. Ligoms nustatyti, diagnozuoti ar gydymui stebėti naudojamas prietaisas pasižymi pažangiomis technologijomis. Magnetinio rezonanso technologija leidžia gauti išsamius organų ir audinių vaizdus, nustatant protonų sukimosi ašies krypties pokytį vandens struktūros atomuose, sudarančiuose gyvus audinius.
MRT tyrimų metu nenaudojami jonizuojančiosios spinduliuotės spinduliai, kurie kenkia sveikatai. MRT skenavimui naudojami magnetiniai laukai ir radijo bangos. Šiomis bangomis galima sukurti detalius kūno vidaus vaizdus. MRT skenavimas laikomas esminiu daugelio ligų diagnostikos metodu. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) - vienas iš naujausių, pažangiausių ir saugiausių tyrimo metodų šiuolaikinėje medicinoje. MRT metu naudojamas stiprus magnetinis laukas ir radijo dažnių bangos, kurių pagalba išgaunamas detalus vidaus organų ir minkštųjų audinių vaizdas. Šis tyrimas neturi kenksmingo jonizuojančios spinduliuotės (radiacijos) poveikio žmogaus organizmui.
Magnetinio rezonanso tomografai daugiausia naudojami kūno be kaulų ir minkštųjų audinių vaizdavimui. Šis metodas, kuriam nenaudojama kenksminga jonizuojančioji rentgeno spinduliuotė, skiriasi nuo kompiuterinės tomografijos ir leidžia gauti aiškesnius vaizdus. Jį galima naudoti išsamiems smegenų, raumenų, širdies ir kraujagyslių tyrimams.
Kaip atliekamas MRT tyrimas?
Klasikinis magnetinio rezonanso tomografas yra milžiniško vamzdžio su skylutėmis abiejuose galuose formos. Šį vamzdelį supa magnetas. Pacientai guli ant lovos, esančios vamzdžio viduryje, o asmens vieta fiksuojama taip, kad atitinkama fotografuojama sritis būtų prietaiso viduje. Tik skenuojama kūno dalis yra aparato viduje, o kita dalis - už aparato ribų. Užtikrinus reikiamą padėtį, pradedama fotografuoti. Kontrastinio MRT atveju kontrastinis dažiklis pacientui suleidžiamas per rankos ar plaštakos veną. Dėl šio dažiklio kūno struktūros matomos aiškiau.
MRT principas pagrįstas stipraus magnetinio lauko sukūrimu. Prie prietaiso prijungtas kompiuteris priima magnetinio rezonanso signalus ir naudoja juos vaizdų serijai sukurti. Kiekvienoje gautoje nuotraukoje matomas plonas kūno pjūvis.
Atlikti magnetinio rezonanso tomografiją kai kuriems žmonėms gali kelti stresą dėl jos keliamo triukšmo ir uždaros erdvės prietaiso viduje. Tokiais atvejais kai kuriems pacientams gali būti taikomos raminamosios priemonės. Taigi skenavimas gali būti atliekamas lengvesnėmis sąlygomis. Tyrimo metu girdimas garsus daužymas arba stuksenimas. Šis prietaiso skleidžiamas garsas laikomas normaliu, todėl pacientams nėra pagrindo panikuoti. Garsą sukelia prietaisas, generuojantis energiją nuotraukoms daryti. Kai kuriais atvejais garsui prislopinti galima naudoti ausų kištukus arba ausines.
Atliekamo skenavimo trukmė priklauso nuo to, kokioje srityje taikomas skenavimas arba ar atliekamas kontrastinis skenavimas.
Ar MRT tyrimas skausmingas?
MRT yra visiškai neskausminga procedūra.
Kiek laiko trunka MRT tyrimas?
