Policijos pareigūno veikla yra sudėtingas procesas, dažnai susijęs su būtinybe panaudoti prievartos priemones, įskaitant ir šaunamąjį ginklą. Šis straipsnis nagrinėja Lietuvos policijos pareigūnų teisę naudoti ginklą prieš transporto priemonę, atsižvelgiant į įstatyminius pakeitimus, teismų praktiką ir konkrečius atvejus.
Prievartos ir ginklo naudojimo teisinis pagrindas
Policijos įstatymo pataisos patikslina pareigūnų prievartos naudojimo galimybes, įtvirtindamos psichinės ir fizinės prievartos sąvokas bei aiškiai nustatydamos pagrindus, kada galima naudoti kiekvieną iš jų. Fizinė prievarta naudojama tik tuomet, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Apie pareigūno panaudotą psichinę ar fizinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui.
Šaunamieji ginklai ar sprogmenys gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. Šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtinta, kad šaunamasis ginklas gali būti naudojamas kaip specialioji priemonė - iššaunant į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių sukeliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, kurio atžvilgiu naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei.
2000 spalio 17 d. LR Policijos veiklos įstatymo 25 str. 3 dalis skelbia: „Policijos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę.“ Tačiau tai tik lakoniška frazė, siauras punktas, neturintis išaiškinimų, ką reiškia pats terminas „panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę.“
Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengė pataisas, kurios griežčiau apibrėžia šaunamojo ginklo panaudojimą. Šiomis pataisomis aiškiai išskiriami konkretūs atvejai, kada ginklo panaudojimas galimas. Pagal naujai siūlomą tvarką, šaunamasis ginklas ir sprogmenys galėtų būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina, ir tada, kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai.
Konkretūs atvejai, kada policijos pareigūnas gali panaudoti ginklą prieš transporto priemonę
Nustatyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis tik aiškiais ir konkrečiais nurodytais atvejais, taip pat prieš transporto priemonę, jeigu tai neišvengiamai būtina. Pataisos numato, kad pareigūnas šaunamąjį ginklą prieš asmenis galėtų panaudoti:
- Atremdamas ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją;
- Atremdamas ginkluotus užsienio valstybių diplomatinių ir tarptautinių organizacijų atstovybių ir jų teritorijų, užsienio valstybių konsulinių įstaigų ir jų teritorijų bei šių institucijų vadovų rezidencijų ir jų teritorijų, valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų ar jų teritorijų, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ar jų teritorijų ir ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių ar jų teritorijų užpuolimus, šiuos užimtus objektus išlaisvindamas.
- Gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
- Išlaisvindamas įkaitus, užkirsdamas kelią įkaitų pagrobimui arba teroro aktui;
- Sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
- Sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, kuris savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei.
Taip pat nustatyta, kad pareigūnas, nekeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jei kyla neišvengiamas pavojus pareigūno arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Šiuo atveju siūloma nustatyti, kad šaunamasis ginklas galėtų būti panaudotas, tik jeigu gyvūnas, laivas, orlaivis arba transporto priemonė kelia neišvengiamą pavojų pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.
Teismų praktika ir iššūkiai
Nors įstatymai numato galimybę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę, teismų praktika parodo, kad šis klausimas yra itin jautrus ir sudėtingas. Garsioji „policininko M.“ byla, prasidėjusi 2006 m., baigėsi apkaltinamuoju nuosprendžiu, nes pareigūnas nesilaikė atsargumo taisyklių, netinkamai įvertino situaciją ir panaudojo ginklą, nors nebuvo tiesioginio pavojaus gyvybei ar sveikatai.
Kitas atvejis, pasiekęs Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), susijęs su pareigūno Sergejaus G. veiksmais. Nors iš pradžių teismas pripažino ginklo panaudojimą teisėtu, vėliau EŽTT palaikė nušautųjų tėvus, nurodydamas, kad bet koks jėgos panaudojimas turi būti „visiškai būtinas“, o tokios būtinybės nėra, jei žinoma, kad norimas sulaikyti asmuo nekelia jokios grėsmės gyvybei.
Šie atvejai parodo, kad pareigūnams tenka priimti sprendimus itin trumpu laiku, o bet kokia klaida gali turėti sunkių pasekmių. Todėl svarbu ne tik tiksliai žinoti įstatymines normas, bet ir suvokti jų dvasią bei konkrečios situacijos aplinkybes.
Pareigūnų rengimas ir atsakomybė
Įstatyme įtvirtinta, kad pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su psichinės, fizinės prievartos, šaunamojo ginklo ar sprogmenų panaudojimu. Nuolatinės treniruotės turėtų būti kiekvieno policininko kasdienybė visą tarnybos laiką.
Taip pat nustatyta, kad kai nėra neišvengiamo pavojaus pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, specialiąsias priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius), pareigūnams yra draudžiama naudoti prieš asmenis, jei akivaizdu arba pareigūnui žinoma, kad jie neįgalūs; prieš asmenis, jei pareigūnui yra žinoma, kad jie turi neliečiamybės teisę; prieš moteris, jei akivaizdu arba pareigūnui žinoma, kad jos nėščios; prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių.
Išvados
Nors policijos pareigūnai turi teisę panaudoti ginklą prieš transporto priemonę tam tikrais atvejais, tai turėtų būti daroma tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai visos kitos priemonės yra neveiksmingos. Teismų praktika rodo, kad pareigūnai turi būti itin atsargūs, kruopščiai vertinti situaciją ir laikytis nustatytų taisyklių, kad būtų išvengta nereikalingos žalos ir užtikrintas teisingumas.
tags: #ar #policijos #pareigunasnesustojusiai #transporto #priemonei #gali