Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 straipsnis iškilmingai skelbia, kad „Lietuvos valstybę kuria Tauta“. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis jam ambicingai antrina - „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“. Kaip žinia, „Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas“, „kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija“, „negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai“, „įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“ (Konstitucijos 6 ir 7 straipsniai).
Su kiekvienu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro paskyrimu bendruomenė įprastai viliasi tapti saugesne nuo nusikalstamų kėsinimųsi, tikisi didesnės pagarbos ir teisėtumo tiems, kurie patenka į kriminalinės justicijos sūkurį. Generalinis prokuroras ir jo artimiausia komanda, taip pat ir Lietuvos Respublikos prokuratūra, kaip konstitucinė institucija sui generis, yra ar bent jau turi būti didžiausiu, lemiančiu procesinės galios centru. Tad neatsitiktinai su Generalinio prokuroro paskyrimu yra siejamos didžiausios viltys ir lūkesčiai kriminalinėje justicijoje.
Ikiteisminio tyrimo pradėjimas: svarbus teisinis institutas
Ikiteisminio tyrimo pradėjimas / nepradėjimas (kalbant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - Baudžiamojo proceso kodeksas ar BPK) žodžiais, „atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą“) yra itin svarbus teisinis institutas. Nuo baudžiamojo persekiojimo institucijų valios pradėti / nepradėti ikiteisminį tyrimą tiesiogiai priklauso asmuo, kuris nukentėjo nuo nusikalstamos veikos: įstatymų leidėjui panaikinus privataus kaltinimo bylų procesą, ikiteisminis tyrimas liko vienintelis procesinis kelias, kuriuo nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo gali patekti į teismą, įgyvendinti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą ir tikėtis teisingumo.
Baudžiamajame procese taikoma procesinė prievarta (pvz., kratos, elektroninių ryšių kontrolė ir t. t.) yra pats efektyviausias, svarbiu visuomenės interesu in abstracto pateisinamas net pačios jautriausios informacijos gavimo būdas, tad ikiteisminis tyrimas tampa itin patraukliu lauku, leidžiančiu veiksmingai spręsti įvairius klausimus ar santykius, nebūtinai susijusius su tikra nusikalstama veika.
Nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo / nepradėjimo tiesiogiai priklauso ir nusikalstamumo Lietuvoje rodikliai: paprastai tariant, nepradėjai ikiteisminio tyrimo - nėra nusikalstamos veikos; nepradėjai daug ikiteisminių tyrimų Lietuvos mastu - žiūrėk, ir nusikalstamumas Lietuvoje formaliai sumažėjo, vis mažėja ir mažėja. Ar nuo to, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl nusikalstamos veikos, padaugėjo saugumo ir teisingumo? Ar tikrai tai sumažino nusikalstamumą? Vargu bau, o gal net priešingai - jis apsprendžia ir paaiškėjančio, ir ypač latentinio nusikalstamumo didėjimą.
Šiuo aspektu (gal kiek šaržuojant, tačiau nepaneigiant reikalo esmės) netgi galima sakyti, jog nusikalstamumo lygis Lietuvoje apskritai yra „toks, kokio tam tikru momentu prisireikia“ baudžiamajai valdžiai: jei reikia, kad nusikalstamumas tam tikram laikui būtų sumažėjęs, nes tai esą rodo Lietuvos Respublikos prokuratūros ir kitų baudžiamojo persekiojimo institucijų darbo veiksmingumą, tuo galima nuraminti bendruomenę ir pelnyti didesnį jos pasitikėjimą, reikia apdovanoti vadovaujančius pareigūnus ir pan., tą galima gana lengvai pasiekti (ir tas de facto yra siekiama) atsisakymais pradėti ikiteisminį tyrimą ar tiesiog ikiteisminio tyrimo nepradėjimais; jei reikia sukelti didesnę grėsmę ir pakurstyti bendruomenės baimę, parodyti išaugusį baudžiamojo persekiojimo institucijų darbo krūvį ir svarbą, ir tuo, pvz., pateisinti didesnį prievartos naudojimą, iniciatyvą padidinti finansavimą, pakelti darbo užmokestį ir pan., į pagalbą galima pasitelkti ikiteisminio tyrimo pradėjimą (nepagrįstai pradėtus ikiteisminius tyrimus juk bus galima tyliai nutraukti).
Ikiteisminio tyrimo pradėjimas / nepradėjimas daro tiesioginę įtaką „ant žemės dirbančių“ baudžiamojo persekiojimo institucijų pareigūnų darbo krūviui - nepradėjai ikiteisminio tyrimo, dirbti nereikia; pradėjai ikiteisminį tyrimą - arba sau susikūrei, arba kolegai sukūrei darbą, tačiau nuo darbo krūvio darbo užmokestis pareigūnams juk nekinta.