Tyrimai magnetinio rezonanso tomografu trunka nuo 15 minučių iki 1 valandos. Dažniausiai užduodami klausimai: Kiek minučių trunka magnetinio rezonanso tyrimas? MRT tyrimo trukmė priklauso nuo tiriamos srities ir nuo to, ar tyrimas atliekamas su kontrastu, ar be kontrasto. Fotografavimas gali trukti nuo 20 iki 90 minučių.
Pasiruošimas MRT tyrimui
Tyrimo atlikimo kokybei daug įtakos turi paciento pasiruošimas diagnostiniam tyrimui. Jei pacientas bus nepakankamai ar netinkamai pasiruošęs tyrimui, tyrimas gali būti nukeltas vėlesniam laikui, nes nepavyks jo atlikti tinkamai. Jei nenurodyta kitaip, galite valgyti ir gerti bei įprastai vartoti bet kokius reguliarius vaistus. Prieš tyrimą Jūsų tiesiog paprašys užpildyti specialų klausimyną, norint išsiaiškinti, ar nėra jokių kontraindikacijų tyrimui atlikti.
Pasiruošimo instrukcijos šiems magnetinio rezonanso tomografijos tyrimams:
- KAKLO MINKŠTŲJŲ AUDINIŲ / STUBURO / KRŪTINĖS LĄSTOS: Nevalggykite bent 2 val. prieš tyrimą; Prieš atliekant tyrimą, medicinos specialistas Jums atliks kreatinino kontrolę inkstų funkcijai įvertinti iš kapiliarinio kraujo.
- GALVOS SMEGENŲ / GALVOS HIPOFIZĖS / GALVOS VIDINĖS AUSIES: Nevalggykite bent 2 val. prieš tyrimą; Tyrimo dieną nenaudokite makiažo ir stipraus veikimo plaukų modeliavimo priemonių; Prieš atliekant tyrimą, medicinos specialistas Jums atliks kreatinino kontrolę inkstų funkcijai įvertinti iš kapiliarinio kraujo.
- GALVOS AKIDUOBIŲ: Nevalggykite bent 2 val. prieš tyrimą; Tyrimo dieną nenaudokite makiažo ir stipraus veikimo plaukų modeliavimo priemonių; Jei esate su priaugintomis blakstienomis, informuojame, kad jos gali pakenkti tyrimo kokybei, todėl, jei turite galimybę, rekomenduojame jas prieš tyrimą pašalinti; Prieš atliekant tyrimą, medicinos specialistas Jums atliks kreatinino kontrolę inkstų funkcijai įvertinti iš kapiliarinio kraujo.
- KRŪTŲ: Rekomenduojame tyrimui registruotis 2 ciklo savaitę; Nevalggykite bent 2 val. prieš tyrimą; Jei vartojate hormonus (gydymas, kontraceptikai, spiralė), informuojame, kad tyrimas gali būti neinformatyvus.
- TULŽIES, KASOS, KEPENŲ LATAKŲ MRCP: Nevalggykite bent 4 val. prieš tyrimą; Prieš atliekant tyrimą, medicinos specialistas Jums atliks kreatinino kontrolę inkstų funkcijai įvertinti iš kapiliarinio kraujo.
- PILVO ORGANŲ: Nevalggykite bent 4 val. prieš tyrimą; Nesišlapinkite bent 1 val. prieš tyrimą; Prieš atliekant tyrimą, medicinos specialistas Jums atliks kreatinino kontrolę inkstų funkcijai įvertinti iš kapiliarinio kraujo.
- PROSTATOS: Nevalggykite bent 4 val. prieš tyrimą; Iš vakaro ir kelias val. prieš tyrimą pasinaudokite mikroklizma (rekomenduos vaistinėje); Prieš atliekant tyrimą, medicinos specialistas Jums atliks kreatinino kontrolę inkstų funkcijai įvertinti iš kapiliarinio kraujo. Jei turite, atsineškite PSA tyrimo rezultatus.
