Ne kiekvienas padangos defektas reiškia, kad ją reikia išmesti ir įsigyti naują. Tačiau yra defektų, kurie iš pažiūros atrodo nekenksmingi, tačiau dėl jų padangos nebegalima toliau naudoti. Padangos, priešingai nei atrodo, yra gana jautrios pažeidimams. Tinkamos eksploatacijos metu jos atlaiko važiavimą dideliais greičiais ir perduoda asfaltui didžiulius krūvius, tačiau susidūrimai su bordiūrais, duobėmis ar kitomis kliūtimis, kurios tyko kelyje, gali lengvai pažeisti padangas.
Daugiau padangų pažeidimų pasitaiko žiemos metu. Prastesnė asfalto kokybė, po vandens arba purvo sluoksniu pasislėpusios duobės, sniegu padengti bordiūrai - net atsargiai vairuojant visa tai gali tapti neišvengiama kliūtimi ir pažeisti padangą. Padangos sugadinti lengva, ypač žiemą.
Padangų pažeidimus galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: padangos šono pažeidimai ir protektoriaus centrinės dalies pažeidimai.
Padangos šono pažeidimai
Pirmajai grupei priskiriami visi padangos šoninės sienelės iškilimai, įpjovimai ir įtrūkimai - tiek iš jos vidaus, tiek iš išorės. Dažniausiai jie atsiranda dėl stipraus rato smūgio į aštrų kraštą - bordiūrą ar skylę. Dėl padangos „užspaudimo“ tarp ratlankio ir kliūties krašto gali būti nupjauta ir šoninė sienelė. Jo efektas - iš šoninės sienelės išsikišęs gumos gabalas.
Gumbas ant šoninio padangos paviršiaus
Gumbo atsiradimas ant šoninio paviršiaus reiškia, kad padangos vidinis karkasas (kordas) buvo perkirstas ir įvyko jos vidinės struktūros pažeidimas. Tokia padanga netinka tolimesnei eksploatacijai, nors ji geba palaikyti oro slėgį ir tariamai „veikia be priekaištų“. Visų pirma, tokios padangos nepavyks subalansuoti, be to, esant didesnei apkrovai, tokia padanga gali sprogti. Todėl gumbo atsiradimas ant šoninės sienelės reiškia, kad buvo perpjautas padangos diržas ir pažeista jo vidinė konstrukcija. Deja, tokia padanga tolimesniam naudojimui nebetinka, nors vis tiek išlaiko slėgį ir, atrodo, veikia nepriekaištingai.
Šoninio padangos paviršiaus įpjovimai
Padangą „įgnybus“ tarp ratlankio ir kliūties briaunos, gali įvykti šoninės sienelės įpjovimas. Taip nuo šoninio paviršiaus gali būti dalinai nupjautas gabalas gumos. Tokiu atveju dažniausiai padangos keisti nereikės. Verta pasikonsultuoti su vulkanizuotoju, kuris pasirūpins, kad būtų atliktas tinkamas padangų remontas ir iš karto panaikins defektą. Tačiau gali pasirodyti, kad pjūvis yra toks gilus, kad tolesnis padangos naudojimas bus neįmanomas. Aštriais daiktais pradurtus padangos paviršius paprastai gali nesunkiai pataisyti padangų montuotojas. Specialistų teigimu, galima taisyti ne daugiau kaip 5 mm skersmens skyles.
Šoninio padangos paviršiaus įdubimas
Labai retai šoniniuose padangų paviršiuose galima pastebėti įdubimus. Priešingai nei gumbai, jie nėra pavojingi. Tai tarsi „įgimtas“ padangos bruožas, toks defektas netrukdo eksploatacijai.
Šoninio padangos paviršiaus nubrozdinimas
Kartais ant šoninių padangų paviršių yra matomi negilūs gumos nubrozdinimai. Jie nėra pavojingi ir juos galima traktuoti tik kaip estetinį pažeidimą.
Protektoriaus centrinės dalies pažeidimai
Antrajai padangų pažeidimų grupei priklauso protektoriaus centrinės dalies pažeidimai. Čia dažniausiai susiduriame su taškiniais pradūrimais arba nenatūraliu, netolygiu protektoriaus susidėvėjimu.
Taškiniai padangos pradūrimai
Priekinės protektoriaus dalies padūrimas aštriu daiktu dažniausiai nesunkiai suremontuojamas padangų aptarnavimo dirbtuvėse. Ekspertų nuomone, galima remontuoti kiaurymes, kurių skersmuo neviršija 5 mm, tačiau padangos su aukšta greičio klase (virš 240 km/h) negali būti remontuojamos.
Netolygus padangos protektoriaus susidėvėjimas
Netolygus protektoriaus susidėvėjimas atsiranda dėl netinkamo slėgio padangose, netinkamos pakabos geometrijos arba sulenkto ratlankio. Didelis protektoriaus gylio skirtumas ant vienos padangos pašalina ją iš tolimesnės eksploatacijos. Padangas sukeičiant vietomis, nelabai pavyks sumažinti susidėvėjimo skirtumų.