Nors tai nėra šios analizės dalykas, tačiau aptariamu aspektu tiesiog negalima nutylėti ir to, jog viena vertus šis - registruotas ir ikiteisminio tyrimo pradėjimu / nepradėjimu lengvai koreguojamas - nusikalstamumas yra viso labo tik paviršiuje matoma nusikalstamumo aisbergo viršūnėlė - jis tesudaro tik nedidelį nuošimtį tikrojo, realaus nusikalstamumo (deja, baudžiamoji valdžia šio tikrojo, realaus nusikalstamumo apskritai ne tik netiria (nematuoja), bet net ir nediskutuoja; elgiamasi taip, tarsi jo apskritai nebūtų; gal tik išskyrus korupciją ir nepilnamečių delinkvenciją); kita vertus į viešąjį diskursą nepatenka ir policijos pareigūnų skaičiaus santykis su jų „administruojamomis“ nusikalstamomis veikomis (nors būtent šis kriterijus yra vienas svarbesnių, vertinant ikiteisminio tyrimo įstaigų veiklos efektyvumą, šiai veiklos sričiai skiriamų resursų pagrįstumą ir racionalumą, ir t. t.; šiuo aspektu jau nesileidžiu į žemesnį buitinį lygmenį ir nediskutuoju, kiek faktiškai darbo laiko ikiteisminio tyrimo pareigūnas skiria savo tiesioginėms funkcijoms atlikti - tirti nusikalstamą veiką, ir kokia yra šio procesinio darbo kokybė).
Teisinis reguliavimas ir praktika
Ikiteisminio tyrimo pradėjimas / nepradėjimas yra viena tų „nedėkingų“ baudžiamųjų procesinių temų, kuomet teisinė praktika gerokai skiriasi ir nuo įstatyminio reguliavimo, ir juolab nuo baudžiamojo proceso teisės doktrinos. Baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis skelbia: „baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas“. BPK 2 straipsnis expressis verbis įpareigoja „prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigas kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika“.
Pagal BPK 168 straipsnio 1 dalį atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik šioje teisės normoje expressis verbis nurodytais atvejais - „tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės“.
Lietuvoje vyraujanti baudžiamojo proceso teisės doktrina visuose baudžiamojo proceso teisės vadovėliuose pabrėžia legalumo (baudžiamojo persekiojimo privalomumo) principą, kuris inter alia reiškia, kad Lietuvos ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai privalo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kiekvienos paaiškėjusios nusikalstamos veikos ir ją ištirti. Viešajame diskurse (ir ypač tame, kurį vysto baudžiamoji valdžia) itin mėgstama argumentuoti baudžiamosios atsakomybės (bausmės) neišvengiamumo principu. Apibendrinant šį teisinį reguliavimą, galima daryti kategorišką išvadą, jog Lietuvoje ikiteisminis tyrimas privalo būti pradėtas visais atvejais, kai paaiškėja, kad in concreto galėjo būti padaryta nusikalstama veika. Lietuvoje ex lege negalima tokia situacija, kad baudžiamojo persekiojimo institucijoms yra žinoma - joms yra pranešta, kad in concreto galėjo būti padaryta nusikalstama veika, bet ikiteisminio tyrimo dėl paaiškėjusios nusikalstamos veikos jos nepradeda. Deja, šios procesinės teisinės nuostatos visa savo kategoriška galia yra skirtos tik bendruomenei ir teisės studentams. Baudžiamojo persekiojimo institucijos nesijaučia jomis saistomos.
Privataus kaltinimo bylos ir nukentėjusiojo vaidmuo
Žinoma, tam tikrą baudžiamojo persekiojimo specifiką sukuria taip vadinamos privačiai viešo kaltinimo bylos, kuriose baudžiamasis persekiojimas priklauso nuo nukentėjusio asmens valios - ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BPK 167 straipsnio 1 dalyje, pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Tiesa, jei šios nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ikiteisminį tyrimą prokuroras gali pradėti ir ex officio, nelaukdamas ir nepaisant nukentėjusiojo asmens valios (BPK 168 str. 2 d.).
Paminėti būtina bent du ikiteisminio tyrimo pradėjimo / nepradėjimo tema svarbius aspektus. Visų pirma nukentėjusiojo asmens valia ir apsisprendimas persekioti / nepersekioti turi būti visiškai laisvas: nei įstatyminis reguliavimas, nei juolab baudžiamojo persekiojimo institucijos tam negali daryti jokios įtakos - nei siūlyti, nei patarti, nei skatinti, nei tiesiogiai ar netiesiogiai, grubiai ar subtiliai versti. Priešingai - baudžiamojo persekiojimo institucijos privalo aktyviai saugoti ir užtikrinti nukentėjusiojo asmens valios laisvę ir apsisprendimo autonomiją. Antra vertus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) jurisprudencijoje BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyto nukentėjusiojo skundo samprata yra interpretuojama itin plačiai: apima iš esmės bet kokį nukentėjusio asmens valios persekioti pareiškimą - tiek suformuluotą rašytiniame dokumente, tiek išreikštą žodžiu ir t. t. Nors šią plačią nukentėjusiojo skundo sampratą LAT skelbia tais atvejais, kai nuo to priklauso kaltinamojo nuteisimas, tačiau BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyto nukentėjusiojo skundo samprata yra viena (vieninga) ir negali būti interpretuojama skirtingai pagal tai, ar reikia nuteisti kaltinamąjį, ar reikia suteikti galimybę ikiteisminio tyrimo pareigūnui nepradėti ikiteisminio tyrimo. Tad visais atvejais, kai sprendžiamas ikiteisminio tyrimo pradėjimo / nepradėjimo klausimas, turi būti vadovaujamasi plačia nukentėjusiojo skundo ir visiškos nukentėjusiojo laisvės ir autonomijos samprata.