- DUBENS: Nevalggykite bent 4 val. prieš tyrimą; Nesišlapinkite bent 1-2 val. prieš tyrimą (2 val. ir daugiau, jei bus tiriama šlapimo pūslė); Prieš atliekant tyrimą, medicinos specialistas Jums atliks kreatinino kontrolę inkstų funkcijai įvertinti iš kapiliarinio kraujo.
- RECTUM (TIESIOSIOS ŽARNOS): Nevalggykite kieto ir sunkiai virškinamo maisto 24 val. iki tyrimo; Pasinaudokite mikroklizma iš vakaro arba kelias val. prieš tyrimą (rekomenduos vaistinėje); Prieš atliekant tyrimą, medicinos specialistas Jums atliks kreatinino kontrolę inkstų funkcijai įvertinti iš kapiliarinio kraujo.
- PLAŠTAKOS / PĖDOS: Pasirūpinkite, kad tyrimo dieną nagai nebūtų padengti geliniu nagų laku ar geliu.
- VISO KŪNO: Nevalggykite bent 4-6 val. prieš tyrimą.
Jei turite ankstesnių tyrimų, atliktų ne Affidea padaliniuose, vaizdus skaitmeninėje laikmenoje, atsineškite juos, atvykdami į tyrimą.
Ar nėščios moterys gali naudotis magnetinio rezonanso tomografija?
MRT yra vaizdinimo metodas, neturintis šalutinio poveikio. Dėl šios savybės metodą galima saugiai naudoti diagnostikos tikslais net mažiems kūdikiams ir nėščioms moterims. Nepaisant to, reikėtų stengtis nenaudoti jo pirmaisiais 3 nėštumo mėnesiais, nebent tai būtina. Moksliniai tyrimai rodo, kad magnetinio rezonanso tomografija yra vienas saugiausių vaizdinimo metodų nėštumo metu. Tačiau kai kurių magnetinio rezonanso tyrimų metu į veną vartojama kontrastinė medžiaga, vadinama gadoliniu. Nėštumo metu nerekomenduojama atlikti magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų naudojant kontrastinę medžiagą.
Tam tikri radiologiniai tyrimai atliekami naudojant jonizuojančiąją spinduoliuotę - pvz., plaučių, žarnyno, kaulų rentgeno tyrimai; mamografija (kai krūtys tiriamos rentgeno spinduliais), visų anatominių sričių kompiuterinė tomografija. Todėl nėščioms pacientėms dažniausiai skiriami tie tyrimai, kurie jonizuojančiosios spinduliuotės neturi, pvz., ultragarso ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai.
Ar magnetinio rezonanso tomografijoje yra radiacijos?
MRT tyrimų metu nenaudojami jonizuojančiosios spinduliuotės spinduliai, kurie kenkia sveikatai. MRT skenavimui naudojami magnetiniai laukai ir radijo bangos. Šiomis bangomis galima sukurti detalius kūno vidaus vaizdus. MRT skenavimas laikomas esminiu daugelio ligų diagnostikos metodu.
Gydytoja radiologė atkreipia dėmesį, kad patiems be reikalo kalbinti personalo per tyrimus nereikia. Pvz., atliekant ultragarso tyrimą, gydytojai kartais susiduria su pacientais, kurie nekantrauja sužinoti tyrimo rezultatus ir medikus šnekina nepasibaigus tyrimui. Tai trikdo medikų darbą. Kalbant gali padažnėti kvėpavimas, dėl ko atsiranda vidaus organų judesiai ir gydytojui gali būti sunkiau atlikti vaizdinimą. „Rekomenduojama neblaškyti, nenukreipti gydytojo dėmesio papildomais klausimais, leisti ramiai atlikti apžiūrą, tyrimą,“- kantrybės prašo dr. J.