Padangų senėjimas
Padangos gumos mišinys pakankamai greitai sensta. Laikoma, kad maksimalų patvarumą padanga išlaiko iki 10 metų nuo jos pagaminimo datos. Jei ir po šio termino padanga turi pakankamą protektoriaus gylį, jos ilgesnė eksploatacija yra pavojinga. Padangos senėjimo požymiai pasireiškia mikroįtrūkimais ant šoninių paviršių arba priekinės protektoriaus dalies ir tokia padanga turi būti pakeista nauja.
Kada galima suremontuoti padangą, o kada - keisti?
Padangose yra išskiriamos dvi išorinės zonos. Pirmoji jų tai protektoriaus priekinė pusė, antroji - vidinė ir išorinė padangos sienelė. Visi šoninių sienelių pažeidimai dažniausiai nėra remontuojami. Šono pradūrimas, perpjovimas arba nutrynimas susilpnina vidinę padangos struktūrą ir net profesionaliai atlikta vulkanizacija neatstatys jos pirminio patvarumo. Žinoma, padanga bus sandari, bet karkasas bus susilpnėjęs ir turės didesnius įtempimus. Yra rizika, kad važiuojant dideliu greičiu padanga gali „sprogti“.
Situacija atrodo kitaip, jei padanga yra pradurta priekinėje protektoriaus pusėje. Jei pažeidimas yra nedidėlis (skersmuo iki 6 mm), karkasas nėra pažeistas ir neatsirado jokių „guzų“, tai padanga gali būti remontuojama. Išimtimi iš taisyklės yra HP (High Performance) sportinės padangos su aukštu greičio indeksu, pvz.: W arba Y. Šio tipo padangos, saugos sumetimais, neturi būti remontuojamos nepriklausomai nuo pažeidimo rūšies ir dydžio.
Panašiai atrodo situacija su „run flat“ tipo padangų remontu. Gamintojai, atsižvelgdami į jų sudėtingą vidinę struktūrą, o taip pat dėl šių padangų naudojimo aukšto galingumo automobiliuose nerekomenduoja šių padangų remonto. Tai leidžiama tik kliento prašymu ir jo atsakomybei. Padangų „run flat“ remonto galimybė yra nustatoma pagal tas pačias taisyklės, kaip ir standartinių padangų. Išskirtiniais atvejais jas galima remontuoti du kartus, bet naudojant tiksliai numatytas procedūras ir kontrolę. Dėl šios priežasties ne kiekvienos dirbtuvės apsiima atlikti tokį remontą, nes atsižvelgus į aukštą sudėtingumo lygį, šis remontas dažniausiai bus labai brangus vartotojui.
Kada verta kreiptis į specialistus?
- Padangos šoninės sienelės iškilimai, įpjovimai ir įtrūkimai - dažniausiai netinkami remontui.
- Nedideli pradūrimai protektoriaus centrinėje dalyje (iki 5-6 mm skersmens) paprastai gali būti sėkmingai suremontuoti.
- Nudilęs protektorius, netolygus susidėvėjimas, senėjimo požymiai (mikroįtrūkimai) - padangą būtina keisti.
- Padangos, kurių nepavyksta subalansuoti, taip pat turi būti keičiamos naujomis.
Kainų palyginimas
| Paslauga | Apytikslė kaina (EUR) |
|---|---|
| Viena nauja padanga (standartinis dydis R15) | 30-80 |
| Viena nauja padanga (didelis dydis R20+) | iki 250 |
| Padangos remontas (nuėmimas, uždėjimas, vulkanizacija) | 10-30 |
| Padangos pakeitimas (nuėmimas, uždėjimas) | 5-15 |
Verta atsiminti, kad remontuotos padangos gali užtikrinti saugumą ir komfortą, tačiau visada būtina pasikonsultuoti su specialistais, kad būtų įvertinta padangos būklė ir priimtas tinkamiausias sprendimas. Juk praradus kontrolę dėl padangų defekto, gali nukentėti ne tik automobilis (ratlankiai, pakaba, vairas), bet ir keleiviai.
Kaip atpažinti netolygaus padangų nusidėvėjimo priežastį
Ką pataria specialistai?
- Nerekomenduojama remontuoti padangų su aukšta greičio klase (virš 240 km/h).
- Gumbai ant šoninio paviršiaus negali būti taisomi, tokia padanga negali būti eksploatuojama.
- Nedideli pažeidimai protektoriaus centrinėje dalyje (pradūrimai) gali būti remontuojami.
- Saugokitės aštrių duobių, bordiūrų ir kitų kelio kliūčių.
- Reguliariai tikrinkite padangų slėgį ir protektoriaus gylį.
- Venkite parkavimo ant aukštų šaligatvių ir aštrių kelkraščių.