Praktiniai aspektai ir patarimai
Viena vertus, greta šio, atrodytų, gana aiškaus įstatyminio reguliavimo Generalinis prokuroras sukūrė „papildomą“ teisinį instrumentą, kuris leidžia baudžiamojo persekiojimo institucijoms norima linkme veiksmingai reguliuoti pradėtų / nepradėtų ikiteisminių tyrimų skaičių. Generalinio prokuroro „Rekomendacijose dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ nurodyta inter alia, kad nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas, pranešdamas apie daiktų ar dokumentų praradimą arba turto sunaikinimą ar sugadinimą, gali „pageidauti gauti pažymą dėl kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą“. Šį „pageidavimą“ jis gali išreikšti „užpildydamas prašymo išduoti pažymą neatliekant tyrimo formą“. Kai ikiteisminio tyrimo įstaiga gauna tokį „prašymą išduoti pažymą neatliekant tyrimo“, ikiteisminio tyrimo ji nepradeda, tyrimo neatlieka.
LIETUVOJE pagal Baudžiamojo proceso kodeksą ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ir ikiteisminio tyrimo teisėjai. Ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui nustačius nusikalstamos veikos požymius ir surašius tarnybinį pranešimą. Visi ikiteisminio tyrimo įstaigoje, prokuratūroje gauti skundai, pareiškimai ar pranešimai apie nusikalstamą veiką, ant kurių yra prokuroro, įstaigos vadovo ar įgaliotojo asmens rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimą, registruojami Registracijos žurnale.
Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Tokiu atveju surašomas motyvuotas nutarimas, jo nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro - ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Apie visus ikiteisminio tyrimo pradžios atvejus ne vėliau kaip per dieną vyriausiojo prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo suderinta tvarka turi būti pranešta raštu asmeniui, padavusiam skundą, pareiškimą ar pranešimą, taip pat prokurorui. Gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos pranešimą, prokuroras sprendžia, kas turi atlikti tyrimą ir nedelsdamas praneša ikiteisminį tyrimą pradėjusiai ar pavestai atlikti įstaigai. Už visus ikiteisminio tyrimo rezultatus ir tinkamą jo atlikimą atsakingas prokuroras, kurio nurodymai privalomi ikiteisminio tyrimo pareigūnams.
Ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, bei kitais Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas nutraukiamas.
Kai pranešate apie nusikaltimą ikiteisminio tyrimo įstaigai, pareigūnai nedelsdami turi pradėti ikiteisminį tyrimą. Atminkite, įstatymai nereikalauja, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, gavę Jūsų kreipimąsi, patvirtintų, kad jis buvo gautas. Jei į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl patirtos nusikalstamos veikos kreipsitės oficialiai (pasirašysite kreipimąsi arba nuvykęs į įstaigą, arba elektroniniu parašu internetu), Jums bus pranešta apie dėl Jūsų kreipimosi priimtus sprendimus - tiek tuo atveju, jei bus priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek tuo atveju, jei ikiteisminio tyrimo būtų nuspręsta nepradėti. Vieną iš šių sprendimų ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo priimti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Jūsų kreipimosi. Atkreipkite dėmesį į tai, kad Jūs turite teisę apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimą prokurorui, o tuo atveju, jei prokuroras sprendimo nepakeis, galite jį apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tačiau skundų pateikimo terminas yra gana trumpas - abiem atvejais tik 7 dienos.
Aplinkosaugininkai prašys pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nušautos stumbrės
1. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 145, 148, 1481 straipsniuose, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 152, 154, 165, 168 straipsniuose, 178 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 179 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 183 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 184 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188 straipsnyje, 294 straipsnio 1 dalyje, 313 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Jeigu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145, 148, 1481 straipsniuose, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, ar nėra.
Prieš kelias savaites buvau sumušta iš matymo pažįstamo vaikino. Teismo ekspertas man nustatė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir išdavė tai patvirtinančią pažymą. Iš karto į policiją nesikreipiau, nes su mane sumušusiu vaikinu sutarėme, kad jis man per dvi savaites atlygins mano turtinę ir neturtinę žalą ir sumokės sutartą pinigų sumą. Tačiau, praėjus sutartam laikui, pinigų negavau. Kaip patartumėte toliau elgtis? Kur reikia kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo?
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 166 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais - ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai (1) nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar (2) yra aiškios LR BPK 3 straipsnio 1 dalyje (kai baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas) nurodytos aplinkybės. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas - ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas LR BPK X dalyje nustatyta tvarka (apygardos teismui). Skundai gali būti paduodami per 7 dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos.
tags: #ar #visada #po #avarijos #pradedamas #ikiteisminis