Kontrastinė medžiaga MRT tyrimuose
Tiriant tam tikras kūno sritis, ypač vidaus organus, naudotina kontrastinė medžiaga. Kontrastinė medžiaga reikalinga tam, kad tyrimas būtų išsamesnis ir tikslesnis, pvz., geriau būtų matoma tiriamoji sritis (organai, kraujagyslės, jų pakitimai ir pan.). Kontrastinės medžiagos suleidimo procedūra atliekama laikantis aseptikos bei antiseptikos reikalavimų, dūrio vieta dezinfekuojama. Kontrastinės medžiagos suleidimo vietoje gali būti jaučiamas skausmas, trumpalaikis patinimas ar spaudimas, pakraujavimas į poodinius audinius, odos pigmentacijos pakitimai.
Kontrastinė medžiaga leidžiama į veną. Tyrimo metu ji gali būti suleista net ir tuo atveju, jeigu prieš tyrimą tokia galimybė buvo mažai tikėtina, pvz., tyrimo metu gaunami vaizdai yra neišsamūs, netikslūs, neryškūs ir pan. Dėl kontrastinės medžiagos suleidimo sprendžia tyrimą atliekančios įstaigos gydytojas radiologas.
Kontrastinė medžiaga naudojama laikantis visų gamintojo nurodymų. Kiekvienu konkrečiu atveju suleistinos kontrastinės medžiagos kiekį nustato įstaigos specialistai ir apie tai informuoja pacientą (paciento atstovą). Esant būtinybei, tyrimo metu gali būti suleistos papildomos kontrastinės medžiagos injekcijos.
Dėl kontrastinės medžiagos naudojimo pacientui gali pasireikšti inkstų funkcijos pablogėjimas. Serumo kreatinino tyrimų rezultatai padeda nustatyti, ar kontrastinės medžiagos suleidimas gali sukelti inkstų funkcijos pablogėjimą. Nesant aktualių kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatų kontrastinės medžiagos naudojimas nerekomenduotinas.
Naudojant kontrastinę medžiagą taip pat gali pasireikšti alerginė reakcija (bėrimai, pykinimas-vėmimas, svaigimas, dusulys, nemalonus jausmas krūtinėje, širdies plakimas, alerginis šokas). Retais atvejais gali atsirasti odos pokyčių (patinimas, sukietėjimas, niežėjimas, deginimas, dėmės), dėmės akių junginėje, sąnarių sustingimas, galūnių judesių pasunkėjimas, raumenų silpnumas, skausmas sąnariuose, šonkauliuose ir pan.
Prieš atliekant kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą, reikia atlikti kreatinino kraujo tyrimą. Kadangi intraveninė kontrastinė medžiaga išsiskiria per inkstus, prieš atliekant minėtus tyrimus, reikia įvertinti inkstų funkciją.
Gydytoja radiologė atkreipia dėmesį, kad kontrastas gali sukelti šalutinių poveikių, todėl juos pajutus, apie tai būtina nedelsiant informuoti tyrimą atliekantį personalą. „Šalutiniai reiškiniai gali būti dėl alerginių reakcijų - ūmių ar vėlyvų, kaip odos paraudimas, niežėjimas, pykinimas, vėmimas, dusulys. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant informuoti tyrimą atliekantį radiologijos technologą, o atsiradus reakcijoms vėliau, po tyrimo - kreipti į šeimos gydytoją. Kontrastinė medžiaga gali pabloginti inkstų funkciją, kontrastas gadolinio pagrindu, naudojamas magnetinio rezonanso tomografijos tyrime, retais atvejais gali sukelti nefrogeninę sisteminę fibrozę, inkstų nepakankamumą,“ - pasakoja dr. J.
Ar galima atlikti MRT, jei pacientas turi implantų?
Žmonėms su implantais, tokias kaip širdies stimuliatoriai, klajoklio nervo imitatoriai, insulino pompos, giliųjų smegenų imitatoriai ar endoskopinės kapsulės, MRT tyrimas netinka. Tačiau šiuo metu magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą galime atlikti ir su kardiostimuliatoriais, kurie suderinami su magnetiniu rezonansu, bet prieš ir po tokio tyrimo būtina elektrofiziologo konsultacija ir išrašas, kad tyrimą atlikti saugu.
Tyrimai taip pat neatliekami pacientams, turintiems nemedicininės paskirties metalinių svetimkūnių (kulka, metalinė skeveldra ir pan.) įvairiose kūno vietose, jei nėra duomenų apie tokių svetimkūnių suderinamumą su tyrimu. Esant šioms kontraindikacijoms tyrimą atlikti yra itin pavojinga paciento sveikatai ir gyvybei.
Kada MRT tyrimas nėra tinkamas?
Moterims, kurioms įtariamas nėštumas arba kurios yra nėščios, nerekomenduojama atlikti magnetinio rezonanso tyrimo pirmuosius 3 mėnesius. Todėl, jei gydytojas prašo atlikti magnetinio rezonanso tomografiją, pacientas turėtų pasidalyti su gydytoju visa informacija apie savo dabartinę sveikatos būklę.
Prieš tyrimą Jūsų bus paprašyta užpildyti specialų klausimyną, siekiant išsiaiškinti, ar nėra jokių kontraindikacijų jam atlikti.
Ko tikėtis: kaip pasiruošti MRT tyrimui | Bayer
Kiti radiologiniai tyrimai
Radiologiniais tyrimais nustatoma arba patikslinama onkologinės ligos diagnozė. Tačiau prieš atvykstant tirtis, neretam pacientui kyla pačių įvairiausių klausimų. Ar prieš radiologinius tyrimus galima pavalgyti? Ar tokius tyrimus galima atlikti nėščioms moterims? Ar tyrimai yra skausmingi? Ar per radiologinius tyrimus patiriama apšvita pavojinga žmogui?
Radiologiniai tyrimai ir spindulinė terapija yra du skirtingi dalykai, tačiau pasitaiko atvejų, kai pacientai šiuos terminus painioja ir mano, kad jiems paskirtas atlikti ne radiologinis tyrimas, o spindulinės terapijos seansas. „Radiologiniai tyrimai - tai galimybė pamatyti žmogaus vidaus organus ir juose esančius pakitimus elektromagnetinių bangų pagalba. Tyrimams naudojama tiek jonizuojanti, tiek nejonizuojanti spinduliuotė. Tiriamoji sritis gali būti peršviečiama rentgeno spinduliais - atliekant rentgeno, mamografijos ir kompiuterinės tomografijos tyrimus. Atliekant kaulų ar skydliaukės scintigrafiją gali būti naudojami radioaktyvūs izotopai. Atliekant magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus naudojamas magnetinis laukas ir radijo dažnio bangos. Atliekant ultragarsinį tyrimą naudojamos akustinės bangos. Radiologinių tyrimų metu tiriamoji sritis yra „peršviečiama“ tam tikra spinduliuote, matyt dėl to pacientai juos ir sumaišo su švitimu ar radioterapija - kai spinduliuotė naudojama ne diagnostikos, o gydymo tikslais,“ - kuo radiologiniai tyrimai skiriasi nuo spindulinės terapijos paaiškina Nacionalinio vėžio instituto Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja, gydytoja radiologė dr. Dar vienas, pacientams neretai kylantis klausimas - ar radiologiniams tyrimams reikia specialiai pasiruošti? Anot dr. J. Ušinskienės, reikia ruoštis ar ne, priklauso nuo tiriamos kūno srities, radiologinio tyrimo metodikos. „Specialaus pasiruošimo galvos, galvos-kaklo, stuburo, krūtinės ląstos tyrimams nereikia. Paprastai vidaus organų tyrimams rekomenduojama būti nevalgius bent 2-3 val. iki tyrimo. Mamografijos tyrimą patartina derinti su mėnesiniu ciklu ir krūtų jautrumu, kadangi atliekant mamografiją krūtis yra suspaudžiama. Tą atlikti reikia dėl geresnės vaizdo kokybės ir dėl mažesnės apšvitos - kai krūtis suspausta, ji yra plonesnė, todėl jai ištirti reikia mažiau jonizuojančių spindulių. Vyrų krūtų tyrimai taip pat atliekami - jų oda pakankamai tampri, kad pasiduotų suspaudimui. Prostatos tyrimus rekomenduojama atlikti išsivalius tiesiąją žarną mikroklizma. Galvos smegenų tyrimams magnetiniu rezonansu nenaudokite stiprių plaukų fiksavimo priemonių,“ - ką pacientams reikėtų padaryti prieš atliekant radiologinius tyrimus, paaiškina dr. J. Ušinskienė.
Kompiuterinės tomografijos tyrimas paprastai užtrunka apie 5-10 minučių, tai yra neskausmingas tyrimas. „Tyrimo metu pacientas paprastai guli ant nugaros, stalas juda, o įranga viduje aplink pacientą sukasi rentgeno vamzdis ir detektoriai. Prieš tyrimą gali būti punktuojama periferinė vena, tai gali sukelti nedidelį diskomfortą,“ - pasakoja dr. J. Ušinskienė.
Anot gydytojos radiologės, skirtingų tyrimų metu patiriama skirtinga apšvita. „Rentgeno spinduliai - tai jonizuojančiosiosios spinduliuotės rūšis. Apšvita priklauso nuo tiriamosios srities, tyrimo trukmės, paciento kūno sudėties. Įprastai atliekant tyrimus su rentgeno spinduliais apšvita yra ~1-3mSv., kompiuterinės tomografijos metu iki 10mSv. Lietuvos gyventojai kiekvienais metais gali gauti ~2,5mSv apšvitos tiesiog nuo gamtoje esančių šaltinių,“- pasakoja dr. J. Tačiau gydytoja radiologė pabrėžia, kad radiologiniai tyrimai, kurių metų naudojami rentgeno spinduliai, šiaip sau neskiriami. Todėl ir pacientai be reikalo reikalauti medikų skirti tokių tyrimų neturėtų. „Radiologiniai tyrimai, turintys jonizuojančiąją spinduliuotę turėtų būti skiriami atsakingai. Apšvitai jautriausi yra akies lęšiukai, skydliaukė, kraujo ląstelės, lytiniai organai, tad tikrai nederėtų piktnaudžiauti tokiais tyrimais ir be reikalo tirtis. Apie tyrimo reikalingumą ir kaip dar vienas papildomas tyrimas pakeis gydymo taktiką, sprendžia gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į tyrimo privalumus ir trūkumus,“ - reziumuoja dr. J. „Žmonija nuolat yra veikiama jonizuojančiosios spinduliuotės ir ląstelės yra prisitaikę gyventi tokiomis sąlygomis, todėl nedidelis kiekis jonizuojančiosios spinduliuotės reikšmingos įtakos organizmo pažeidimams neturi. Paprastai rentgeno tyrimų metu jonizuojančiosios spinduliuotės kiekis yra nedidelis, todėl tokių tyrimų bijoti nereikėtų, tačiau tyrimus kartojant nepagrįstai dažnai, galima ir pakenkti,“ - papildo NVI Medicinos fizikos skyriaus vedėjas, vyresnysis medicinos fizikas dr. Todėl, anot medicinos fiziko, prieš skirdamas tyrimą su rentgeno spinduliais, gydytojas vertina, ar toks tyrimas yra tikrai būtinas. „Kalbant apie tyrimus jonizuojančiąja spinduliuote, labai svarbu yra pagrįstas tyrimo paskyrimas. Paskirdamas tyrimą gydytojas visada įvertina, ar medicininei informacijai gauti yra būtinas rentgenologinis tyrimas ir ar toks tyrimas nebuvo darytas paskutiniu metu. Būtent vertinant klinikinės naudos ir galimos žalos santykį yra sudėlioti ir profilaktiniai patikrinimai, ir atrankinės programos tvarkaraščiai,“- kalba dr. J.